10 klausimų apie alergiją

Prasidėjo vasara. Daug augalų jau nužydėjo. Žiedadulkėms jautrūs žmonės lyg ir galėtų lengviau atsikvėpti. Ar tikrai? Ir ką daryti tiems, kurie serga alergija nepaisant metų laiko?

1. Kodėl daugėja sergan­čiųjų alerginėmis ligo­mis?

Viena vertus, jei bent vienas iš tėvų yra kam nors alergiškas, polinkis į ligą gali būti paveldimas. Antra, alerginių ligų gausėjimą lemia ir vis labiau teršiama aplinka, ypač automobilių išmetamosiomis dujomis (jų cheminės medžiagos tarsi magnetas pritraukia žiedadulkes). Buityje naudojame daug sintetinių medžiagų, chemikalų. Žiemą brangią šilumą taupome užsandarinę langus. Be to, pamėgome keliones, o svetimose šalyse dažnai susiduriame su organizmui dar nežinomais alergenais.

Alerginės ligos plinta ir dėl mūsų „išlepinto” imuniteto. Pernelyg didelis švaros pomėgis negrūdina imuninės sistemos: retai susidurdama su ligų sukėlėjais, nepavojingas medžiagas (žiedadulkes, gyvūnų pleiskanas) ji palaiko priešais ir nuo jų ginasi. Alergija- tai klaidinga imuninės sistemos reakcija.

2. Ar kas pavasarį šienli­ge sergantys žmonės jautresni ir kitiems alergenams- maisto produktams, namų dul­kėms ir pan.?

Pastebėta, kad sergantieji žieda­dulkių alergija yra jautresni ir tam tikriems maisto produktams. Dažniausiai- medui (nenuostabu: jame yra žiedadulkių dalelių). Neretai alergines reakcijas sukelia obuoliai ir riešutai (priežastis: ligą sukeliantys baltymai yra labai panašūs). 40 % sergančiųjų alergijomis, kurios kyla per kvėpavimo takus, ypač jautrūs produktams, kuriuose yra histaminų (ši biologiškai aktyvi medžiaga dalyvauja alerginėse reakcijose),- šokoladui, fermentiniams sūriams (ypač su pelėsiais), garstyčioms, žuviai. Pavyzdžiui, žiedadulkėms jautri moteris neturėjo jokių alerginių reakcijų, kol neįsidarbino… kepykloje. Pasirodė, kad ji jautri ir miltų dulkėms, ir tiktai abu alergenai sukėlė alergiją.

3. Ar alerginės ligos pagydomos?

Alergiją įveikti be galo sunku. Vienas iš gydymo būdų- jautrumo sumažinimas (hiposensibilizacija), kai po oda švirkščiama maža alergeno dozė, kuri dar nesukelia alergijos. Taip sumažinamas jautrumas alergenui. Vertėtų pasidomėti ir netradiciniais gydymo būdais. Alerginių ligų gydymas trunka ilgai, tačiau tie, kas nepritrūksta kantrybės, sulaukia labai gerų rezultatų.

4. Kada geriausia pradė­ti gydytis?

Geriausia- rudenį. Tuo metu visi augalai baigia žydėti, ir žiedadulkėms jautrūs žmonės lengviau atsikvepia. Be to, pastebėta, kad rudeniop silpniau veikia ir kiti alergenai. Kai organizmas ne įjautrintas, galima tiksliausiai nustatyti alergeną. Gydymas truks visą žiemą ir dar kelerius metus, kol imuninė sistema išmoks toleruoti tariamus priešus. Paprastai toks gydymas padeda 60- 80 % alergiškų žmonių.

5. Ar bronchinė astma- taip pat alerginė liga?

Astma gali būti vienas iš alergijos požymių arba išsivystyti kaip komplikacija persirgus kvėpavimo takų liga. Dėl alergenų poveikio priepuoliai gali padažnėti ir sustiprėti. Pastebėta, kad astma dažniau suserga žmonės, kurių šeimos nariai yra sirgę alerginėmis ligomis. Net jei pavyksta išvengti ryškesnio alergenų poveikio, pastebėta, kad jų kvėpavimo takų gleivinė yra jautresnė.

6. Ką daryti žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis?

Dauguma gydytojų teigia, kad pagrindinis alerginių ligų gydymo būdas- vengti alergenų poveikio. Tai- priežastinis gydymas, tačiau pasitaiko kai kurių sunkumų. Kartais žmonės būna abejingi savo ligai, kartais gydytojai nepatikslina, kaip gydytis. Nurodymų: „Nevalgykite kiaušinių”, „Nemiegokite pūkiniuose pataluose”, „Negerkite pieno”,- nepakanka. Dar sunkiau išvengti akims nematomų alergenų poveikio. Pieno baltymų yra ne tik piene, bet ir kai kurių rūšių duonoje, padažuose, saldumynuose.
Alergeną reikia nustatyti labai tiksliai. Būtina atlikti mėginius. Geriausia tai padaryti tol, kol antigenų ir antikūnų reakciją sukelia tik keli alergenai tada ir priežastinis gydymas nesudaro didelių sunkumų. Todėl paskutinis patarimas itin paprastas: kuo anksčiau kreipsiesi i gydytoją, tuo geresni bus gydymo rezultatai.

7. Kaip sužinoti, kad negalavimų priežastis -alergija?

Alergija- paslaptinga liga, ji kol kas mįslė ne tik pacientams, bet ir medikams. Taip yra dėl paprasčiausios priežasties: antigenų ir antikūnų kova vyksta tyliai- nei ją girdime, nei matome… Padidėjusio jautrumo reakcija pasireiškia be galo įvairiai, nelygu kokia kūno vieta pažeista. Jautriausiai reaguoja tie organai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su alergenais: nosies gleivinė- jeigu tai žiedadulkės, žarnyno gleivinė- jeigu maisto produktai, oda- jeigu cheminės medžiagos (vaistai, tepalai, kosmetika, papuošalai, ypač nikelio). Blogiausia, kad alerginių ligų požymiai panašūs į kitų ligų simptomus. Juk nosis gali varvėti ne tik dėl alergijos žiedadulkėms, bet ir dėl paprasčiausios slogos. Todėl net ir būdingi simptomai leidžia lik įtarti ligą, o diagnozė patvirtinama kitu patikimu būdu- specialiais mėginiais.

8. Ar galima apskritai išvengti alerginių ligų?

Ir taip, ir ne. Alergiją sukelia dvi priežastys paveldėjimas ir kontaktas su alergenu. Deja, šeimos ligų istorijos pakeisti negalime. Kaip, beje, negalime 24 val. per parą gyventi sterilioje aplinkoje (tik tokioje nėra alergenų). Tačiau yra neginčijamų įrodymų, kad motinos pienas pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais patikimai saugo nuo alergijos. Įvairūs pieno mišiniai, ypač pagaminti iš karvės pieno, grindžia kelią vyresniame amžiuje išsivystyti šienligei, egzemoms, astmai ir alergijai maisto produktams.

9. Šienligė – sezoninė liga. Kai ji praeina, lengviau atsikvepiame iki kito pavasario. Kas būna, jei šienligė negydoma?

Nesigydant galima prisišaukti komplikacijų- rinosinusitų, otitų, konjunktyvitų. Be to, po kelerių metų gali išsivystyti bronchinė astma. Būna, kad ligonį kamuoja tipiški alergijos simptomai: sloga, čiaudulys, akių ašarojimas, bėrimai. Bet kraujo tyrimai jokių imuninės sistemos pakitimų nerodo. Tokiu atveju neverta gydytis antihistamininiais vaistais, reikėtų valyti organizmą.

10. Ar ilgai motinos pienas saugo nuo alerginių ligų?

Suomijoje baigti tyrimai parodė, kad motinos pienu maitinti kūdikiai alergijoms būna atsparūs iki pat paauglystės. Mokslininkai 17 m. stebėjo 150 vaikų. Trečdalis jų visai negavo motinos pieno arba buvo maitinami juo trumpiau nei mėnesį. Kiti 50 vaikų natūraliai buvo maitinami iki 6 mėn., o likęs trečdalis- ilgiau nei 6 mėn. Kol tiriamieji vaikai sulaukė 17 metų amžiaus, 65 % pirmosios grupės vaikų jau buvo sirgę kokiomis nors alerginėmis ligomis. Iš antrosios grupės vaikų tokių buvo 40 %, o iš trečiosios tik 8 %.

Netradicinis požiūris į alergiją

Dažniausiai ieškome išorinių alergiją sukėlusių priežasčių. Vidinės lieka nepastebėtos. Netradicinės medicinos šalininkai teigia, kad iš alerginių reakcijų galima spręsti apie žmogų kamuojančius rūpesčius. Jie mano, kad alerginį poveikį turi ne tik alergenas, bet ir jo simbolinė reikšmė.

• Žiedadulkės- gyvybės, reprodukcijos, seksualumo simbolis. Alergiją joms gali sukelti naujovių, ateities baimė.
• Alergija medikamentams gali rodyti pasitikėjimo savimi ir kitais trūkumą. Sergantieji bronchine astma dažnai būna uždaro būdo, nemoka atvirai reikšti jausmų.
• Alergija pienui gali atsirasti dėl susilpnėjusio vaiko ir mamos ryšio. Jei kūdikis per anksti nujunkomas nuo krūties, jo pasąmonė protestuoja: atsiranda bėrimų, egzemų.

Manoma, kad alergines ligas lengviau įveikti ne medikamentais gydant pasekmes, o suradus ir pašalinus tikrąsias ligą sukėlusias priežastis. Šiuo atveju gali būti labai veiksmingi netradiciniai gydymo būdai, ypač homeopatija.