Santykiai be įtampos: kai vienas nori „Taisyti“, o kitas – tik „išklausyti“

Daugelyje santykių įprasta matyti, kaip vienas partneris prisiima „Taisančiojo“ vaidmenį, o kitas yra labiau „Išklausantysis“. Tokia dinamika gali puikiai veikti, tačiau taip pat gali sukelti nusivylimą, jei abu partneriai nesupranta vienas kito požiūrio arba neaiškiai išsako savo lūkesčius.

„Taisantysis“ – tai žmogus, kuris, vos išgirdęs problemą, iškart puola ieškoti sprendimų. Jei jo partnerė grįžta namo ir sako: „Šiandien darbe patyriau tiek streso“, „Taisantysis“ gali atsakyti: „Kodėl nepakalbi su vadovybe? O gal turėtum atnaujinti CV ir ieškoti naujo darbo?“ Jis mato problemos taisymą kaip geriausią būdą padėti.

„Išklausantysis“, kita vertus, reaguoja kitaip. Jei partnerė sako: „Šiandien darbe patyriau tiek streso“, jis gali atsakyti: „Skamba tikrai sunkiai. Papasakok plačiau.“ Jis sutelkia dėmesį į empatiją ir emocinį ryšį, užuot siūlęs sprendimus.

„Taisančiojo“ psichologija: Kodėl jis taip elgiasi?

• Ankstyva atsakomybė: Daugelis „Taisančiųjų“ užaugo aplinkoje, kurioje turėjo būti atsakingi už problemų sprendimą – šeimoje ar asmeniniame gyvenime. Galbūt jie buvo tie „stiprieji“, kurie valdė krizes, prižiūrėjo brolius ar seseris, ar padėjo palaikyti sklandų namų ūkio veikimą.
• Nepatogumas dėl neapibrėžtumo: „Taisantieji“ dažnai jaučiasi nepatogiai dėl neapibrėžtumo ar emocinio sielvarto. Greitas problemų sprendimas suteikia jiems kontrolės ir stabilumo jausmą.
• Meilė per veiksmus: Kai kurie žmonės yra auklėjami tikėti, kad meilė rodoma per veiksmus, o ne emocinę paramą. Jie jaučia, kad sprendimų siūlymas yra geriausias būdas parodyti rūpestį.
• Sunku priimti emocijas: „Taisantiesiems“ gali būti sunku išbūti su nemaloniomis emocijomis – tiek savo, tiek partnerio. Užuot leidę sunkiems jausmams egzistuoti, jie bando kuo greičiau juos pašalinti, peršokdami į problemų sprendimo režimą.
• Savivertė per reikalingumą: „Taisantieji“ gali jausti savo vertę būdami reikalingi. Jei jie gali išspręsti partnerio problemas, jie jaučiasi naudingi ir vertingi santykiuose.

„Išklausančiojo“ psichologija: Kodėl jis taip elgiasi?

• Išmoktas dėmesingumas: Galbūt jie anksti išmoko, kad dėmesys nuotaikoms, tono pokyčiams ir neišsakytoms emocijoms padėjo palaikyti ramybę namuose.
• Komfortas su emocijomis: „Išklausantieji“ dažnai jaučiasi patogiau būdami su emocijomis – tiek savo, tiek partnerio. Jie supranta, kad jausmų išreiškimas yra procesas, o ne tik problema, kurią reikia išspręsti.
• Būti išgirstam svarbiau: Jiems būti išgirstam ir suprastam yra taip pat svarbu, kaip ir rasti sprendimą.
• Dialogas prieš veiksmą: Jie tiki, kad problemas geriausia spręsti per dialogą, o ne skubotus veiksmus.
• Tyla – ramybės garantas? Kai kuriais atvejais „Išklausantieji“ galėjo išmokti tylėti ir palaikyti, kad išlaikytų sklandžius santykius. Galbūt jie užaugo namuose, kur nuomonės reiškimas ar savęs gynimas sukeldavo konfliktus, todėl natūraliai prisiėmė švelnesnį, labiau stebintį vaidmenį.

Abu vaidmenys kyla iš gerų paskatų – „Taisantieji“ nori sumažinti partnerio stresą, o „Išklausantieji“ nori pasiūlyti paramą. Tačiau kai šie stiliai susiduria, kyla nesusipratimų, nusivylimo ir nuoskaudų.

Taigi, kaip rasti pusiausvyrą?

Patarimai „Taisantiesiems“ ir „Išklausantiesiems“:

• Jei esi „Taisantysis“: Sustok ir paklausk partnerio: „Ar nori patarimo, ar tau tiesiog reikia, kad išklausyčiau?“ Šis mažas žingsnis gali užkirsti kelią nesusipratimams.
• Abiems: Nesvarbu, ar esi „Taisantysis“, ar „Išklausantysis“, skirk partneriui visą savo dėmesį, pripažink jo jausmus ir atsispirk pagundai pertraukti.
• Jei tu išsipasakoji: Aiškiai pasakyk, ko tau reikia. Pavyzdžiui: „Man nereikia patarimo, tiesiog noriu, kad išklausytum“ arba „Norėčiau tavo nuomonės, kaip manai, ką turėčiau daryti?“
• Abiems: Kartais reikia ir išklausyti, ir „pataisyti“. Žinok, kada pakeisti vaidmenį. Pradėk nuo empatijos, o tada, jei partneris tam atviras, pereik prie sprendimų.
• Abiems: Įvertinkite vienas kito stipriąsias puses ir pripažinkite, kaip partnerio stilius papildo tavo. „Taisantieji“ siūlo sprendimus, o „Išklausantieji“ teikia emocinę paramą. Abu dalykai yra vertingi santykiuose.

Svarbiausia yra suprasti vienas kitą ir prisitaikyti prie partnerio poreikių. Kai tai daroma teisingai, „Taisantysis“ ir „Išklausantysis“ gali tapti puikia komanda.

O kuo dažniausiai būni tu – „Taisančiąja“ ar „Išklausančiąja“?