Psichologija

Nuotaikos kaita: kas iš tiesų ją veikia?

Nuo hormonų audrų iki slegiančių minčių – psichologas aiškina, kodėl kartais jaučiamės prislėgtos ir kas lemia mūsų emocinę būseną.

Atkreipkite dėmesį
  • Mūsų nuotaika yra sudėtingas emocijų, hormonų ir minčių derinys, kurį veikia daugybė vidinių bei išorinių veiksnių.
  • Fiziologinės priežastys, tokios kaip miego trūkumas, netinkama mityba ar hormoniniai svyravimai, gali stipriai pabloginti nuotaiką.
  • Psichologiniai aspektai – žema savivertė, neigiamos vidinės nuostatos, aukštas nerimo lygis – taip pat vaidina esminį vaidmenį mūsų kasdienei emocinei būsenai.
  • Išorinės aplinkybės, pradedant oro sąlygomis ir baigiant santykiais su aplinkiniais ar dienos įvykiais, gali tiek įkvėpti, tiek išmušti iš emocinės pusiausvyros.

Kiekvienai iš mūsų pasitaiko dienų, kai norisi tiesiog pasislėpti po antklode ir niekur neiti. Tokia būsena gali užklupti netikėtai: dėl nuovargio, nesėkmingos dienos ar tiesiog be matomos priežasties. Nors žinojimas, kaip pasikelti nuotaiką, yra galingas įrankis kovojant su sunkumais, pirmiausia svarbu suprasti, kas apskritai veikia mūsų emocinį foną. Išsiaiškinkime, kodėl kartais jaučiamės prislėgtos ir kas lemia tuos nemalonius nuotaikos svyravimus.

Kas yra nuotaika ir nuo ko ji priklauso?

„Nuotaika – tai ne šiaip būsena, o sudėtingas emocijų, hormonų ir minčių derinys, veikiantis viską, ką darome ir jaučiame“, – aiškina vienas VQ (emocinio intelekto) specialistas, hipnoterapeutas ir psichologas. Anot jo, mūsų nuotaika formuojasi veikiama daugybės veiksnių: nuo hormonų lygio (serotonino, dopamino, endorfinų) iki išorinių įvykių ir net oro sąlygų. Tikriausiai esate pastebėjusios, kaip apniukęs rytas kartais pozityvų žmogų paverčia melancholiku. Tačiau, kaip rodo praktika, nuotaika – tai kažkas, ką galime išmokti valdyti. Prieš ieškant būdų, kaip pagerinti savijautą, svarbu suprasti, kas veikia nuotaiką ir gali ją sugadinti.

nuotrauka freepik

Trys pagrindinės prastos nuotaikos „kaltininkės“

Mūsų emocinę būseną gali paveikti įvairūs veiksniai, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes:

  • Fiziologiniai veiksniai: Mūsų kūnas – nuostabus mechanizmas. Miego trūkumas, nesubalansuota mityba, dehidratacija ar hormoniniai pokyčiai gali sukelti apatiją ir dirglumą. Net paprastas nuovargis gali iškreipti pasaulio suvokimą, padaryti mus pažeidžiamesnes stresui.
  • Psichologiniai aspektai: Savivertė, vidinės nuostatos, nerimo lygis ir atsparumas stresui – visa tai daro didelę įtaką mūsų nuotaikai. Jei esame linkusios į savikritiką arba nemokame paleisti praeities nuoskaudų, tai gali neigiamai atsiliepti emociniam fonui.
  • Išorinės aplinkybės: Metų laikas už lango, santykiai su artimaisiais, naujienų srautas, darbo užduotys gali tiek įkvėpti, tiek išmušti iš vėžių. Net paprastas ginčas ar nevykęs pirkinys gali sugadinti visą dieną.

Vidinė pusiausvyra – geros nuotaikos pagrindas

Svarbu prisiminti: mūsų nuotaika – tai ne tik reakcija į išorinius įvykius, bet ir vidinės pusiausvyros atspindys. Supratus, kas veikia nuotaiką ir kokie veiksniai ją lemia, tampa lengviau ieškoti būdų, kaip ją pagerinti ir išlaikyti stabilią. Rūpestis savo psichologiniu komfortu – tai ne užgaida, o būtinybė norint gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą.

Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker