Saugi alkoholio dozė: mitas ar realybė?

Taurė vyno vakarienei „širdžiai stiprinti“, bokalas alaus su draugais savaitgalį „atsipalaiduoti“, taurelė stipresnio gėrimo šventės proga „į sveikatą“… Alkoholis yra daugelio socialinių ritualų ir įpročių dalis. Todėl natūraliai kyla klausimas: kiek galima išgerti alkoholio, kad tai nepakenktų sveikatai? Ar egzistuoja kokia nors saugi alkoholio dozė, kurią vartojant galima išvengti neigiamų pasekmių?

Ilgą laiką buvo manoma, kad labai saikingas alkoholio vartojimas, ypač raudonojo vyno, gali turėti net tam tikros naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau šiuolaikinis mokslas ir autoritetingos sveikatos organizacijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), vis garsiau ir vieningiau teigia: moksliškai pagrįstos saugios alkoholio dozės NĖRA. Bet koks suvartotas alkoholio kiekis yra susijęs su tam tikra rizika sveikatai. Ką tai reiškia mums ir kaip turėtume vertinti savo alkoholio vartojimo įpročius?

Kas yra standartinis alkoholio vienetas (SAV)?

Kad būtų lengviau skaičiuoti ir lyginti suvartojamą alkoholio kiekį, medicinoje ir visuomenės sveikatos srityje naudojama standartinio alkoholio vieneto (SAV) sąvoka. Nors skirtingose šalyse SAV dydis gali šiek tiek skirtis, Lietuvoje (kaip ir daugelyje Europos šalių) vienas SAV paprastai prilyginamas 10 gramų gryno (100%) etilo alkoholio (etanolio).

Kiek tai yra įprastuose gėrimuose?

• ~30 ml stipraus (40%) gėrimo (pvz., degtinės, viskio, brendžio, romo)
• ~100 ml vyno (apie 12-13% stiprumo)
• ~250-300 ml alaus (apie 5% stiprumo)
• ~75 ml likerinio vyno (apie 18%)

Taigi, pavyzdžiui, pusės litro (500 ml) 5% stiprumo alaus skardinėje yra maždaug 2 SAV, o standartiniame vyno butelyje (750 ml, 13%) – apie 7-8 SAV.

Mažos rizikos vartojimo gairės – ar jos vis dar galioja?

Anksčiau įvairios šalys ir sveikatos institucijos skelbdavo vadinamąsias „mažos rizikos“ alkoholio vartojimo gaires. Dažniausiai jos nurodydavo maksimalų rekomenduojamą SAV skaičių per savaitę atskirai vyrams ir moterims (pvz., moterims ne daugiau 7-10 SAV, vyrams – 14-15 SAV per savaitę), taip pat pabrėždavo būtinybę turėti kelias (bent 2-3) visiškai blaivias dienas per savaitę ir vengti gausaus epizodinio gėrimo (angl. binge drinking – 4 ar daugiau SAV moterims arba 5 ar daugiau SAV vyrams per trumpą laiką, pvz., vieno pasisėdėjimo metu).

Tačiau šiuo metu mokslinė nuomonė keičiasi. Vis daugiau tyrimų rodo, kad net ir toks „saikingu“ laikytas vartojimas yra susijęs su padidėjusia rizika susirgti tam tikromis ligomis, ypač onkologinėmis. PSO ir daugelis nacionalinių sveikatos organizacijų dabar laikosi pozicijos, kad kalbėti apie bet kokias „rekomenduojamas“ ar „leistinas“ normas yra klaidinantis, nes net ir mažiausias alkoholio kiekis kelia tam tikrą riziką.

Jei žmogus vis dėlto renkasi vartoti alkoholį, siekiant sumažinti (bet ne visiškai panaikinti) galimą žalą sveikatai, jis turėtų vartoti kuo mažesnį kiekį ir kuo rečiau, idealiu atveju neviršijant anksčiau minėtų minimalių ribų ir turint kuo daugiau visiškai blaivių dienų per savaitę.

Kodėl „saugaus kiekio“ nėra? Pagrindinės rizikos sveikatai

Alkoholis (etanolis) yra toksiška, psichoaktyvi ir priklausomybę sukelianti medžiaga, kuri veikia daugelį organų ir sistemų:

• Didina vėžio riziką: Įrodytas tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir padidėjusios rizikos susirgti burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, kepenų, storosios ir tiesiosios žarnos bei (moterims) krūties vėžiu. Rizika didėja proporcingai suvartojamam alkoholiui kiekiui – net ir mažos dozės ją didina.
• Kenksmingas kepenims: Alkoholis yra pagrindinė kepenų ligų – alkoholinio kepenų suriebėjimo, hepatito, cirozės – priežastis.
• Žaloja širdį ir kraujagysles: Nors anksčiau buvo kalbama apie tariamą labai mažų alkoholio dozių naudą širdžiai, naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje bet koks alkoholio vartojimas didina kraujospūdį, gali sukelti širdies raumens ligas (kardiomiopatiją), širdies ritmo sutrikimus (aritmijas), didina insulto riziką.
• Gali sukelti kasos uždegimą (pankreatitą): Tiek ūmų, tiek lėtinį.
• Neigiamai veikia psichikos sveikatą: Alkoholis yra depresantas. Jo vartojimas gali sukelti ar pasunkinti depresijos, nerimo sutrikimų eigą, pabloginti miego kokybę, didinti savižudybės riziką.
• Sukelia priklausomybę: Alkoholizmas yra sunki lėtinė liga, griaunanti žmogaus ir jo artimųjų gyvenimus.
• Didina traumų riziką: Apsvaigus padidėja nelaimingų atsitikimų (kritimų, avarijų), smurto (tiek tampant auka, tiek smurtaujant) rizika.
• Kenksmingas smegenims: Ilgalaikis vartojimas gali sukelti smegenų pažeidimus, atminties, dėmesio koncentracijos ir kitų kognityvinių funkcijų sutrikimus, didinti demencijos riziką.

Kas turėtų visiškai atsisakyti alkoholio?

Yra tam tikros žmonių grupės, kurioms alkoholio vartojimas yra ypač pavojingas ir jo reikėtų visiškai atsisakyti:

• Nėščiosios ir moterys, planuojančios pastoti (alkoholis gali negrįžtamai pažeisti vaisių bet kuriuo nėštumo etapu – saugios dozės nėra!).
• Žindančios motinos.
• Vairuotojai ir asmenys, dirbantys potencialiai pavojingą darbą ar valdantys mechanizmus.
• Asmenys iki legalaus alkoholio vartojimo amžiaus (Lietuvoje – 20 metų).
• Žmonės, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., kepenų ligomis, pankreatitu, kai kuriomis širdies ligomis, nekontroliuojamu diabetu, tam tikromis psichikos ligomis).
• Žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus, kurie sąveikauja su alkoholiu (būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku).
• Asmenys, turintys ar praeityje turėję problemų dėl alkoholio vartojimo ar priklausomybės.

Permąstykite savo taurelę

Atsižvelgiant į vis didėjantį mokslinių įrodymų kiekį apie alkoholio žalą net ir vartojant saikingai, verta kritiškai įvertinti savo vartojimo įpročius. Ar tikrai ta taurė vyno ar bokalas alaus yra būtini atsipalaidavimui ar linksmybei? Galbūt galima rasti kitų, sveikesnių būdų leisti laiką, mažinti stresą ar bendrauti? Sąmoningas savo įpročių ir alkoholio keliamų rizikų suvokimas yra pirmas žingsnis link sveikesnio pasirinkimo.

Išvada

Taigi, ar egzistuoja saugi alkoholio dozė? Remiantis dabartiniu moksliniu sutarimu – ne. Pats saugiausias pasirinkimas jūsų sveikatai yra visiškai nevartoti alkoholio. Kuo mažiau alkoholio vartojate, tuo mažesnė rizika jūsų sveikatai. Jei vis dėlto renkatės vartoti, darykite tai kuo rečiau ir kuo mažesniais kiekiais, būdami sąmoningi dėl galimų pasekmių. Jei jaučiate, kad alkoholio vartojimas jums ar jūsų artimiesiems kelia problemų, nebijokite ieškoti pagalbos – kreipkitės į šeimos gydytoją, priklausomybių ligų specialistus ar pagalbos linijas.