Ar sloga yra sunki liga?
Lietuviškos žiemos orai permainingi- šaltuką keičia atodrėkis, o šį- vėl šaltis ir vėjas. Po tokių žiemos išdaigų, žiūrėk, ir išeiname iš rikiuotės: imame čiaudėti, šniurkščioti nosimi, nepaleidžiame iš rankų nosinės.
Gydytojai apie slogą šmaikštauja: „Jeigu ją gydai, praeina per savaitę, o jei ne- per 7 dienas”. Tačiau šie ironiški ir lengvabūdiški žodžiai vargu ar gali padėti, kai iš tikrųjų imame sloguoti…
Sloga- tai nosies gleivinės uždegimas. Suslogavus pablogėja savijauta, užgula nosį, ji pradeda bėgti, pasunkėja kvėpavimas, ima kamuoti įkyrus čiaudulys. Dažniausiai sloga atsiranda peršalus, susirgus gripu arba tada, kai į nosį patenka alergizuojančių, ją dirginančių medžiagų.
Yra dvi pagrindinės slogos rūšys: infekcinė ir neinfekcinė. Infekcinę slogą sukelia virusai bei bakterijos, o neinfekcinę- įvairūs alergenai, svetimkūniai, polipai, augliai, vaistai.
Virusinei infekcijai ypač imlūs 2- 5 metų vaikai. Neatsparesni (ypač lankantys darželius) sloga serga net 8- 10 kartų per metus. Sloguojantiems vaikams neretai skauda galvą, gerklę, jie ima kosėti. Ypač sunkiai sloga serga kūdikiai: jie tampa neramūs, irzlūs, netenka apetito. Pakyla temperatūra (nuo 37,7° C iki 39° C).
Kaip gydyti kūdikį? Jei neprisidėjo antrinė bakterinė infekcija, mažajam ligoniukui nereikia duoti antibiotikų. Užtenka simptominio gydymo: skiriami atsikosėjimą lengvinantys, kosulį slopinantys, temperatūrą mažinantys vaistai. Jei slogą lydi įvairios komplikacijos, tik pediatras gali paskirti tinkamą gydymą.
Dažnai sergama ir alergine sloga (paprastai dar vadinama šienlige). 10 % vaikų ir 20- 30 % suaugusiųjų kenčia nuo šio susirgimo. Alergizuoti gali ne tik žiedadulkės, bet ir kambario dulkės, pagalvių plunksnos, gyvulių plaukai, tabako dūmai. Slogą gali sukelti ir nosiarykėje esantys polipai, šaltas oras, šalti gėrimai, padidėjęs jautrumas aspirinui ar kitiems medikamentams.
Slogos gydymas priklauso nuo jos rūšies. Norite išvengti alerginės slogos? Venkite dulkių, kruopščiai valykite butą, atsisakykite sintetinės patalynės ir pagalvių. Rūpestingai rinkitės kambarinius augalus. Jei esate jautri gyvulio plaukams, nelaikykite namie šuns, katės.
Nuo alerginės slogos labai padeda svogūnas: 1 ml svogūnų sulčių atskieskite 100 ml virinto vandens, užlašinkite 15 lašų ant nedidelio duonos gabalėlio ir į ilgai kramtykite. Procedūrą derėtų kartoti 3- 5 kartus per dieną.
Sušalote ir pradėjote sloguoti? Natūralių gydymo būdų žinovų nuomonė vieninga- nuo slogos geriausiai padeda liepžiedžių arbata. Be to, ji skatina prakaitavimą, ramina ir malšina kosulį, lengvina atsikosėjimą.
Atsigėrus karštos arbatos (jei neturite liepžiedžių, tiks ir siauralapio gysločio arbata), patartina atsigulti į lovą ir valandėlę paprakaituoti.
Susirgus sloga, reikia valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, turinčių vitamino C: raugintų kopūstų, petražolių, ankštinių pipirų, kivių, greipfrutų, erškėtuogių ir, žinoma, paties vitamino C preparatų.
Jei liaudiškos gydymo priemonės nepadeda, užsukite į vaistinę.
Sloga užsitęsė? Niekas nebepadeda? Būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Sloga gali komplikuotis. Dažniausia komplikacija- sinusitas…
Norite nesirgti sloga ir būti atspari šiai ligai? Galvokite apie sveikatą ne tik peršalusi! Visus metus mankštinkitės, grūdinkitės, sveikai maitinkitės. Tada permainingi žiemos ir netgi pavasario orai tikrai nebus baisūs- pamiršite ne tik slogą, bet ir rimtesnes peršalimo ligas.
