Ar šuniui reikia įvairaus maisto?

Mums, žmonėms, maisto įvairovė yra ne tik kasdienis malonumas, bet ir būdas užsitikrinti, kad gausime visas organizmui reikalingas maistines medžiagas. Natūralu, kad žvelgdami į savo keturkojį draugą, valgantį tą patį maistą diena iš dienos, susimąstome: ar šuniui reikia įvairaus maisto? Galbūt jis slapta svajoja apie įvairesnius skonius ir tekstūras? Nors noras palepinti augintinį ir pasiūlyti jam ką nors naujo yra suprantamas, veterinarijos gydytojų ir mitybos specialistų požiūris į šunų mitybos įvairovę dažnai skiriasi nuo mūsų žmogiškosios logikos.

Kodėl dažnai rekomenduojama pastovi mityba?

Specialistai, ypač kalbėdami apie šunų šėrimą kokybišku komerciniu pašaru (tiek sausu, tiek šlapiu), dažniausiai pabrėžia būtent mitybos pastovumo svarbą. Tam yra kelios svarios priežastys:

• Visavertė ir subalansuota sudėtis: Aukštos kokybės komerciniai šunų pašarai yra kruopščiai sukurti taip, kad būtų „visaverčiai ir subalansuoti“ (angl. complete and balanced). Tai reiškia, kad viename produkte yra visos būtinos maistinės medžiagos – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir mineralai – optimaliomis proporcijomis, pritaikytomis konkrečiam šuns amžiaus tarpsniui (šuniukui, suaugusiam, senjorui), dydžiui ar net specifinei sveikatos būklei (pvz., jautriam virškinimui, alergijoms). Jei šuo šeriamas jam tinkančiu, kokybišku ir visavertišku pašaru, nuolatinis jo keitimas kitu vien dėl įvairovės nėra būtinas maistine prasme.
• Virškinimo sistemos stabilumas: Šunų virškinimo traktas, ypač jame gyvenančios gerosios bakterijos (mikrobiota), prisitaiko prie gaunamo maisto. Staigūs ar dažni pašaro pokyčiai – skirtingi gamintojai, skirtingi baltymų ar riebalų šaltiniai, skirtingos formulės – gali sutrikdyti šią jautrią pusiausvyrą ir sukelti nemalonius virškinimo sutrikimus: viduriavimą, vėmimą, pilvo pūtimą, gurguliavimą. Pastovi dieta leidžia virškinimo sistemai veikti sklandžiai ir efektyviai.
• Lengvesnis alergijų ir netoleravimo nustatymas: Jei šuo nuolat ėda tą patį pašarą ir jam pasireiškia maisto alergijos ar netoleravimo simptomai (pvz., odos niežulys, paraudimas, ausų uždegimai, virškinimo problemos), yra daug lengviau nustatyti, kuris konkretus pašaro ingredientas gali būti problemos priežastis. Jei šuo nuolat gauna vis kitokio maisto, išsiaiškinti alergeną tampa itin sudėtinga ar net neįmanoma.

Ar maisto įvairovė gali pakenkti?

Be jau minėtų virškinimo sutrikimų, per didelis ir nenuoseklus maisto kaitaliojimas gali turėti ir kitų neigiamų pasekmių:

• Išrankumas maistui: Nuolat siūlant šuniui vis naujų, „skanesnių“ kąsnelių ar dažnai keičiant pašarą, galima išugdyti išrankumo įprotį. Šuo gali pradėti atsisakyti savo įprasto, jam subalansuoto pašaro, laukdamas kažko „įdomesnio“. Tai gali tapti didele problema, ypač jei ateityje dėl sveikatos būklės prireiktų šerti specifiniu gydomuoju pašaru, kurio šuo atsisakytų.

Kada maisto įvairovė yra galima ar net reikalinga?

Aukščiau išvardinti argumentai nereiškia, kad šuns racionas turi būti absoliučiai monotoniškas visą gyvenimą. Yra situacijų, kai įvairovė yra priimtina, naudinga ar net būtina:

• Sveiki skanėstai: Tai puikus ir saugus būdas paįvairinti šuns kasdienybę, apdovanoti už gerą elgesį ar naudoti dresūros procese. Svarbu rinktis kokybiškus, šunims skirtus skanėstus ir duoti juos saikingai – bendras skanėstų kalorijų kiekis neturėtų viršyti 10% visos dienos kalorijų normos.
• Nedidelis maisto papildymas („užpilai“): Kartais galima šiek tiek paįvairinti sausą pašarą įmaišant šaukštą kokybiško šlapio pašaro, natūralaus jogurto be priedų (jei šuo gerai toleruoja pieno produktus) ar trupučio virtų daržovių (pvz., morkų, moliūgo – tik įsitikinkite, kad jos saugios šunims!). Tai turėtų būti daroma nedažnai ir stebint šuns reakciją.
• Laipsniškas ir apgalvotas pašarų keitimas: Jei nusprendžiate pakeisti pagrindinį šuns pašarą (pvz., pereinant į kitą amžiaus grupę, radus akivaizdžiai kokybiškesnį produktą, veterinarui rekomendavus pakeisti baltymų šaltinį dėl įtariamos alergijos), tai visada darykite palaipsniui (žr. žemiau). Retkarčiais palaipsniui pakeičiant vieną kokybišką pašarą kitu (pvz., to paties gamintojo, bet su kitu baltymų šaltiniu) teoriškai galima šiek tiek paįvairinti gaunamų aminorūgščių profilį, bet tai nėra būtina, jei pagrindinis pašaras yra visavertis ir subalansuotas.
• Perėjimas tarp gyvenimo etapų: Pašarą būtina keisti šuniukui augant ir tampant suaugusiu, o vėliau – pasiekus senjoro amžių, nes kiekvienu gyvenimo tarpsniu šuns organizmo mitybos poreikiai (kalorijų, baltymų, mineralų kiekis) yra skirtingi.
• Gydomosios dietos: Jei šuo suserga tam tikra liga (pvz., inkstų, kepenų nepakankamumu, alergija, diabetu), veterinaras gali paskirti specialų gydomąjį pašarą – tuomet jo keisti be gydytojo leidimo negalima.
• Šėrimas namuose ruoštu maistu: Jei nusprendžiate šunį šerti ne komerciniu pašaru, o namuose ruoštu maistu (žalia ar virta mėsa, daržovėmis, kruopomis), tuomet produktų įvairovė yra būtina, norint užtikrinti, kad šuo gautų visas jam reikalingas maistines medžiagas. Tačiau labai svarbu: tokia dieta turi būti sudaryta itin kruopščiai, subalansuota, geriausia – pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju ar šunų mitybos specialistu, kad išvengtumėte rimtų sveikatos problemų dėl maistinių medžiagų trūkumo ar pertekliaus.

Svarbiausia – kokybė ir balansas

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad svarbiausia šuns mityboje yra ne pati įvairovė dėl įvairovės, o pagrindinio kasdienio pašaro kokybė, visavertiškumas ir subalansavimas pagal individualius jūsų augintinio poreikius (atsižvelgiant į jo amžių, veislę, dydį, aktyvumo lygį, sveikatos būklę).

Kaip saugiai pakeisti pašarą?

Jei vis dėlto nusprendėte pakeisti šuns pašarą, niekada nedarykite to staiga. Perėjimas prie naujo maisto turi būti palaipsnis ir trukti mažiausiai 7-10 dienų. Tai leis šuns virškinimo sistemai pamažu prisitaikyti ir sumažins virškinimo sutrikimų riziką. Schema galėtų būti tokia:

• 1-3 dienos: 75% seno pašaro + 25% naujo pašaro.
• 4-6 dienos: 50% seno pašaro + 50% naujo pašaro.
• 7-9 dienos: 25% seno pašaro + 75% naujo pašaro.
• Nuo 10 dienos: 100% naujo pašaro.

Stebėkite šuns išmatų konsistenciją ir bendrą savijautą perėjimo laikotarpiu. Jei atsiranda problemų, grįžkite prie ankstesnio santykio ir pereikite dar lėčiau.

Išvada

Ar šuniui reikia įvairaus maisto? Jei jūsų augintinis šeriamas aukštos kokybės, jam tinkančiu ir subalansuotu komerciniu pašaru, atsakymas dažniausiai yra – nebūtinai. Mitybos pastovumas paprastai yra naudingesnis jo virškinimo sistemai ir sveikatai. Tačiau saugią ir sveiką įvairovę galima suteikti per ribotą kiekį kokybiškų skanėstų, nedidelius sveikus pagardus prie pagrindinio maisto arba, esant poreikiui, laipsniškai ir apgalvotai keičiant pašarus. Jei turite klausimų ar abejonių dėl savo šuns mitybos, visada geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju.