10 slaptų nuovargio priežasčių

Mirtinai pavargai… Nieko nesinori daryti, viskas krinta iš rankų, bendravimas su aplinkiniais neteikia jokio džiaugsmo, atvirkščiai- tik nervina. „Gerai būtų pabėgti nuo viso šito”,- nusprendi. Mintis gal ir nieko- kelionės visada prablaško. Tačiau atostogos jau išnaudotos. Be to, šeimos biudžetas, kaip visada, „deficitinis”. Ką daryti? Svarbiausia- suprasti, kas kelia tą nepaaiškinamą nuovargį.

1 Priežastis. Žadintuvas- biologinio laikrodžio priešas

Kiekvienos iš mūsų organizmas gyvena pagal savą biologinį laikrodį. Kai bandome jį apgauti, kenkiame pačios sau. Organizmui nėra išeiginių dienų. Net jei esi „pelėda” ir kasryt turi keltis 7 valandą, nebandyk atsigriebti šeštadienį ir sekmadienį miegodama iki pietų. Jausiesi ne tik nepailsėjusi, bet dar vangesnė. Žinoma, kvaila būtų tą dieną, kai nereikia skubėti į darbą, nustatyti žadintuvą lygiai septintai. Miegok, kiek norisi, tačiau pabudusi ir prisiminusi, kad šiandien sekmadienis, nesistenk vėl užmigti- už visą savaitę vis tiek neatsimiegosi!

Patarimas. Kasdien (net savaitgalį) gulkis ir kelkis tuo pačiu metu. Ilgainiui priprasi reikiamu laiku atsibusti ir be žadintuvo.

2 priežastis. Per ryški šviesa

Tyrimais įrodyta, kad didelę reikšmę gerai savijautai turi… šviesa. Nustatyta, kad smegenys labai jautriai reaguoja į staigų šviesos ir tamsos kaitaliojimąsi. Ryški šviesa (ypač vakarais) skatina smegenų ląstelių veiklą, tada jau būna tikrai sunku užmigti. Labiausiai smegenis žadina dienos šviesos lempos. Tokio apšvietimo nereikėtų nei miegamajame, nei vonioje, nei virtuvėje. Įsivaizduok, kad prieš miegą užsinori puodelio arbatos. Įjungi šviesą ir… tavo biologinis laikrodis supranta, kad dar diena- ne laikas miegoti. Dažniausiai pasitaikanti klaida įrengiant vonios kambarį- prie veidrodžio pakabinti ryškūs šviestuvai. Veidrodis dar labiau sustiprina šviesos ryškumą. Tiesa, tai labai patogu iš ryto, kai dar ne visai pabudusi nueini praustis. Tačiau vakare, susiruošusi pagulėti šiltoje vonioje ir atsipalaiduoti prieš miegą, įsijunk blausesnę šviesą. Ir nenaršyk telefone.

Patarimas. Prieš miegą venk ryškios, ypač liuminescencinių lempų, šviesos.

3 priežastis. Sumažėjęs kraujo spaudimas

Kiekviena, kuri tai patyrė, žino, kad sumažėjęs kraujospūdis (hipotonija)- jausmas ne iš maloniųjų. Tačiau jums gali būti naujiena tas faktas, kad hipotonija dažnai susijusi su nervų sistemos negalavimais. Ištyrus grupę žmonių, kenčiančių nuo chroniško nuovargio, tik vieno iš aštuoniolikos kraujo spaudimas pasirodė normalus. Kiti septyniolika pacientų sirgo hipotonija. Jeigu nuovargį sukelia būtent ši priežastis, išeitis gana paprasta- tereikia, kad gydytojas parinktų tinkamus kraujo spaudimą normalizuojančius vaistus.

Patarimas. Jeigu greitai pavargsti ir retkarčiais svaigsta galva, pasimatuok kraujo spaudimą. Paaiškėjo, kad tavo kraujo spaudimas per mažas (norma- 110-130 / 60-80 mm Hg)? Tuomet kreipkis į gydytoją ir laikykis visų jo nurodymų.

4 priežastis. Organizmo dehidratacija

Blogos savijautos ir nuolatinio nuovargio priežastis gali būti dar paprastesnė: tikriausiai geri per mažai vandens. Juk vanduo dalyvauja visuose gyvybiškai svarbiuose procesuose, be jo nevyktų kraujo apytaka, vadinasi, deguonis nepatektu ten, kur reikia. O deguonis- tai gyvybė ir energija. Be maisto žmogus gali išgyventi daugelį dienų, o be vandens- vos keletą. Tačiau čia kalbame ne apie mirtį iš troškulio, o apie nuolatinį skysčio trūkumą, kai diena iš dienos geri mažiau, nei organizmui reikia. Nepamiršk, kad paprasto ar negazuoto mineralinio vandens neatstoja kiti skysčiai (nebent nesaldinta žolelių arbata). Pavyzdžiui, kava ir ypač alkoholis ne tik nepatenkina organizmo skysčių poreikio, bet, atvirkščiai,- sukelia dar didesnę dehidrataciją. Pasekmės- nuovargis, sausa oda, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai.

Patarimas. Neraginame liautis gerus tai, ką mėgsti. Tik siūlome paprastą išeitį: per dieną- aštuonios stiklinės vandens, plius papildoma stikline kiekvienam vyno, gazuoto gėrimo stiklui ar kavos puodeliui.

5 priežastis. Per daug angliavandenių

Kai organizmas gauna pakankamai angliavandenių, smegenyse padaugėja seratonino- medžiagos, raminamai veikiančios nervų sistemą. Maistas, kuriame gausu baltymų, atvirkščiai, lėtina seratonino išsiskyrimą. Jeigu tavo darbas susijęs su nemažu fiziniu ar psichologiniu krūviu, daug angliavandenių turintis maistas pusryčiams padės neprarasti pusiausvyros per visą darbo dieną. Tačiau jei dirbi ramų, kruopštumo ir susikaupimo reikalaujanti darbą ir nuo pat ryto jautiesi mieguista, atkreipk dėmesį, ką valgei pusryčiams. Kartais tereikia „raminančius” angliavandenius pakeisti daugiau baltymų turinčiu maistu, ir to nepaaiškinamo nuovargio kaip nebūta!

Patarimas. Jei gali, numatyk, kokia diena tavęs laukia, ir pagal tai pasirink, ką valgyti pusryčiams. Jei visą dieną dirbsi prie kompiuterio, suvalgyk kietai virtą kiaušinį su majonezu; jei laukia daugybė susitikimų, sutarčių pasirašymų- dubenėlį javainių.

6 priežastis. Vaistai

Jeigu tau prasidėjo alergija ir gydytojas paskyrė antihistamininių vaistų, turbūt jau iš anksto žinai, kad kurį laiką jausiesi mieguista. O ar žinai, kad darbingumą ir nuotaiką veikia ir visai „nekaltais” laikomi vaistai? Tai gali būti vaistai nuo peršalimo, sirupai ir mikstūros nuo kosulio, preparatai, skirti sergantiems bronchine astma. Jeigu pradėjusi gydytis vienokiais ar kitokiais medikamentais pavargsti greičiau nei paprastai, paklausk vaistus iš skyrusio gydytojo; apie pašalinį jų poveikį ir pasidomėk, kuo būtų galima juos pakeisti.

Patarimas. Netikėk viskuo, kas didelėmis raidėmis skelbiama reklamose! Verčiau nepatingėk perskaityti prie kiekvienų vaistų pridedamos anotacijos, ypač skyrelio, kuriame rašoma apie pašalinį poveikį. Jeigu vartodama vaistus jauti nuovargį ir mieguistumą, jokiu būdu nesėsk prie vairo!

7 priežastis. Stresas

Stresinę situaciją išgyvenantis žmogus greičiau pavargsta, sumažėja jo darbingumas. Turbūt ir pati po svarbaus susitikimo, egzamino ar prieš didelę auditoriją pasakytos kalbos esi pasijutusi kaip išsunkta citrina? O nuovargio priežastis labai paprasta: didelę įtampą išgyvenantis žmogus visiškai nesąmoningai kvėpuoja paviršutiniškai. Juo ilgiau ta įtampa tęsiasi, juo mažiau deguonies patenka į kraują.

Patarimas. Pajutusi įtampą sąmoningai stenkis giliau kvėpuoti. Išmok atsipalaiduoti, dažniau galvok apie malonius dalykus.

8 priežastis. Triukšmas

Jeigu darbe tave visą dieną supa triukšmas, nuovargis darbo dienos pabaigoje beveik garantuotas. Tyrimais nustatyta, kad triukšmingoje aplinkoje dirbantys žmonės mažiau pavargsta, jeigu naudojasi specialiomis apsaugos priemonėmis: ausinėmis ar ausų kamteliais. Namuose nuo triukšmo apsisaugoti dar paprasčiau. Tereikia sumažinti televizoriaus garsą, telefono signalą, o vaikus pripratinti tyliau „krykštauti”, netrankyti durų.

Patarimas. Jeigu daug laiko praleidi triukšmingoje aplinkoje, nusipirk specialias ausines ar ausų kamštelius.

9 priežastis. Pavargusios akys

Ar žinai, kad akis galima laikyti galvos smegenų dalimi? Juk su smegenimis jos sujungtos palyginti trumpu regos nervu. Todėl kiekvienąkart prieš išsitraukdama ką nors paskaityti važiuojančiame automobilyje ar autobuse, gerai pagalvok, ar verta. Be to, kad rizikuoji susigadinti regėjimą, dar ir pavargsti. Jeigu dirbi prie kompiuterio, ne rečiau kaip kartą per valandą daryk dešimties minučių pertraukėles. Svarbiausia- atitraukti akis nuo įgrisusio ekrano.

Patarimas. Dirbdama įtempto regėjimo reikalaujanti darbą dažnai daryk pertraukas, neskaityk prieblandoje ar važiuodama.

10 priežastis. Spalvų poveikis

Spalvų vaidmuo žmogui daug svarbesnis, nei kartais atrodo. Mokslininkai nustatė, kad spalvos gali turėti įtakos net žmogaus pasiryžimui baigti gyvenimą savižudybe. Viename Brazilijos mieste savižudžiai pamėgo du didžiulius tiltus. Jie buvo nudažyti purvo pilkumo spalva. Miesto valdžia, paklausiusi mokslininkų patarimo, pasirūpino, kad tiltai būtų perdažyti ryškiai rožine spalva. Ir ką manote? Daugiau nė vienam savižudžiui neatėjo į galvą šokti į nebūtį nuo tokio „linksmo” tilto!

Psichologai teigia, kad „šiltos” spalvos (raudona, geltona, oranžinė) kelia darbingumą. Netgi manoma, kad pakanka kelias minutes pabūti raudonais tapetais išklijuotoje patalpoje, ir nuovargį kaip ranka nuims. Antra vertus, psichologai įspėja, kad raudona – pernelyg agresyvi spalva, ir pataria iš nuovargio vaduotis ramesnėmis – mėlyna ar žalia.

Patarimas. Kambario, kuriame praleidi daugiausia laiko, sienoms parink ne specialistų rekomenduojamą, bet savo mėgstamą spalvą.