Dažniausios sukčiavimo pinklės: Atpažink ir saugokis!

Atrodo, sukčių pinklės laukia už kiekvieno kampo – telefone, elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose… Ir patikėkite, jų aukomis tampa ne tik patiklūs senjorai. Sukčiai tampa vis išradingesni, jų metodai – vis įtikinamesni, todėl budrumą prarasti gali bet kuri iš mūsų. Geriausias ginklas kovoje su jais – žinios. Žinodamos, kaip veikia dažniausios sukčiavimo schemos ir kokie pavojaus signalai jas išduoda, galime apsaugoti save ir savo sunkiai uždirbtus pinigus.

Dažniausiai pasitaikantys sukčių masalai ir kaip juos atpažinti:

• Fišingas (Phishing) el. paštu ir SMS (Smishing): Tai bene populiariausia sukčių taktika. Gaunate laišką ar SMS žinutę, kuri atrodo lyg siųsta banko, pašto, siuntų tarnybos, mokesčių inspekcijos ar net populiarios parduotuvės. Pranešama apie neva užblokuotą paskyrą, nesumokėtus mokesčius, laukiantį siuntinį ar laimėtą prizą. Prašoma paspausti nuorodą, atnaujinti duomenis, sumokėti nedidelį mokestį. Nuoroda veda į netikrą, bet labai panašią į originalią, svetainę, kur suvedus prisijungimo duomenis ar banko kortelės informaciją, ji patenka tiesiai sukčiams į rankas.
  • Raudonos vėliavos: Nemandagus, neasmeniškas pasisveikinimas (pvz., „Gerb. kliente“), gramatikos klaidos, skubos jausmo sukėlimas („Jūsų paskyra bus užblokuota per 24 val.“), įtartinos nuorodos (užvedus pelę matosi kitoks adresas), prašymas pateikti konfidencialius duomenis. Bankai ir rimtos institucijos niekada neprašo tokių duomenų el. paštu ar SMS!
• Netikros elektroninės parduotuvės: Sukuriamos parduotuvės, viliojančios neįtikėtinai geromis kainomis ar išskirtinėmis prekėmis. Dažnai jos gyvuoja trumpai, surenka pinigus iš pirkėjų ir dingsta.
  • Raudonos vėliavos: Pernelyg geros kainos, kad būtų tiesa. Ribotas prekių asortimentas. Svetainėje trūksta kontaktinės informacijos (adreso, telefono), įmonės rekvizitų. Prastas svetainės dizainas, klaidos tekste. Prašoma atsiskaityti tik bankiniu pavedimu ar kitais neįprastais būdais. Nėra saugaus ryšio ženklo (spynelės ir HTTPS adreso pradžioje) atsiskaitant.
• Apsimetėlių skambučiai/žinutės: Skambina ar rašo asmenys, prisistatantys banko saugumo darbuotojais, policijos pareigūnais, antstoliais, „Sodros“, mokesčių inspekcijos ar kitų institucijų atstovais. Praneša apie tariamą įsilaužimą į jūsų sąskaitą, įtartiną pavedimą, skolą ar būtinybę „atnaujinti duomenis“. Siekiama išgauti jūsų asmens kodą, el. bankininkystės prisijungimo kodus, kortelės duomenis, įtikinti pervesti pinigus į „saugią“ sąskaitą ar net įdiegti nuotolinio valdymo programėlę jūsų įrenginyje.
  • Raudonos vėliavos: Skambutis ar žinutė, kurios nelaukėte. Didelis spaudimas ir skubinimas veikti nedelsiant. Grasinimai (užblokuosime sąskaitą, skirsime baudą). Prašymas atskleisti konfidencialius duomenis telefonu. Prašymas įdiegti programėles ar leisti prisijungti prie jūsų kompiuterio/telefono.
• Investiciniai sukčiavimai: Socialiniuose tinkluose ar per netikėtus skambučius siūloma „unikali galimybė“ investuoti į kriptovaliutas, akcijas ar kitus projektus, žadant greitą ir didžiulį pelną be jokios rizikos.
  • Raudonos vėliavos: Garantuotas didelis pelnas su maža ar nuliine rizika (tai neįmanoma!). Spaudimas investuoti greitai, „kol galimybė nedingo“. Neaiški informacija apie pačią investiciją ar įmonę. Nelicencijuoti brokeriai ar platformos.
• Romantiniai sukčiavimai: Internetinėse pažinčių svetainėse ar socialiniuose tinkluose užmezgamas artimas ryšys. Po kurio laiko „simpatija“ (dažnai prisistatanti esanti užsienyje) pradeda pasakoti apie netikėtas bėdas – ligą, avariją, problemą su verslu – ir prašyti finansinės pagalbos, žadant viską grąžinti.
  • Raudonos vėliavos: Labai greitas prisipažinimas meilėje. Nenoras bendrauti vaizdo skambučiais. Nuolatinės nelaimės ir prašymai pervesti pinigų.
• Techninės pagalbos sukčiai: Iššokantys langai kompiuterio ekrane ar netikėti skambučiai, pranešantys apie neva aptiktą virusą ar klaidą jūsų įrenginyje. Siūloma „pagalba“ – dažniausiai prašoma sumokėti už neegzistuojančias paslaugas arba leisti nuotoliniu būdu prisijungti prie jūsų kompiuterio (taip gaunant prieigą prie jūsų duomenų).
  • Raudonos vėliavos: Netikėti perspėjimai apie virusus. Prašymas sumokėti už problemos sprendimą. Prašymas leisti nuotolinę prieigą.

Auksinės taisyklės, kaip apsisaugoti:

• Būk skeptiška: Jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai tai ir yra sukčiai. Abejok netikėtais skambučiais, laiškais ar žinutėmis.
• Tikrink savarankiškai: Gavusi įtartiną pranešimą iš banko ar kitos institucijos, nespausk jokių nuorodų ir neskambink nurodytu numeriu. Susirask oficialius kontaktus internete ar ant savo banko kortelės ir susisiek pati.
• Saugok savo duomenis: Niekada niekam neatskleisk savo el. bankininkystės slaptažodžių, PIN kodų, mokėjimo kortelių numerių ir CVC kodų. Naudok sudėtingus, skirtingus slaptažodžius skirtingoms paskyroms ir įjunk dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA), kur įmanoma.
• Tikrink svetainių saugumą: Prieš įvesdama bet kokius duomenis ar mokėdama internetu, įsitikink, kad svetainės adresas prasideda HTTPS ir šalia adreso yra spynelės simbolis.
• Nepasiduok spaudimui: Sukčiai dažnai bando įbauginti ar paskubinti. Jei jauti spaudimą veikti nedelsiant – sustok ir pagalvok. Rimtos institucijos taip nesielgia.
• Rinkis saugius mokėjimo būdus: Būk atsargi, jei prašoma atsiskaityti banko pavedimu nepažįstamoje el. parduotuvėje, dovanų kortelėmis ar kriptovaliutomis. Saugiausia naudoti kredito korteles (jos dažnai turi papildomą pirkinių draudimą) arba patikimas mokėjimų sistemas.
• Stebėk savo sąskaitas: Reguliariai peržiūrėk banko sąskaitų ir mokėjimo kortelių išrašus, ar nėra jokių įtartinų operacijų.

Ką daryti, jei įtari sukčiavimą ar tapai auka?

1. Nedelsiant nutrauk bet kokį bendravimą su įtariamu sukčiumi.
2. Jei atskleidei banko duomenis ar atlikai pavedimą – kuo skubiau susisiek su savo banku.
3. Jei atskleidei prisijungimo duomenis – pakeisk visus susijusius slaptažodžius.
4. Pranešk apie įvykį policijai.
5. Apie netikras el. parduotuves ar kitus vartotojų teisių pažeidimus galima pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Apie sukčiavimą elektroninėje erdvėje (fišingą, kenkėjiškas nuorodas) – Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT).

Būkime budrios!

Sukčiai nuolat tobulėja, todėl svarbu domėtis naujausiomis jų taktikomis ir išlikti budrioms. Dalinkitės šia informacija su artimaisiais, ypač vyresnio amžiaus giminaičiais, kurie gali būti pažeidžiamesni. Mūsų žinios ir atsargumas – geriausia apsauga nuo sukčiavimo pinklių. Būkime saugios!