Plaukiojimas– malonumas ir sveikata

Iš pradžių šiek tiek nedrąsu bristi į vėsų vandenį – pirmąkart pasinerti į jį tikrai reikia šiokių tokių pastangų. Tačiau po kelių akimirkų jau galima mėgautis visais vandens teikiamais malonumais: jausti, kaip gaivi vėsa maloniai grąžina karščio išsunktas jėgas, kaip lengva irtis per vandenį, jaučiant, kaip jis kelia kūną aukštyn. Jei dar to neišbandėte, patikėkite, tikrai verta mokytis plaukti, gerai jaustis šioje mums keistoje aplinkoje. Juo labiau kad specialistai tikina: plaukimas – viena tinkamiausių sporto šakų, jei norite sumažinti nuovargį, pašalinti stresą, sustiprinti sveikatą. Vandens procedūros grūdina, padeda įgyti atsparumą ligoms. Plaukimo poveikis organizmui išskirtinis, nes nejaučiame žemės traukos jėgos, vandens slėgis tolygiai pasiskirsto po visą kūną. Vandenyje judame visai kitaip nei sausumoje.

Plaukimas grūdina organizmą

Išties vanduo žmogui yra neįprasta aplinka: jis kelia organizmą, tad mūsų svoris jame – viso labo keli kilogramai. Tai leidžia be didelių pastangų išsilaikyti ramiame ežero ar baseino paviršiuje. Tačiau vanduo 800 kartų tankesnis už orą, tad judėti jame sunkiau, judesiai reikalauja daugiau energijos. Mokslininkai apskaičiavo, kad žmogaus energijos sąnaudos plaukiant 5–10 kartų didesnės nei bėgant tuo pačiu greičiu.

Šilumos apykaita vandenyje yra 25 kartus greitesnė nei sausumoje. Vandens temperatūra paprastai būna žemesnė už kūno, todėl vandenyje galime jausti temperatūrų pasikeitimą, šitaip grūdinti organizmą. Vasara – kaip tik dėkingas laikas pradėti tokias procedūras. Tiesa, nereikia persistengti. Be to, atsargiau grūdintis reikėtų kūdikiams ir moterims, vyresnėms kaip penkiasdešimt metų. Išlipti iš vandens geriausia vos pajutus drebulį. Pabuvojus jame ilgiau, gali užklupti mėšlungis.

Jei norite maksimaliai išnaudoti vandens procedūras, plaukdami panardinkite veidą į vandenį ir išpūskite į jį orą. Šitaip treniruosite savo plaučius, kartu aktyvinsite kraujotaką, priversdami širdį smarkiau plakti.

Nebijokite vandens

Pasak plaukimo trenerių, akivaizdu, kad plaukti dažniausiai trukdo psichologinės kliūtys, ir tik nugalėjus baimę, galima mėgautis visais vandens malonumais. Kaip minėjome, žmogus vandenyje sveria tik kelis kilogramus, todėl gali pajusti keliamąją vandens jėgą ir jo nebijoti. Lengviau vandenyje laikosi turintys didesnį riebalų sluoksnį. Taigi, moterys šiuo atžvilgiu pranašesnės už vyrus: vanduo jas kelia labiau. Vaikams vandenyje irgi paprasta – jų kaulai dar lengvi. Na, o vyrai paprastai drąsesni, tad jie išmoksta plaukti ir neturėdami šių pranašumų.

Pradėję mokytis plaukti, iš pradžių pabandykite tiesiog pagulėti ant vandens, pajusti jo keliamąją jėgą. Gulėti ant vandens bus paprasčiau, kai plaučiai pilni oro. Tad lėtai iškvėpkite ir greitai įkvėpę, trumpam sulaikykite orą. Pamokas pradėkite įsibridusios į vandenį iki krūtinės, atsigręžusios į sausumą arba plaukite lygiagrečiai kranto. Kai įsidrąsinsite, pabandykite vandenyje atlikti paprasčiausius rankų judesius, imituojant plaukimą krūtine (kitaip dar vadinamą brasu arba tiesiog varlyte). Suderinkite judesius: rankos į šalis – įkvėpkite, rankos į priekį – iškvėpkite. Kojos sulenkite ir ištieskite, jei nesiseka – tiesiog judinkite jas, kad išsilaikytumėte vandenyje. Šį paprasčiausią pratimą taisyklingai kvėpuojant reiktų atlikti 10–15 kartų. Tai bus ir naudinga mankšta, ir maloni atgaiva vandenyje.

Ne pilietis, kas nemoka plaukti

Senovės Graikijoje visiškai nuvertinant žmogų buvo sakoma, kad jis nemoka nei rašyti, nei plaukti. Su tokiais trūkumais jis negalėjo vadintis visateisiu piliečiu. Jau tada nemokėjimas plaukti laikytas dideliu minusu. Matyt, neatsitiktinai. Juk mūsų planetoje yra 1 370 323 tūkst. kub. m vandens, mumyse pačiuose jo taip pat – 60 proc. Vanduo yra gyvybės šaltinis, todėl vanduo ir gyvybė – neatskiriami.

Tad nuo seniausių laikų žmonės buvo tiesiog priversti mokytis plaukti. Jau pirmykštis žmogus, ieškodamas maisto, gelbėdamasis nuo plėšrūnų turėjo pripažinti, kad mokėjimas plaukti – didelis privalumas. Archeologiniai radiniai ir piešiniai juose liudija, kad Egipto, Finikijos tautos jau keli tūkstantmečiai prieš mūsų erą mokėjo gerai plaukti. Susikūrus valstybėms, mokėjimas plaukti buvo svarbus ne tik dirbant, bet ir kariaujant.

Nuo seniausių laikų vandens kultas buvo visose tautose, praktiškai visos religijos mini kūno ir sielos apsivalymą šventuoju vandeniu. Medicinos tėvas Hipokratas buvo gydymo vandeniu šalininkas. Malonumų mėgėjai romėnai įrodė, kad vanduo, maudymasis ir plaukimas – ne tik sveikata ir grožis, bet ir malonumas, pramoga. Senovės Romoje ir Pompėjoje mūsų eros pradžioje veikė termos – visuomeninės pirtys su baseinais.

Atskirų plaukimo būdų privalumai

Jei jau mokate neblogai plaukti, galite laisvai judėti vandenyje, rinkitės jums labiausiai patinkantį ar tinkantį plaukimo stilių.

• Plaukimas nugara. Nugara plaukiame modami rankomis atgal ir po vandeniu, įtempę raumenis stumiame jį, todėl labai gerai išjudiname visą pečių juostą ir nugaros raumenis. Toks plaukimas labai sveikas laikysenai, nes visas kūnas įtemptas: jei „atsisėdi“, tai ir grimzti į dugną. Nugara lengva plaukti, nes nereikia labai energingai judėti, tad galima įveikti didelį atstumą. Tik atsargiai, jei vandenyje daugiau besimaudančiųjų, – neatsitrenkite į juos. Taip plaukiant sunku apsižvalgyti.
• Plaukimas delfinu arba peteliške. Tai gana grakštus, bet sudėtingas sportiškas plaukimas. Taisyklingai atliekant suderintus judesius, dirba ir abi rankos, ir kojos, ir netgi liemuo.
• Kraulis. Plaukiant šiuo būdu reikia derinti kvėpavimą ir irius. Būtų labai naudinga, jei sulaikytumėte kvėpavimą kas antras, kas trečias rankų mostas.
• Brasas. Tai moterims labai naudingas plaukimo stilius, nes atliekami judesiai stiprina pilvo presą, lavina klubo, kelio, čiurnos sąnarius.

Galima plaukti keliais plaukimo stiliais – svarbu, kokio tikslo siekiate ir ką sugebate. Vasarą susižavėjusios plaukimu, vėliau šį malonumą galite pratęsti lankydamos baseiną.