Dažnai girdime moteris, besiskundžiančias savo kūno formomis, – neva jų svoris per didelis. Šiame perkarusių manekenių amžiuje net normaliai moteriai ima atrodyti, jog ji – storulė. Tam tikra įtaka daro ir vyraujantys grožio idealai. Jei moteris atitinka visus mados keliamus reikalavimus, ja žavimasi, o pasiekimai gyvenime neretai susiejami su jos išvaizda. Šiuolaikinė visuomenė neretai deda lygybės ženklą tarp lieknumo, grožio ir sėkmės. Tačiau tik nedaugelis atitinka reklamos, spaudos siūlomą įvaizdį, todėl nemaža dalis „gamtos nuskriaustųjų“, ypač paauglės ir merginos, išgyvena nuolatinį nerimą ir psichologinį spaudimą, jog yra „ne tokios“.
Kūno svoris: genų įtaka
Kiekvieno žmogaus kūno svorį ir medžiagų apykaitą lemia genai. Jei tėvai ir kiti giminaičiai stambesni, būti apkūniai – normalu. Kita, net labai norėdama, negalės pastorėti, nes jos artimieji liekni.
Kūno konstituciniai tipai
Žmones galima suskirstyti į tris konstitucinius tipus: normostenikus, hiperstenikus ir astenikus.
- Hiperstenikas – aukštas, stambių kaulų ir stabilios psichikos žmogus. Kūno sandara ir temperamento tipas yra tam tikra prasme susiję. Pavyzdžiui, hiperstenikai dažniausiai būna flegmatikai ir optimistai, be to, gana praktiški ir atsparūs stresams žmonės.
- Astenikas – lieknas, smulkių kaulų aukštas arba nelabai aukštas žmogus, kurio nervų sistema silpnesnė. Paprastai tai būna cholerikai arba melancholikai, dažniausiai pesimistai bei sukrėtimus sunkiai išgyvenantys žmonės. Nemažai tokių asmenybių tampa rašytojais, poetais, dailininkais.
- Normostenikai – vadinamasis „aukso vidurys“. Jiems būdinga pusiausvyra ir stabilumas.
Kaip nustatyti normalų kūno svorį?
Jeigu pajutote, kad svoris didėja, keiskite mitybos įpročius
Kiekviena, besidominti kūno svoriu, gali pagal formules nusistatyti savo konstitucinį tipą. Labai populiari formulė, susidedanti iš 3 dalių:
- Normostenikams: kūno svoris kilogramais minus 100.
- Astenikams: svoris kilogramais minus 100 ir minus 10 procentų.
- Hiperstenikams: svoris minus 100 plius 10 procentų.
Taigi normalus kūno svoris yra labai individualus dalykas, ir organizmui geriausia, kai per visą suaugusio žmogaus gyvenimą jis keičiasi ne daugiau trimis kilogramais. Tiesą sakant, moteris turėtų susirūpinti ne tik priaugusi, bet ir netekusi svorio.
Kūno masės indeksas (KMI)
Šiuo metu kūno svorį patogiausia įvertinti pasinaudojant kūno masės indeksu (KMI) pagal formulę:
- Normalus kūno svoris, kai KMI = 19–24 kg/m2.
- Kai KMI skaičius didesnis nei 24, tai rodo įvairaus laipsnio nutukimą, o kai mažesnis nei 19 – mitybos nepakankamumą.
Lieknųjų bėdos
Pastaruoju metu daug rašoma apie nutukimą, jo sukeltus nepatogumus ir ligas. Susidaro įspūdis, kad nusiskundimų turi tik storuliai. Deja, negaluoja ir lieknosios. Iš prigimties per daug liesos moterys dažnai turi persilenkusią tulžies pūslę, dėl kurios gali susidaryti akmenų. Dažnai liesosios turi „vaikščiojančius“ inkstus, pakritusius vidaus organus. Vyresnio amžiaus moterys dažniau nei storosios suserga osteoporoze. Liesųjų organizme yra mažiau estrogenų receptorių, kurių gausu riebaliniame audinyje, todėl jas dažniau apima bloga nuotaika, ypač prieš mėnesines. Be to, liesuolės patiria stipresnių menopauzės negalavimų.
Dietų „išvargintosios“
Lieknosios negalėtų sustorėti net už milijoną, nes tai prieštarauja jų prigimčiai. O apkūniosios lieknėja, nors tai taip pat prieštarauja jų prigimčiai. Žinoma, kalbama ne apie kelių kilogramų numetimą, o apie hiperstenikės norą tapti liekniausia manekene. Staiga netekus daug svorio, pirmiausia paveikiama hormonų recepcija, t.y. hormonų veikimo vietos ir jų gamyba. Kadangi moteriškųjų lytinių hormonų veiklai reikalingi riebalai, be jų prasideda sutrikimai dėl estrogenų stokos. Taip pat tik riebaluose vyriškieji moters hormonai, kurių nedidelį kiekį gamina kiaušidės, virsta estrogenais. Dėl nepakankamo medžiagų kiekio, laikantis dietos, sutrinka hormonų gamyba. Kai moteris per daug sulysusi, pirmiausia tai neigiamai veikia antinksčius, skydliaukę ir lytinę sistemą. Badaudama arba laikydamasi mažo kaloringumo dietos, „grožio“ auka gali sutrikdyti virškinimo sistemos, širdies veiklą, išsekinti nervų sistemą, nes organizmas patiria stresą.
Normalus kūno svoris yra labai individualus dalykas
Spąstai lieknėjančioms: jo-jo efektas
Populiarių dietų aukos skundžiasi, kad per trumpą laikotarpį numetusios keletą kilogramų, netrukus priaugina dvigubai daugiau. Badaujant arba mažai valgant, organizmas „nesuvartoja” riebalų atsargų, bet stengiasi juos išsaugoti. “Suvalgo” jis vertingas medžiagas – baltymus, o svoris mažėja tik dėl šalinamų skysčių. Apie trečią savaitę sulėtėja bazinė medžiagų apykaita. Būtent tuo metu moteris jaučiasi nusilpusi, nutaria, kad gana kankintis, ir vėl pradeda valgyti. Bet tuomet ji ir pakliūna į spąstus, nes dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos organizme pradeda kauptis riebalai, o svoris didėja vos ne akimirksniu. “Tai vadinamasis „jo-jo efektas“ -priaugama dvigubai daugiau, nei buvo numesta.
Jaunos – per liesos, senatvėje – ligotos: mitybos įpročių įtaka sveikatai
Dietos, kurių šūkis „Numeskime per savaitę 7 ir panašiai kilogramus!“, yra ypatingai pavojingos paauglėms. Išreguliuojama ne tik medžiagų apykaita, kuri yra organizmo variklis, bet ir įsitaisoma įvairių valgymo sutrikimų, kaip antai anoreksija bei bulimija. Tarp devintųjų ir aštuonioliktųjų gyvenimo metų vyksta ne tik lytinis brendimas, bet ir organizmo statyba. Nuo to, kaip tuo metu paauglys prižiūrės kūną, ir priklausys, koks bus tas kūnas visą gyvenimą. „Paauglėms normalią kūno masę svarbu išlaikyti dėl kelių priežasčių, – aiškina endokrinologas. – Tai hormonų gamyba, jų veikimo vietos ir kaulų formavimosi procesas. Jeigu jaunos manekenės kūne negali rasti riebaliukų nė pėdsako, aišku, kad ateityje ji turės nemažai rūpesčių dėl sveikatos, žinoma, jeigu jų dar neturi“. Jeigu lytinis brendimas baigiasi maždaug 18 gyvenimo metais, tai kaulai iki galo susiformuoja tik apie 25-uosius. Merginoms tuo metu reikia valgyti kuo įvairesnį maistą. Jaunystėje sukauptas kalcis, magnis, cinkas ir kiti mikroelementai bei vitaminai D, K, B6, folio rūgštis prasidėjus menopauzei ir vėliau padės moteriai išvengti osteoporozės.
Brandžiame amžiuje riebaliukų reikia!
Menopauzė – dar vienas labai svarbus periodas, trunkantis apie dešimtmetį. Baigiasi moters reprodukcinis periodas, palengva liaujasi veikę lytiniai organai, persitvarko ir hormonų sistema. Baigiasi didžioji, estrogenų veikimo, era. Būtent estrogenai saugojo moterį nuo blogos nuotaikos, širdies bei kraujagyslių ligų, osteoporozės. Svarbiausias estrogenų gamybos „fabrikėlis“ – kiaušidės – nustoja veikę, tad šių moteriškųjų hormonų tiekėjas lieka tik antinksčiai. Kadangi moteriškų hormonų gamyba labai sulėtėja, pageidautina, kad jie turėtų pakankamai receptorių, kurių gausu riebaliniame audinyje. „Taigi iki šiol buvusiai per daug lieknai moteriai šiuo periodu netgi rekomenduojama užsiauginti dar kelis kilogramus. Apkūnesnės lengviau išgyvena visus menopauzės negalavimus“.
Kaip reguliuoti kūno svorį: sveikos mitybos principai
Svarbiausioji taisyklė – valgyti tokį maisto kiekį, kad kūno svoris būtų normalus. Tačiau, jeigu jau yra antsvorio, iš pagrindų keičiama mityba. Paprastai kūno svoris pradeda didėti, kai iš maisto gautos energijos kiekis viršija organizmo išeikvotos energijos kiekį. Tuomet reikia mažiau valgyti ir daugiau judėti, kad išeikvotų daugiau energijos. Ir atvirkščiai, jei moteris pradeda liesėti, tegul valgo daugiau kaloringo maisto. Svoris mažinamas palengva, geriausia 0,5–1 kg per savaitę. „Moterims rekomenduočiau iškrovos dienas pagal mažai kaloringų dietų principus“, – sako E. Cavelienė. „Geriausia „išsikrauti“ 1–2 kartus per savaitę. Tai tikrai padės lieknėjančioms bei nepridarys žalos organizmui“. Kiekviena moteris, peržiūrėjusi savo maitinimąsi, atras jame spragų. Stengiantis laikytis sveikos mitybos principų ir bent šiek tiek pasimankštinant, pasportuojant, varginančio badavimo gali ir neprireikti.
