Mano vaikas įsimylėjo- kaip elgtis?

Rodos, ką tik jis žaidė su mašinytėmis, kabarojosi medžių šakomis, zirzė šuniuko… Vis būgštavau, kad nenugriūtų, neužsigautų- mažas tas mano vaikelis. Atrodė, toks bus amžinai. Deja, deja… Vieniems anksčiau, kitiems vėliau ateina diena, kai vakarykštis mažylis nubrozdintais keliais ir patempta lūpa įsimyli… Ne, paprastai jis garsiai nešaukia: „Aš myliu!”- tačiau, rodos, virpa visa dar nesubrendusi jo esybė- kitoks elgesys, žvilgsnis, veido išraiška. Tikrai išsigąsti, pamačiusi tokį pasikeitusį vaiką. Iš pradžių nesuvoki, kas atsitiko, svarstai, gal jam trūksta vitaminų, o gal ūmai užklupo liga… Kol galiausiai prisiverti suprasti, kad mažylis jau išlipo iš sauskelnių ir beveik suaugo, kad jis… įsimylėjo.

Pamenu, kai buvau dar vaikas, tėvas pakeldavo mane ant rankų ir lyg juokais, lyg rimtai porindavo pažįstamiems, girdi, pažvelkite, štai auga Uždelsto Veikimo Bomba.

Tėvai, ypač mamos, turi nepakartojamą intuiciją ir tiesiog nuspėja, kada sprogs toji bomba- kada išmuš Romeo ir Džuljetos valanda. Teoriškai šiuo amžiumi laikomas 14-16 metų laiko tarpsnis, tačiau gyvenime visada egzistuoja paklaidos.

Pavojaus jausmą stiprina mūsų pačių prisiminimai- juk kiekvienas išgyvenome tą laiką, kai dėl nenusisekusios meilės buvome pasiryžę bėgti į pasaulio kraštą. Deja, tėvai dažniausiai nesugeba tinkamai suprasti staiga pasikeitusio vaiko, jau stovinčio ties posūkiu į suaugusiojo gyvenimo kelią.

Paauglių psichologija- labai subtilus dalykas. Sunku taikyti universalius psichologinius standartus kiekvienas jaunuolis labai savitas.

Dauguma paauglystės amžiaus pirmųjų meilių baigiasi nelaimingai. Jau vien todėl, kad berniukų ir mergaičių brendimo ciklas yra skirtingas.

Tuo metu, kai džuljetos skrajoja padebesiais, svajodamos apie knygų ir filmų herojus, sutrikę romeo virpa nuo pirmųjų seksualinio brendimo vėtrų arba žvelgia į mergaites pro romantikų akinius. Būtent todėl kai kuriems būsimiems vyrams ateityje meilė ir seksas taip ir liks atskirtos sritys, niekuomet nesusijungiančios į vientisą eilės harmoniją.

Tėvai visada nori laiku „pakišti kilimėlį”, idant jų vaikas neužsigautų. Retai kada pirmoji meilė praeina nepalikdama pėdsakų. Lengviausiai meilės šturmą atlaiko savo vertę jaučiantys, savimi pasitikintys paaugliai. Žinia būna ašarų. Bet persirgęs pirmosios meilės liga, išsiverkęs kam nors „ant peties vaikas greit atgauna pusiausvyrą.

Tik pernelyg didelis pasitikėjimas savimi sukelia komplikacijų: ilgalaikes depresijas, neapykantą priešingai lyčiai, vidines katastrofas. O dėl to dažniausiai kaltas tėvų nedėmesingumas.

Svarbiausia kalbėtis

Dažnai tėvai per ilgai delsia, ieškodami „patogios progos” pasikalbėti su ūgtelėjusia atžala. Pamenu atvejį: tėvas ilgai morališkai ruošėsi pasikalbėti su sūnumi Į..kaip vyras su vyru” (žodžiu, apie TAI). Vos susijaudinęs tėtušis pravėrė bumą, jo šešiolikmetė atžala atsainiai numojo ranka:

Liaukis, tėti, seniai viską žinau!

Taigi tėvelis pavėlavo. Tokį pokalbį reikia pradėti tuomet, kai vaikas tik į pradeda domėtis „tais dalykais”, o ne tada, kai jums atrodo, kad „atėjo laikas”. Gal jūs nepratę ŠIA tema atvirai kalbėtis, tačiau stenkitės neapsijuokti.

Pavojaus jausmą stiprina mūsų pačių prisiminimai- juk kiekvienas išgyvenome tą laiką, kai dėl nenusisekusios meilės buvome pasiryžę bėgti į pasaulio kraštą. Deja, tėvai dažniausiai nesugeba tinkamai suprasti staiga pasikeitusio vaiko, jau stovinčio ties posūkiu į suaugusiojo gyvenimo kelią.

Jei kalbėdami apie intymius santykius raudonuosite ir suksite į šoną akis,vaikas pagalvos, kad jums šioje srityje labai nepasisekė, ir, nenorėdamas jūsų skaudinti, niekada nebeprabils ta tema- netgi verčiamas didelės bėdos.

Pokalbis intymiais klausimais ypač svarbus mergaitei. Jai būtina žinoti, kad jūs ją suprantate ir pažįstate jos būseną- neaiškią baimę, neapibrėžtą ilgesį, nerimą dėl ateities. Papasakokite dukrai apie savo pirmąją meilę, pirmąsias saldžias kančias, kai apžiūrinėdama veidrodyje savo dar ne itin aptakias kojas vis galvojote apie neseniai gautą raštelį: „AŠ TAVE MYLIU”.

Mamos rūpesčiai

Taigi paauglys staiga pasuka suaugusiųjų gyvenimo link. Tai pastebėjusius tėvus ištinka šokas. Neramiau dėl mergaičių: ankstyvas seksualinis brendimas plius nenuovoka šioje srityje gresia liūdnomis pasekmėmis. Mūsų sociokultūrinėje terpėje į ankstyvąją seksualinę praktiką žiūrima nepalankiai. Dažniausia reakcija- draudimai, barniai, persekiojimai. Betgi paaugliui tuo metu svarbiausia- supratimas ir atjauta! Ir visai ne-efektyvūs pamokslavimai apie ateitį ar sielos išganymą. Atminkite, paaugliai- dideli savimylos. Svarbiausia- išgauti iš jų atsakymą į klausimą: „Ar tau tikrai patinka toks gyvenimas, ar tu tiesiog negali draugui pasakyti ne?

Beje, ankstyvų „laisvų lytinių santykių pagundai lengviausiai pasiduoda itin griežtai auklėjami arba jaučiantys dėmesio stoką paaugliai. Jie partnerio glėbyje ieško meilės ir šilumos, kurios stigo namuose, ir dar nenumano, kad toks pakaitalas nėra tikras.

Vaistai nuo nelaimingos meilės

Suaugusieji, be abejo, suvokia, kad praeis mėnuo kitas ir išdžius nuoskaudos ašaros. Tikriausiai horizonte pasirodys naujas pretendentas į jausmus, o buvusi meilė bus pašaipiai vadinama „senu romanu”. Taip bus. Iš tiesų. Tačiau ką daryti dabar, šią minutę, kai jūsų vaikas kaip nesavas slampinėja po namus, krūpčioja nuo kiekvieno žinutės garso ir žiūri į jus pilnomis ašarų akimis, kai jam labai sunku?

Kaip jam padėti? Tai, kas dabar vyksta paauglio sieloje, jam atrodo svarbiausias išgyvenimas. Būkite dėmesinga ir atidi, išklausykite savo vaiką, abejingai nenumokite ranka. Pasistenkite, kad vaikas pajustų jūsų dėmesingumą ir supratimą. Svarbiausi – nekamantinėkite jo ir negėdinkite dėl nepavykusios meilės. Tiesiog prisėskite šalia, pasiūlykite puodelį arbatos, kąsnelį šokolado arba nepastebimai, lyg tarp kitko, padėkite ant stalo geros poezijos knygelę. Dažniausiai nelaimingieji įsimylėjėliai nori vieno vienintelio dalyko- išsipasakoti. Jeigu jaučiate, kad vaikas namuose neranda sau vietos, tegul jis kelioms dienoms kur nors išvažiuoja- galbūt tai padės užsimiršti…

Tokiais atvejais šiukštu netinka kalbėti apie ateitį ir guosti nuvalkiota fraze, girdi, viskas bus gerai. Tegul žmogus iki soties išsiverkia. Po kurio laiko galėsite ramiai apie tai su juo pasikalbėti- jam taip nebeskaudės. lr galėsite paklausti: „Vaikeli, kaip tu manai, kuo tu pasikeitei, kokios patirties įgijai išgyvenęs savo meilę?”

Jei vaikas pajėgs susigaudyti jausmuose ir atsakyti į jūsų klausimą, jis tikrai žengs žingsnį pirmyn, nes supras, kad prarasdamas įgijo patirties.

Tėvų abejonės

Dukra dažnai keičia savo draugus. Jai greitai viskas pabosta. Kuo tai paaiškinti?

Jūsų paauglė dukra tiesiog bijo tikrų jausmų ir prieraišumo. Vos pajutusi priklausomybę nuo kito žmogaus, tuoj pat įjungia „gynybos mechanizmą”. Pasikalbėkite su savo mergaite, pasiteiraukite, kokias žmogiškąsias savybes ji vertina, kokį įsivaizduoja savo idealą. Paaiškinkite jai, kad atstumdama artimą draugą, tikriausiai jį labai įskaudino.

Sūnus ar dukra neturi jokio priešingos lyties draugo ir, atrodo, nė neketina susirasti.

Tikriausiai paauglys išgyvena šiam amžiui būdingą krizę- jis ar ji kremtasi dėl savo išvaizdos. Pasistenkite įrodyti vaikui, kad „bjauriojo ančiuko” amžius- laikinas, kad greitai viskas pasikeis. Galbūt vaikas sugebės į save pažvelgti kitomis akimis.

Paauglė dukra žavisi tik užsienio aktoriais ir muzikantais. Tikriausiai ji nori, kad ir jos draugai būtų panašūs į ryškiąsias žvaigždes. Mergaitė tiesiog niekina savo bendraamžius, vadina juos nevykėliais ir pan.

Šį nerealios didybės periodą išgyvena beveik visi paaugliai. Jų siekiai ir norai – didžiausios fantazijos. Vaikai netgi patys įsivaizduoja esą žymiausios asmenybės. Paprastai laikui bėgant vizijų šydas išsisklaido ir jauni žmonės „nutupia ant žemės”.

Tiesiog iškęskite šitą laiką- pasistenkite būti pakantūs ir tolerantiški savo vaikui. Prisiminkite savo jaunystę ir didelį dideli norą skristi… be sparnų.