Pasitikėjimas savimi – ne dovana, o įgūdis: Kaip jį išlavinti?

Įsivaizduok pasaulį, kuriame tavo potencialas neturi ribų. Kiekvienas iššūkis tampa galinga galimybe judėti pirmyn, o kiekviena nesėkmė – tik dar vienu laipteliu tavo sėkmės kelyje. Grįžtamasis ryšys suvokiamas kaip varomoji jėga tobulėti, o ne kritika. Šiame pasaulyje esi laisva mokytis, prisitaikyti ir drąsiai griebti kiekvieną pasitaikiusią progą, paversdama kliūtis tramplinu į didingus pasiekimus.

Skamba kaip svajonė? Galbūt. Tačiau didelė dalis šios svajonės priklauso nuo mūsų pačių vidinio nusiteikimo, nuo gebėjimo išlaisvinti savyje slypinčią galią. O vienas kertinių šios galios akmenų – pasitikėjimas savimi.

Išlaisvinti savo galią – tai tikėti, kad gebėjimai ir protas gali augti per sunkų darbą ir ryžtą. Šis tikėjimas keičia savęs suvokimą ir tai, kaip mes priimame gyvenimo iššūkius. Nes kai tik priimame pokyčių galimybę, tarsi įjungiam jungiklį, kuris apšviečia neišnaudotą potencialą ir paverčia apribojimus starto aikštele sėkmei.

O kas, jei būtent mąstymo pakeitimas yra raktas į pačius nuostabiausius tavo pasiekimus? Juk galiausiai – tu esi savo sėkmės kalvis. Šiame straipsnyje (ir keliuose būsimuose) panagrinėsime, kaip ugdyti pasitikėjimą savimi ir tikėjimą, kad gali padaryti tai, kas atrodo neįmanoma. Pradėsime nuo pasitikėjimo savimi auginimo.

Kas Yra Pasitikėjimas Savimi Ir Kaip Jį Auginti?

Dažnai tai, kas mus stabdo siekti norimų dalykų, yra pasitikėjimo savimi trūkumas: jausmo, kad esame komfortiškai su savimi ir savo instinktais, tikėjimo, kad galime pasikliauti savo gebėjimais, žiniomis ir sprendimais.

Nors esame linkę painioti, yra skirtumas tarp pasitikėjimo savimi ir savivertės:

• Pasitikėjimas savimi labiau nukreiptas į išorę. Tai tas jausmas ir elgesys, kurį rodome pasauliui ir kurį mato aplinkiniai.
• Savivertė yra vidinis jausmas, nukreiptas į save, ir ne visada pastebimas išoriškai. Tai suvokimas, kad esi vertinga tiesiog todėl, kad esi.
• Pasitikėjimas savimi dažnai kyla iš žinių ir patirties tam tikroje srityje. Savivertė labiau susijusi su savęs pažinimu ir savo vidinės vertės pripažinimu.

Pasitikėjimas savimi yra sudėtingas reiškinys:

• Galime pasitikėti savimi vienose srityse (pvz., profesinėje veikloje) ir jaustis neužtikrintai kitose (pvz., socialinėse situacijose).
• Pasitikėjimas savimi nėra pastovus – jis svyruoja. Visos esame patyrusios laikotarpių, kai pasitikėjimas savimi išauga arba, atvirkščiai, smarkiai krenta.
• Tai, kad šiandien nesijauti pasitikinti, nereiškia, kad taip jausies ir vėliau.
• Apsimetėlio sindromas (jausmas, kad esi nevertas savo pasiekimų ir bijai būti „demaskuotas“) yra realus, nesvarbu, kiek tau metų ar kiek esi pasiekusi.

Gera žinia ta, kad pasitikėjimą savimi galima ugdyti, tarsi raumenį. Kaip galime išmokti atsigauti po sunkių situacijų praktikuodami įveikos strategijas, taip galime imtis veiksmų sąmoningai stiprinti pasitikėjimą savimi.

Yra daugybė būdų tai daryti. Kai kurie žmonės mini, kad jiems padeda:

• Pasirūpinti savo išvaizda (kai gerai atrodai, dažnai ir jautiesi geriau).
• Judėjimas ir sportas (fizinis aktyvumas didina endorfinų kiekį).
• Tikslų pasiekimas (net ir maži laimėjimai stiprina tikėjimą savo jėgomis).
• Dėkingumo praktikavimas (pvz., dėkingumo dienoraštis padeda sutelkti dėmesį į tai, ką turime gero).

O kas tau padeda jaustis labiau pasitikinčiai savimi?

Didžiausias Priešas – Mes Patys? Apie Save Ribojančius Įsitikinimus

Vienas efektyviausių būdų pasiekti ilgalaikių pokyčių pasitikėjimo savimi srityje – tai atvirai pažvelgti į savo save ribojančius įsitikinimus.

Save ribojantys įsitikinimai – tai mūsų pačių nuosprendžiai apie save, kuriuos laikome tiesa ir kurie mus kažkaip varžo. Tai tos vidinės istorijos, kurias sau pasakojame ir kurios mus stabdo.

Pavyzdžiui: „Aš nepakankamai protinga.“ „Man niekada niekas gerai neišeina.“ „Aš neturiu tam laiko.“ „Aš nesu pakankamai gera.“

Šie įsitikinimai:

• Laiko mus neigiamoje, abejojančioje būsenoje.
• Neleidžia atrasti naujų galimybių, rizikuoti ir patirti gyvenimo džiaugsmo.
• Kenkią mūsų psichinei sveikatai.

Mes taip dažnai kartojame sau šias istorijas, kad įtikiname save, jog tai – tiesa. Beje, ribojantys įsitikinimai gali būti susiję ne tik su mumis pačiomis, bet ir su kitais žmonėmis. Nesąmoningos išankstinės nuostatos apie kitus apsunkina bendradarbiavimą ir galiausiai kenkia mūsų pačių darbo kokybei.

Į ką sutelki dėmesį, tas tampa tavo realybe.

Šios vidinės istorijos mus įkalina. Mes įstringame savo įpročiuose bei įsitikinimuose ir tampame įsipareigojusios savo pačių sukurtoms istorijoms apie tai, kas esame ir kaip atrodo mūsų pasaulis.

Mūsų smegenys nori mus apsaugoti, todėl jos darys bet ką, kad įtikintų mus nedaryti nieko kitaip, nerizikuoti. Nors tai kartais gali būti gerai, dažnai tai mus stabdo ir neleidžia keisti tų dalykų, kurie iš tiesų pagerintų mūsų gyvenimą – padarytų jį laimingesnį.

O kas, jei būtent požiūrio pokytis galėtų mums suteikti viską, ko trokštame?

„Visa mūsų patirtis šioje planetoje priklauso nuo to, kaip pasirenkame suvokti savo realybę,“ – yra sakiusi Jen Sincero.

Tu esi savo gyvenimo autorė.

Istorijos, kurias sau pasakojame, nėra absoliuti tiesa, ir mes galime jas perrašyti.

Kaip Atpažinti Savo Sabotuotojus?

Prieš paleisdamos senas istorijas, turime sąmoningai suvokti, kokios jos yra. Turime pradėti klausytis savęs ir pagauti save meluojant sau. Mes taip priprantame prie to, ką sau sakome, kad galime net nesuvokti, jog tai tik ribojantys įsitikinimai, o ne realybė. Ir vis dėlto, mes kartais aršiai kovojame, kad apgintume šias netikras istorijas.

Įsiklausyk į save. Ar dažnai vartoji sakinius, prasidedančius:

• Aš visada…
• Aš niekada…
• Aš negaliu…
• Aš turėčiau… / Man reikėtų…
• Man nesiseka… / Esu nevykėlė…
• Kada nors… / Galbūt ateityje…
• Aš bandau… (vietoj „Aš darau“)
• Aš noriu… (vietoj „Aš darysiu“ ir „Aš esu“)

Kas tave stabdo išlaisvinti savo galią? Kokios istorijos sukasi tavo galvoje šia tema?

Galbūt: „Aš nesu pakankamai gera.“ „Aš per sena / per jauna.“ „Man trūksta proto / žinių.“

Turime atkreipti dėmesį į šias save sabotuojančias istorijas, kad galėtume jas perrašyti. Reikia pamatyti „pabaisą“, kad galėtume ją įveikti.

Taip pat turime būti sąžiningos sau dėl to, kokią tariamą naudą gauname pasakodamos sau šias istorijas. Pavyzdžiui, jei sakau sau: „Aš tiesiog nesu pakankamai gera“, tai tarsi nuima nuo manęs atsakomybę net bandyti.

Kokią „netikrą“ naudą gauni iš istorijos, kurią sau pasakoji?

Kai tik pamatome šią „naudą“, galime sąmoningai paleisti senas istorijas ir pakeisti jas naujomis, kurios mums tarnautų geriau.

Svarbu: Nesmerk savęs už šias istorijas. Jos atsirado ne šiaip sau – taip mes praeityje saugojomės nuo skausmo ar nusivylimo. Šiandien mes galime rinktis kitaip.

Perrašome Savo Istoriją

Dabar galime pakeisti senas istorijas naujomis, įgalinančiomis!

Pavyzdžiui, įsitikinimas: „Sakydama, kad esu netvarkinga, pateisinu savo nenorą net bandyti atsikratyti netvarkos, nors ji mane slegia ir trukdo jaustis gerai.”

Gali tapti nauja tiesa: „Aš pati kontroliuoju tvarką savo gyvenime. Renkuosi būti tvarkingesnė, kad jausčiausi ramiau ir produktyviau.”

Pakeitus seną naratyvą, naujoji istorija pamažu tampa mūsų tiesa. Tiesa, reikės nuolat kartoti sau šią naują istoriją, ypač kai pasąmonė bandys grąžinti senąją, kad ji įsitvirtintų.

Pasitikėjimas savimi ir vidinės galios išlaisvinimas prasideda nuo sąmoningo žvilgsnio į save ir ryžto perrašyti tas vidines istorijas, kurios mums nebetarnauja. Tai pirmas žingsnis link pokyčių, apie kuriuos svajoji.