Naktinės organizmo paslaptys: kas vyksta, kai miegame?

Ar manote, kad jums miegant, organizmas tik ilsisi? Nieko panašaus. Naktį jame vyksta daugybė procesų: pradedant imuninės sistemos stiprėjimu, baigiant žmogaus asmenybės formavimusi.

Kas vyksta mūsų organizme, kai užmerkiame akis?

Iš tiesų, kas vyksta mūsų organizme, kai užmerkiame akis? Atrodo, nieko ypatinga – tiesiog ilsimės. Bet taip nėra. Naktį organų veikla persitvarko, ir medicina dar negali atsakyti į visus klausimus. Kodėl dauguma priepuolių prasideda naktį? Kodėl daugiau kūdikių gimsta naktį? Galbūt į daugelį klausimų net neverta ieškoti atsakymų – taip jau gamtos sutvarkyta, kad daugelis procesų vyksta savaime.

Ne mažiau svarbūs ir paprastesni klausimai: kiek laiko reikia miegoti, kad rytą prabustume žvalūs ir energingi? Kas būtų, jei nemiegotume kelias paras, savaitę? Beje, specialistų nuomone, ir visus gąsdinančios avarijos Lenkijos keliuose nutinka būtent todėl, kad vairuotojai negali gerai išsimiegoti. Vadinasi, miego sutrikimai gali skaudžiai kainuoti.

Miegą įvertini, kai neužmiegi

Darbo dienos išvarginti užmiegame vos tik padėję galvą ant pagalvės. Kalbos apie kažkokias miego problemas kelia tik juoką – miegame, kai tik turime laiko. Tik kai kelias naktis nebegalime užsnūsti, suprantame, kad miegas – rimtas dalykas.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, apie 40 proc. pasaulio gyventojų miegas sutrikęs. Tačiau tik 5 proc. jų kreipiasi į gydytojus. Žinodami, kad gerai išsimiegojusios dieną esame budrios, galime įsivaizduoti, kaip jaučiasi vos ne pusė pasaulio žmonių. Bet apie tai susimąstome tik sutrikus miegui.

Norint atkreipti visuomenės dėmesį į tokį, atrodo, paprastą dalyką kaip miegas, kovo 18–22 dienomis rengiama Europos miego savaitė „Pažvelkime į miegą“. Miegas – dalykas rimtas: pramiegame pusę ar trečdalį gyvenimo.

Kiekvienam miego laikas skirtingas

Miego struktūra susiformuoja kartu su visais nerviniais procesais, sulaukus maždaug dešimties metų amžiaus.

Miegodamas žmogus pereina dvi būsenas. Pirmoji – smegenų žievė funkcionuoja lėtai, visų organų veikla keičiasi. Tai trunka 90 minučių. Po šito laiko smegenys pereina į kitą būseną – pradeda aktyviai „dirbti“, visiškai atsiriboja nuo organizmo. Tai vadinamasis paradoksinis miegas.

Naktį žmogus pereina keturis ar net penkis miego ciklus, kurių kiekvienas gali trukti 60 arba 90 minučių. Jei žmogaus miego ciklo trukmė 60 min., jam užtenka ir keturių valandų miego. Jei 90 min. – jo nakties poilsis truks kur kas ilgiau. Tad vienam užtenka 5–6 valandų miego, kitas visą gyvenimą miega po 7–8 valandas.

Pagrindinis miego trukmės vertinimo kriterijus – ar jaučiatės ryte pailsėjusi ir pasiruošusi darbui. Poilsio jausmo stoka – pirmas simptomas, kad blogai miegojote. Beje, pastebėta, kad ekstremaliomis sąlygomis galima trumpinti miego laiką. Minimalus miego laikas – 4,5 valandos.

Jei sunku ryte keltis

Niekšas žadintuvas žviegia kaip išprotėjęs, o taip sunku praplėšti akis, ropštis iš lovos. Pažįstama situacija? Aišku, ryte nelabai norisi palikti šiltą lovą ir sliūkinti į dušą, bet kartais tai padaryti – ypač sunku. Kodėl?

• Jei žmogus atsigula 24 val., o keliasi 6 val. ryto, aišku, kad išlipti iš lovos jam bus sunku. Tokiu atveju išeitis paprasta – tiesiog eiti anksčiau miegoti.
• Atskirais atvejais galima kalbėti apie „miego girtumo“ sindromą – miego sutrikimą, kai jau pagalbos reikėtų kreiptis į medikus.
• Motyvacija. Jei ryte labai sunku keltis, nesinori į darbą, reikia pagalvoti, ar tikrai esate savo vietoje, ar dirbate savo darbą? Pagrindinės gero miego sąlygos – paskirstyti darbo grafiką ir poilsio režimą taip, kad būtumėte patenkinta savo gyvenimu.

Užmigti trukdo nemigos baimė

Kai kas miegą lygina su paukšte. Kuo labiau prie jo artinsiesi, norėsi sučiupti, tuo greičiau ji nuskris. Bet jei stebėsi iš tolo miegą kaip paukštį, tai ir užmigsi. Paradoksalu, bet pagrindinė priežastis, neleidžianti užmigti – baimė, kad neužmigsiu. Tik penkias minutes pasivarsčiusi lovoje, ne viena pradeda nerimauti: kaip aš ryt atrodysiu, kaip sakysiu kalbą, kaip vadovausiu, ir panašiai. Baimė sukelia įtampą, netrunka išdulkėti paskutiniai miego likučiai.

Užmigti padės:

• Šilta raminamoji arbata;
• Dėmesys sau, kojų pamirkymas šiltame vandenyje prieš miegą;
• Jei užmigti neleidžia kokia konkreti problema, gal reikia atsisėsti ir pagalvoti, ką teks rytoj daryti, ir užsirašyti atėjusį į galvą sprendimą; kartais užmigti trukdo baimė, kad ryte neprisiminsi protingos minties, atėjusios į galvą jau snūduriuojant;
• Jei vargina skausmai, jutimai, baimė, reikėtų pagalvoti, ar jie pastovūs, paieškoti jų priežasčių ir apie tai pakalbėti su specialistu;
• Neskubėkite stvertis migdomųjų vaistų; miegas išgėrus jų neatstoja fiziologinio miego; ryte jausitės mieguista, nedarbinga. Įprastiniai mūsų migdomieji vaistai dažnai slopina ir atmintį. Tiesa, dabar yra naujų vaistų, kurie sukelia natūralų miegą, neslopina atminties procesų ir leidžia dieną nesijausti mieguista.

Organizmo veikla naktį

Smegenys „susitvarko“

Žmogus dieną įtemptai galvoja, planuoja, skaičiuoja. Vienintelis laikas nervų sistemai „susitvarkyti“ – naktis. Tik tada ji atsiriboja nuo išorinio pasaulio: nevadovauja rankoms, kojoms, širdžiai, bet palieka kiekvieną organą dirbti savarankiškai. O pati nervų sistema naktį „pasirūpina“ savimi: apdoroja dieną gautą informaciją, įsimena ją. Naktimis įsivyrauja emocinių būsenų pusiausvyra. Tai įrodo nauji tyrimų būdai, leidžiantys objektyviai įvertinti, „pačiupinėti“ tiek miegančiojo, tiek budraus žmogaus smegenis, atskiras jų ląsteles. Miegant išsiskiria cheminės medžiagos, reguliuojančios psichikos procesus. Vienas pavojų – 90 proc. atvejų nemiga gali reikšti, kad po metų prasidės depresija.

Išsiskiria augimo hormonas

Miegant išsiskiria augimo hormonas, kuris vaikystėje padeda augti, vėliau – atsitiesti po ligos.

Tvirtėja imuninė sistema

Gerai miegant tvirtėja imuninė sistema. Kai kamuoja nemiga, ji sutrinka, mažėja atsparumas ligoms. Esant užsitęsusiai lėtinei nemigai apskritai sergamumas padidėja, sunkiai išgyjama nuo ligų.

Organai įgauna autonomiją

Naktį smegenys „nevadovauja“ organų veiklai, pačios „tvarko“ savo reikalus, organai tarsi veikia patys. Tai ir gerai, ir blogai. Gerai, jei širdis sveika: tada ji ir dirbdama autonomiškai puikiai tvarkosi. Tačiau jei yra koks negalavimas, ji „pasimeta“, negaudama „nurodymų iš viršaus“. Tik neverta bijoti miego – jei organų veikla sutrinka, automatiškai pabudinamos smegenys, kad jos „padarytų tvarką“. Šiuos dalykus nagrinėja atskira mokslo sritis – miego medicina.