Paauglys nesimoko: ką daryti tėvams?

„Jis visiškai nieko nedaro!“, „Mokslai jam nė motais, tik draugai ir telefonas galvoje…“, „Nežinau, ką daryti, pažymiai ritasi žemyn…“ – tokius ir panašius nusiskundimus dažnai tenka girdėti iš paauglių tėvų. Situacija, kai vaikas, anksčiau galbūt buvęs stropus ar bent jau besistengiantis mokinys, staiga praranda norą mokytis, ima praleidinėti pamokas ar visiškai ignoruoja namų darbus, kelia didelį nerimą, nusivylimą ir tėvų bejėgiškumo jausmą. Ką daryti, kai paauglys nesimoko? Pirmas ir svarbiausias žingsnis – ne pulti į paniką ar griebtis bausmių, o pabandyti ramiai suprasti tokio elgesio priežastis.

Kodėl mano paauglys nesimoko? Galimos priežastys

Paauglystė – sudėtingas pokyčių metas, kai nenoras mokytis gali kilti dėl daugybės veiksnių:

• Audringi fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai: Intensyvus augimas, hormonų audros, smegenų struktūros persitvarkymas (ypač lėčiau bręstančios kaktinės skilties, atsakingos už planavimą, sprendimų priėmimą ir impulsų kontrolę), nuolatinis nuovargis ir padidėjęs miego poreikis – visa tai natūraliai veikia paauglio gebėjimą susikaupti, išlaikyti dėmesį ir motyvaciją mokytis.
• Pasikeitę prioritetai: Šiame amžiuje draugai, priklausymas grupei, socialinis gyvenimas, pirmoji meilė, pomėgiai ir savęs ieškojimas tampa kur kas svarbesni nei mokslai. Bendraminčių nuomonė ir pripažinimas dažnai daro daug didesnę įtaką nei tėvų ar mokytojų žodžiai.
• Mokymosi sunkumai ar nuobodulys: Galbūt paaugliui tiesiog per sunku suprasti tam tikrus dalykus? O gal atvirkščiai – medžiaga per lengva ir neįdomi? Svarbu neatmesti ir galimų nediagnozuotų mokymosi sutrikimų (pvz., disleksijos, diskalkulijos) ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD), kurie apsunkina mokymosi procesą.
• Nematoma mokymosi prasmė: Paaugliui gali būti sunku suprasti, kam jam asmeniškai reikalinga chemijos formulė ar istorijos datos. Jei jis nemato ryšio tarp mokomųjų dalykų ir savo gyvenimo, interesų ar ateities planų, motyvacija natūraliai krinta.
• Nesėkmės baimė ir per didelis spaudimas: Kartais paaugliai taip bijo suklysti, gauti blogą pažymį ar nuvilti tėvų (ar savo pačių) lūkesčius, kad pasirenka išvis nieko nedaryti – tai tarsi apsisaugojimo mechanizmas nuo galimos nesėkmės.
• Konfliktai mokykloje: Prasti santykiai su tam tikru mokytoju, nesutarimai su klasiokais, patyčios ar tiesiog slogi atmosfera mokykloje gali visiškai „atmušti“ norą eiti į pamokas ir mokytis.
• Psichologinės sveikatos problemos: Paauglių depresija, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai ar kitos psichologinės problemos dažnai pasireiškia apatija, energijos stoka, užsidarymu savyje ir motyvacijos praradimu visose srityse, įskaitant mokslus.
• Ateities vizijos nebuvimas: Jei paauglys dar nežino, ko nori siekti gyvenime, kuo norėtų tapti, mokslai gali atrodyti kaip beprasmis laiko švaistymas.
• Maištas ir noras atsiskirti: Kartais nenoras mokytis yra tiesiog būdas paaugliui parodyti savo savarankiškumą, maištauti prieš tėvų kontrolę, taisykles ar lūkesčius.

Tėvų klaidos, kurių reikėtų vengti

Susidūrus su paauglio nenoru mokytis, tėvai iš nerimo ar nežinojimo kartais griebiasi priemonių, kurios situaciją tik pablogina:

• Nuolatinis priekaištavimas, moralizavimas, gėdinimas, rėkimas.
• Griežtos, neadekvačios ir ilgalaikės bausmės (pvz., kelioms savaitėms ar mėnesiams atimtas telefonas, kompiuteris, uždrausta susitikti su draugais).
• Lyginimas su kitais vaikais („O kaimynų Petriukas mokosi vien dešimtukais…“).
• Namų darbų ar projektų darymas už vaiką.
• Tiesioginis mokėjimas už gerus pažymius (tai gali laikinai suveikti, bet žlugdo vidinę motyvaciją mokytis dėl savęs).

Ką daryti tėvams? Konstruktyvūs patarimai

Vietoj kovos ir spaudimo, pabandykite rinktis supratimo ir palaikymo kelią:

1. Kalbėkitės (ir svarbiausia – klausykitės!): Raskite tinkamą laiką ir vietą ramiam, atviram pokalbiui be kaltinimų. Paklauskite, kaip jūsų paauglys jaučiasi, kas jam kelia sunkumų, kodėl jam nesinori mokytis. Išklausykite jo atsakymus atidžiai, net jei jie jums nepatiks, stenkitės suprasti jo perspektyvą.
2. Akcentuokite pastangas ir procesą, o ne tik pažymius: Girkite vaiką ne tik už gerus rezultatus, bet ir už įdėtas pastangas, už tai, kad bandė, už smalsumą, už tai, kad domisi (net jei ne mokykliniais dalykais). Padėkite suprasti, kad mokymasis yra procesas, o klaidos – natūrali jo dalis.
3. Padėkite organizuoti mokymosi procesą (bet nedarykite už jį): Galbūt paaugliui tiesiog trūksta laiko planavimo įgūdžių? Pasiūlykite pagalbą susidarant dienotvarkę, mokymosi planą, skaidant dideles užduotis į mažesnes dalis. Parodykite, kaip naudotis planuokliais ar programėlėmis. Tačiau leiskite jam pačiam prisiimti atsakomybę už plano laikymąsi.
4. Sukurkite mokymuisi palankią aplinką: Pasirūpinkite, kad namuose būtų rami vieta, kur paauglys galėtų netrukdomas ruošti pamokas. Užtikrinkite, kad jis turėtų visas reikalingas priemones. Susitarkite dėl taisyklių, susijusių su telefonu ar kompiuteriu mokymosi metu.
5. Ieškokite sąsajų su gyvenimu ir ateitimi: Padėkite paaugliui pamatyti, kaip net ir neįdomiausi mokomieji dalykai gali būti susiję su jo pomėgiais ar galima ateities karjera. Jei jis svajoja tapti programuotoju – matematika būtina, jei keliautoju – geografija ir kalbos. Kartu panaršykite po įvairių profesijų aprašymus.
6. Nustatykite realistiškus lūkesčius: Ne visi vaikai gali ar turi būti pirmūnai. Galbūt jūsų vaikui sunkiau sekasi tikslieji mokslai, bet jis gabus kalboms ar menams? Sutelkite dėmesį į jo stipriąsias puses. Dėl dalykų, kurie sekasi sunkiau, galbūt užteks minimalaus teigiamo įvertinimo ir supratimo, o ne nuolatinio spaudimo siekti aukštumų.
7. Palaikykite tvirtą ryšį: Pats svarbiausias dalykas – išlaikyti gerą, pasitikėjimu grįstą ryšį su paaugliu. Domėkitės ne tik jo pažymiais, bet ir jo draugais, pomėgiais, jausmais, nuomone. Parodykite, kad mylite ir priimate jį visokį, net jei jo elgesys kartais nuvilia.
8. Siūlykite pagalbą ir palaikymą, ne kontrolę: Leiskite paaugliui suprasti, kad esate jo pusėje, pasiruošę padėti ir palaikyti, jei jam sunku, bet kad atsakomybė už mokslus visų pirma yra jo paties.
9. Bendraukite su mokykla: Nevenkite pasikalbėti su klasės auklėtoju, dalykų mokytojais, mokyklos psichologu ar socialiniu darbuotoju. Galbūt jie pastebėjo kažką svarbaus, kas padėtų suprasti situaciją? Bendradarbiavimas tarp namų ir mokyklos dažnai duoda gerų rezultatų.
10. Nebijokite ieškoti profesionalios pagalbos: Jei įtariate rimtesnes problemas – mokymosi sutrikimus, psichologinės sveikatos bėdas (depresiją, nerimą), priklausomybes – ar jei konfliktai namuose tapo nebevaldomi, nedvejokite kreiptis pagalbos į vaikų ir paauglių psichologą, psichoterapeutą ar kitus specialistus.
11. Rodykite gerą pavyzdį: Parodykite savo vaikui, kad mokytis ir tobulėti yra įdomu ir naudinga bet kokiame amžiuje – skaitykite knygas, domėkitės pasaulio įvykiais, mokykitės naujų dalykų.

Nenoras mokytis paauglystėje – dažnas, nors ir emociškai sunkus etapas daugeliui šeimų. Svarbiausia šiuo laikotarpiu yra tėvų kantrybė, supratimas, palaikymas ir nuoseklumas. Stenkitės suprasti savo vaiką, išlaikyti kuo šiltesnį ryšį ir ieškoti sprendimų kartu, o ne kovoti vieni su kitais. Tai ilgalaikė investicija ne tik į jo ateities galimybes, bet ir į jūsų tarpusavio santykius.