„Task Masking“: Kodėl tvarkomės, kai reikia dirbti?

Artėja svarbaus projekto terminas, reikia ruoštis egzaminui ar tiesiog atlikti nemalonų, bet būtiną darbą… Ir staiga pajuntate nenumaldomą norą išsivalyti langus, sutvarkyti prieskonių lentynėlę ar perrūšiuoti senas nuotraukas? Jūs tikrai ne viena! Šis reiškinys, kai svarbiausios užduoties vengiama imantis kitų, dažnai net naudingų, bet tuo metu ne tokių svarbių darbų, turi pavadinimą – „Task Masking“ (liet. apytiksliai – užduočių maskavimas arba produktyvus atidėliojimas). Kodėl mes taip elgiamės ir kaip ištrūkti iš šio „produktyvaus“ neveiklumo rato?

Kas yra „Task Masking“?

„Task Masking“ – tai elgesio modelis, kai susidūrus su didele, sudėtinga, nemalonia ar tiesiog neaiškia užduotimi, imamasi kitų, dažniausiai lengvesnių ir greitesnių, veiklų. Šios antrinės užduotys (pvz., el. pašto tikrinimas, smulkūs namų ruošos darbai, informacijos ieškojimas internete nesusijusia tema) sukuria jausmą, kad esame užsiėmę ir produktyvūs, tačiau iš tiesų jos tik padeda atidėlioti tai, ką turėtume daryti iš tikrųjų. Tai tarsi saviapgaulė – mes ne tinginiaujame, mes kažką darome, tik ne tai, ką reikia.

Kodėl mes taip darome?

Šio elgesio priežastys gali būti įvairios:

• Užduotis atrodo per didelė ar neįveikiama: Kai nežinome, nuo ko pradėti, lengviau imtis kažko pažįstamo ir paprasto.
• Nesėkmės baimė ar perfekcionizmas: Bijome pradėti, nes bijome suklysti arba padaryti ne tobulai. Lengvesni darbai nesukelia tokio spaudimo.
• Nerimas ir stresas: Pati mintis apie svarbią užduotį kelia nerimą, todėl ieškome būdų jį sumažinti, nukreipdami dėmesį kitur.
• Dopamino poreikis: Mažų, greitų užduočių atlikimas suteikia greitą pasitenkinimo jausmą ir dopamino pliūpsnį smegenyse, ko negauname iš didelės, ilgai trunkančios užduoties pradžios.
• Vykdomųjų funkcijų sunkumai: Kai kuriems žmonėms (ypač turintiems dėmesio ir aktyvumo sutrikimą – ADHD, ar patiriantiems daug streso) gali būti sunku nustatyti prioritetus, planuoti ir pradėti užduotis. „Task masking“ tampa nevalingu būdu susidoroti su šiais sunkumais.

Kada tai tampa problema?

Retkarčiais nuklysti į šalutines veiklas nėra blogai – kartais tai net padeda „perkrauti“ smegenis. Tačiau „task masking“ tampa problema, kai:

• Nuolat atidėliojami svarbūs darbai.
• Dėl to vėluojama atlikti užduotis, kyla stresas.
• Jaučiamas kaltės jausmas ir nepasitenkinimas savimi.
• Tai trukdo siekti ilgalaikių tikslų.

Kaip įveikti „produktyvų atidėliojimą“?

Pirmas žingsnis – atpažinti šį elgesį. O tuomet išbandykite šias strategijas:

1. Skaidyk „dramblį“ dalimis: Didelę ir baisią užduotį padalinkite į mažus, lengvai įveikiamus žingsnelius. Susitelkite tik ties pirmuoju žingsniu – pradėti bus lengviau.
2. Įvardink baimę (ar priežastį): Paklauskite savęs, kas iš tiesų jus stabdo? Ar tai baimė? Nežinojimas, nuo ko pradėti? Nuobodulys? Supratus tikrąją priežastį, lengviau ieškoti sprendimo.
3. Pradėk nuo 5 minučių: Pasakykite sau, kad prie tos svarbios užduoties padirbėsite TIK 5 minutes. Dažniausiai sunkiausia būna pradėti – po 5 minučių gali atsirasti noras tęsti. Jei ne – bent jau pradėjote!
4. Pomodoro technika: Dirbkite susitelkę ties viena užduotimi trumpais intervalais (pvz., 25 minutes), po kurių darykite trumpą (3-5 min.) pertraukėlę. Po kelių tokių ciklų – ilgesnė pertrauka. Tai padeda išlaikyti koncentraciją ir nepervargti.
5. Aiškūs prioritetai: Kiekvieną dieną nusistatykite 1-3 svarbiausias užduotis, kurias BŪTINA atlikti. Pradėkite nuo jų, kol turite daugiausia energijos.
6. Būk sau atlaidi: Nesmerkite savęs, jei pagaunate save „maskuojant“ užduotis. Tiesiog pastebėkite tai ir švelniai nukreipkite save atgal prie prioriteto. Tai įprotis, kurį pakeisti reikia laiko.
7. Kreipkis pagalbos: Jei atidėliojimas yra nuolatinis, labai stiprus ir trukdo jūsų gyvenimui, o galbūt susijęs su nuolatiniu nerimu ar įtariamu dėmesio sutrikimu, verta pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu.

Grįžkime prie svarbiausių darbų

„Task masking“ – dažnas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje, pilname pagundų nukreipti dėmesį. Svarbiausia – atpažinti šį modelį savo elgesyje ir sąmoningai rinktis strategijas, padedančias grįžti prie to, kas iš tiesų svarbu. Maži žingsneliai, aiškūs prioritetai ir atjauta sau gali padėti įveikti „produktyvų“ atidėliojimą ir jaustis ramiau bei produktyviau.