Lesinti balandžius mieste: kodėl (ne)verta?

Miesto aikštėse ir parkuose burkuojantys balandžiai – įprastas vaizdas. Neretas praeivis, ypač vyresnio amžiaus žmogus ar šeima su vaikais, susigundo paberti jiems duonos trupinių ar grūdų, pasidžiaugti, kaip paukščiai drąsiai artinasi, kartais net lesa iš rankos. Atrodo, tai mielas ir nekaltas būdas pajusti ryšį su gamta mieste. Tačiau ar tikrai?

Nors noras parodyti gerumą ar net prisijaukinti šiuos sparnuočius yra suprantamas, specialistai – gamtininkai, ornitologai, visuomenės sveikatos atstovai ir net miestų tvarkytojai – dažniausiai primygtinai prašo to nedaryti. Kodėl lesinti balandžius mieste dažniau nerekomenduojama nei skatinama ir kokios galimos tokio elgesio pasekmės?

Kodėl kyla noras lesinti ir „draugauti“?

Žmones lesinti balandžius dažniausiai skatina paprasti motyvai:

• Empatija ir noras padėti: Ypač šaltuoju metų laiku atrodo, kad paukščiams trūksta maisto ir mes privalome jiems padėti.
• Noras stebėti iš arti: Lesinimas pritraukia paukščius arčiau, leidžia stebėti jų elgesį.
• Ryšio su gamta jausmas: Miesto aplinkoje tai gali būti viena iš nedaugelio galimybių pajusti artimesnį kontaktą su gyvąja gamta.
• Malonumas ir pramoga: Ypač vaikams tai gali atrodyti smagi pramoga. Kai kuriems žmonėms pavyksta pelnyti paukščių pasitikėjimą iki tiek, kad šie lesa iš rankos.

Realybė: kodėl specialistai dažniausiai sako „NE“?

Deja, geri norai šiuo atveju gali turėti nemažai neigiamų pasekmių:

1. Pavojus sveikatai (ligų rizika): Balandžiai, kaip ir kiti laukiniai paukščiai, gali pernešti įvairias ligas bei parazitus, kai kurie jų pavojingi ir žmonėms. Dažniausiai minimos:
   • Ornitozė (psitakozė): Bakterinė infekcija, pažeidžianti kvėpavimo takus, galinti sukelti plaučių uždegimą ir kitas komplikacijas. Užsikrečiama įkvėpus užkrėstų dulkių nuo išmatų ar plunksnų.
   • Salmoneliozė: Bakterinė žarnyno infekcija, plintanti per užkrėstas išmatas.
   • Kitos infekcijos: Kriptokokozė, histoplazmozė (grybelinės ligos, susijusios su išmatomis), E. coli.
   • Parazitai: Paukščių erkutės, blusos, utėlės, kurios gali patekti į gyvenamąsias patalpas ir sukelti niežulį ar alergines reakcijas. Nors tiesioginio užsikrėtimo nuo balandžių rizika nėra itin didelė, ji egzistuoja, ypač esant didelėms paukščių sankaupoms ir nesilaikant higienos.
2. Netvarka ir žala aplinkai: Dideli lesinamų balandžių būriai kelia nemažai problemų miestų aplinkai:
   • Teršimas išmatomis: Apdergiami pastatų fasadai, paminklai, suoliukai, šaligatviai, balkonai. Paukščių išmatos yra ne tik neestetiškos, bet ir ėsdinančios, galinčios pažeisti paviršius. Valymas reikalauja papildomų miesto lėšų (už kurias sumokame visi).
   • Šiukšlinimas: Nesulestas maistas (ypač duona) traukia ne tik balandžius, bet ir graužikus (žiurkes, peles), kurie taip pat platina ligas.
   • Pavojus saugumui: Ant šaligatvių ar laiptų esančios išmatos gali būti slidžios ir pavojingos pėstiesiems, ypač esant drėgnam orui. Staiga pakilęs didelis balandžių būrys gali išgąsdinti vairuotojus ar dviratininkus.
3. Žala patiems paukščiams: Nors atrodo, kad padedame, dažnai darome meškos paslaugą:
   • Netinkamas maistas: Duona, batonas, žmonių maisto likučiai, sūdyti ar pelėsiniai produktai balandžiams yra kenksmingi, gali sukelti virškinimo sutrikimus, ligas. Tinkamiausias maistas – įvairios grūdų kruopos, nesūdytos sėklos.
   • Priklausomybė ir natūralių įgūdžių praradimas: Nuolat lesinami paukščiai praranda natūralius maisto ieškojimo įgūdžius, tampa visiškai priklausomi nuo žmonių.
   • Nenatūralus populiacijos augimas: Lengvai gaudami maisto, balandžiai ima daugintis gausiau nei natūraliomis sąlygomis. Dėl per didelės koncentracijos paukščiai patiria stresą, tarp jų greičiau plinta ligos ir parazitai.
   • Pavojus migracijai (kitiems paukščiams): Nors balandžiai nemigruoja, lesinimas gali pakenkti kitiems paukščiams (pvz., gulbėms), kurie dėl lengvo maisto gali likti žiemoti ir vėliau nukentėti nuo šalčio ar bado.
4. Teisinės problemos (galimos baudos): Daugelyje Lietuvos miestų (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) galioja taisyklės, draudžiančios lesinti laukinius paukščius (ypač balandžius) viešose vietose, ypač šiltuoju metų laiku (paprastai lesinti leidžiama tik žiemą, kai trūksta natūralaus maisto, ir tik tam skirtose vietose bei tinkamu lesalu). Už šių taisyklių pažeidimą gali būti skiriamos administracinės baudos, siekiančios nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.

Jei vis dėlto renkatės bendrauti: Atsakingo elgesio gairės

Jei vis tiek norite jausti ryšį su šiais miesto paukščiais, darykite tai kuo atsakingiau:

• Stebėkite iš atstumo: Dažnai užtenka tiesiog ramiai pasėdėti parke ir stebėti paukščius – tai taip pat gali suteikti ramybės.
• Lesinkite tik žiemą (jei leidžiama): Lesinti reikėtų tik šaltuoju metų laiku, kai paukščiams tikrai sunku rasti maisto (pvz., esant sniego dangai). Vasarą ir rudenį maisto gamtoje pakanka.
• Rinkitės tinkamą lesalą: Naudokite tik nesūdytas saulėgrąžas, kviečių, miežių, kitų grūdų kruopas. Jokios duonos, batono ar maisto likučių!
• Lesinkite saikingai: Berkite tik nedidelį kiekį lesalo, tiek, kiek paukščiai sulesa iš karto, kad neliktų likučių, kurie viliotų graužikus ir terštų aplinką.
• Pasirinkite tinkamą vietą: Lesinkite atokiau nuo pastatų, gyvenamųjų namų langų, vaikų žaidimų aikštelių, pėsčiųjų takų. Geriausia – parkuose, tam skirtose vietose ar nuošalesnėse aikštėse.
• Griežtai laikykitės higienos: Po bet kokio kontakto su paukščiais ar jų lesinimo vietomis visada kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu. Neleiskite vaikams liesti paukščių ar jų išmatų.
• Niekada nebandykite paukščio gaudyti ar liesti be reikalo. Atminkite, kad tai laukinis paukštis. Jei pastebėjote akivaizdžiai sužeistą ar sergantį paukštį, praneškite gyvūnų globos tarnyboms, bet nelieskite jo patys.

Pabaigai

Nors noras prisijaukinti miesto balandį ar tiesiog parodyti jam gerumą gali atrodyti patrauklus, svarbu suprasti galimas neigiamas pasekmes. Didelės balandžių sankaupos miestuose kelia realių higienos, estetikos ir net sveikatos problemų. Atsakingas požiūris – neskatinti jų populiacijos augimo gausiu lesinimu, ypač netinkamu maistu ir netinkamu laiku. Galbūt geriausias būdas parodyti meilę gamtai mieste – tiesiog džiaugtis šiais sparnuočiais iš pagarbios distancijos arba įrengti lesyklėlę smulkiems miško paukšteliams žiemos metu tam skirtoje vietoje?