Kaip išvengti peršalimo ligų?

Atėjo tikras ruduo, kartu su juo prasidėjo ir įvairių virusinių respiracinių ligų metas. Todėl pats laikas imtis priemonių, kad nesusirgtumėte.

Pavojų kelia nusilpęs imunitetas

Didžiausias pavojus kyla todėl, kad kolektyvuose respiraciniai virusai, ypač gripo, plinta labai greitai. Didesnė rizika jais užsikrėsti tyko tų, kurių nusilpęs imunitetas. Šiai grupei žmonių priskiriami ir vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščios moterys.

Ypač didelė rizika užsikrėsti gresia vaikams, nes jie daug laiko praleidžia artimai bendraudami su kitais vaikais- mokyklose, vaikų darželiuose, įvairiuose būreliuose. O užsikrėtus vienam šeimos nariui rizikuoja susirgti visi, kurie kartu su juo gyvena.

Žinoma, peršalimo ligų sezono pradžia- ne priežastis nerimauti ir įkyriai galvoti apie tai, jog visi aplinkui tik ir kelia grėsmę nuo jų užsikrėsti. Pakanka neprarasti budrumo ir imtis atsargumo priemonių, kad šį sezoną išvengtumėte ne­ malonumų, susijusių su gripu ir ūminėmis virusinėmis respiraci­nėmis ligomis.

Atsargumo priemonės

Be vis populiarėjančių sezoni­nių skiepų, yra ir daugiau prie­monių, kurios padės sumažinti riziką užsikrėsti virusinėmis ligo­mis. Pirmiausia būtina atsiminti pagrindines taisykles.

• Dažniau plaukite rankas. Virusinėmis ligomis dažnai užsikrečiama būtent buitinio sąlyčio būdu, kai sveikas žmogus liečia daiktus, prie kurių anksčiau lietėsi ligonis, o vėliau nenuplautas rankas glaudžia prie savo veido, todėl virusai patenka į organizmą per nosį ar burną. Tuo periodu, kai plinta virusinės ligos, plauti rankas reikia kuo dažniau ir rūpestingiau- su muilu ir karštu vandeniu. Kaip papildomas apsaugos priemones galima naudoti antiseptines servetėles ar rankų gelj.
• Venkite sąlyčio su virusais. Pasistenkite kuo mažiau bendrauti su žmonėmis, kurie sirguliuoja- sloguoja, kosi, ašaroja. Tiesa, ūminės virusinės respiracinės ligos ir gripas lengvai perduodami ne tik bendraujant su užsikrėtusiu žmogumi, bet ir per daiktus, kuriuos tas žmogus lietė. Durų rankenos, kompiuterių klaviatūros, telefonai, rašymo priemonės- visi šie daiktai gali tapti „laidininkais”, paspartinančiais užkrato plitimą. Norint apsisaugoti, patariama antiseptinėmis servetėlėmis šluostyti darbo stalą, kompiuterio klaviatūrą ir pelę bei kitus daiktus, prie kurių tenka nuolat liestis darbo dieną.
• Naudokite apsaugines priemones. Paūmėjus virusinėms respiracinėms ligoms, rekomenduojama naudoti priemones, skirtas nosies ertmei praplauti (druskos tirpalus ar preparatus, kurių pagrindą sudaro jūros vanduo), ir nosies tepalus, neleidžiančius virusams ir bakterijoms patekti į organizmą.
• Vėdinkite patalpas. Necirkuliuojančiame sausame ore virusai gali neprarasti aktyvumo ištisas valandas, todėl reguliarus patalpų vėdinimas virusinių ligų plitimo periodu- tiesiog būtinas. Tai aktualu ne tik namie, bet ir įstaigose.
• Visavertiškai maitinkitės. Artėjant peršalimo ligų sezonui, reikia atsisakyti dietų ir rinktis visavertę mitybą, taip pat vartoti daugiau produktų, kuriuose yra vitamino C, ir dėti į patiekalus svogūnų bei česnakų.
• Būkite fiziškai aktyvūs. Saikingi fiziniai krūviai stiprina imunitetą, nes taip stimuliuojama kraujotaka, o dėl to geriau funkcionuoja vidaus organai, atsakingi už imuninės sistemos veiklą.
• Gerkite daugiau vandens, įprotis gerti daug vandens ne tik teigiamai veikia išvaizdą ir savijautą, bet ir padeda kovoti su virusais.
• Kuo mažiau lieskite rankomis veidą. Dažniausiai virusai patenka į organizmą per burną, nosį ar akis, todėl įprotis pasikasyti nosį ar pasitrinti akis gali tapti užsikrėtimo virusine liga priežastimi. Pastebėta, kad daugelis žmonių nesąmoningai liečia veidą sėdėdami prie kompiuterio, bendraudami, žiūrėdami televizorių ir pan. Pasistenkite šio įpročio atsikratyti.
• Gerai išsimiegokite. Gerai pailsėti būtina visuomet, tačiau virusinių ligų plitimo periodu organizmui reikia daugiau laiko atsigauti, kad galėtų tinkamai pasipriešinti virusams.