Ką reikia žinoti apie bulimiją?

Kaip atrodo bulimija serganti moteris? Kartais- visai nepanaši į ligonę. Aplinkiniams ji daro gerą įspūdį: rūpinasi savimi, nevalgo kas pakliuvo, daug sportuoja. Net šeimos nariai ir artimi draugai dažniausiai nieko nepastebi. Tačiau iš tikrųjų jos gyvenimą valdo… maistas.

Nervinė bulimija– mitybos sutrikimas. Oficialiai liga pripažinta visai neseniai-1980 metais. Pastaruoju metu ši klastinga liga labai plinta. Nemažą įtaką tam daro visuomenės formuojami grožio stereotipai. Neatsitiktinai 90 % sergančiųjų- moterys. Bulimikės paprastai labai rūpinasi savo išvaizda, daug mankštinasi, dažnai badauja, laikosi sekinančių dietų. Tačiau galvoje nuolat sukasi mintys apie maistą. Vienas persivalgymo priepuoliai ištinka netikėtai. Kitos juos planuoja iš anksto: ieško ramaus kampelio, kur galėtų likti vienos, iš anksto prisiperka produktų. Prasidėjus nevaldomam valgymo priepuoliui iš pradžių juntamas palengvėjimas, nes maistas savotiškai ramina. Vėliau pradeda kankinti kaltės jausmas, mintys apie gresiantį antsvorį. Tada griebiamasi priemonių to išvengti: geriami vidurius laisvinantys, skysčių išsiskyrimą skatinantys vaistai, stengiamasi dirbtinai sukelti vėmimą. Beje, „įgudusioms” bulimikėms net nereikia kišti pirštų į gerklę- pakanka įtempti pilvo raumenis.

Bulimijos simotomai

• Nevaldomi valgymo priepuoliai. Vienu „prisėdimu” bulimikė gali suvalgyti didžiulį maisto kiekį (iki 20000 ir daugiau kalorijų).
• Moteris jaučia, kad negali kontroliuoti apetito.
• Po valgymo priepuolių dažnai stengiamasi sukelti vėmimą, kad maistas pasišalintų iš organizmo.
• Trečdalis moterų, bijodamos nutukti, geria vidurius laisvinan­čius, skysčius šalinančius, apeti­tą slopinančius vaistus.
• Kai kurios bulimikės, kankina­mos minčių apie sustorėjimą, po persivalgymo priepuolio ypač daug mankštinasi, klizmomis va­lo žarnyną, badauja- iki kito priepuolio…

Rizikos grupės

Nėra duomenų, kad nervinė bulimija būtų paveldima. Iš kartos į kartą gali būti perduodamas tik tam tikras psichologinis tipas. Šia liga dažniausiai suserga itin jautrios moterys, turinčios polinkį pilnėti. Pirmasis žingsnis į bulimiją- įvairios radikalios dietos, „išmušančios iš vėžių” medžiagų apykaitą.

Bulimija gali susirgti, jei:

• esi perfekcionistė (visose gyvenimo srityse sieki tobulumo);
• esi linkusi į depresiją. Tokiu atveju persivalgymo- vėmimo priepuoliai laikinai padeda užmiršti tikrąsias depresijos priežastis;
• esi impulsyvaus būdo, mėgsti „aštrius” pojūčius ir riziką;
• trūksta pasitikėjimo savimi;
• esi nepatenkinta savo kūnu;
• keli sau nerealius tikslus;
• vaikystėje buvai maitinama prievarta, įkalbinėjimais ir pan.

Išoriniai ligos požymiai

Dėl dažno vėmimo būna nudilęs dantų emalis. Be to, moters vei­das neretai būna patinęs (pana­šiai kaip sergant kiaulyte). Moteriai sunku sukoncentruoti dėme­sį. Pasitaiko menstruacijų ciklo sutrikimų.

Nervinės bulimijos gydymas

Dažniausiai taikoma psichoterapija. Tačiau ji veiksminga tik tada, kai pacientė pati suvokia savo ligą ir nori pasveikti.

Kognityvinė elgesio korekcija. Tai neilgas (16- 20 savaičių) psichoterapijos kursas. Visiškai pasveiksta 60 % ligonių. Korekcijos tikslas- pakeisti žmogaus požiūrį į maistą. Sergantis bulimija, suvalgęs plytelę šokolado, paprastai mąsto negatyviai: „Ką aš padariau! Dabar prasidės priepuolis!” Mokoma mąstyti pozityviai: „Buvo skanu. Gal ir daugoka… Tačiau dabar noriu ir galiu sustoti”.

„Išbandymo” terapija. Ligonė specialiai siunčiama ten, kur daug pagundų: į kavinę, didelį prekybos centrą. Jos užduotis- nepasiduoti toms pagundoms.

Ištvėrusi kelis tokius „išmėginimus” padedama psichoterapeuto, moteris įgyja pasitikėjimo ir jėgų atsispirti nevaldomiems valgymo priepuoliams.

Tarpasmeninių santykių psichoterapija. Šiuo metodu dažniausiai gydoma nustačius, kad mitybos sutrikimus sukėlė stresas. Jeigu priepuoliai ištinka tais atvejais, kai „normalus” žmogus turėtų jausti pyktį, vadinasi, moteris stengiasi „suvalgyti” neigiamas emocijas. Tokiu atveju vėmimas tarsi pakeičia slopinamą pyktį.

Gydymas vaistais. Kartais padeda kai kurie antidepresantai. Deja, baigus vartoti vaistus, priepuoliai vėl gali pasikartoti. Be to, bulimija gali būti visai nesusijusi su depresija.

Kuo baigiasi negydoma bulimija?

Nuo bulimijos dar niekas nemirė. Tačiau negydoma ji gali sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų. Gali sutrikti širdies raumens veikla, trūkti stemplė. Kartais išsivysto rimtos virškinamojo trakto ligos. Ypač pavojinga komplikacija- skrandžio turinio išsiliejimas į pilvo ertmę. Ji gali būti mirtina.

Kaip kontroliuoti apetitą?

Jeigu persivalgymo priepuoliai ištinka ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir trunka ne trumpiau kaip tris mėnesius,- tai jau rimta liga. Geriausia iš karto kreiptis į psichoterapeutą. Šie patarimai- toms, kurios yra linkusios šiaip persivalgyti.

• Užsirašyk, ką ir kada valgai, būtinai pasižymėk, kaip tuo metu jautiesi. Sverkis ne dažniau kaip kartą per savaitę.
• Peržiūrėjusi kelių savaičių užrašus, pabandyk suprasti, kas sukelia persivalgymo priepuolius. Vėliau stenkis išvengti tokių situacijų arba sugalvok, kaip, be maisto, galėtum jas įveikti.
• Stenkis per daug neišalkti. Valgyk reguliariai, ne rečiau kaip tris kartus per dieną (dar geriau- penkis, bet po nedaug). Iš anksto numatyk, ką valgysi pusryčiams, pietums, vakarienei. Po ranka visada turėk nekaloringų užkandžių.
• Pagalvok, kuo galėtum užsiimti, kai galvoje ims suktis įkyrios mintys apie maistą.
• Nepiktnaudžiauk dietomis. Nedrausk sau jokių- net kaloringiausių produktų.
• Pajutusi nenumaldomą norą valgyti, stenkis susilaikyti nors pusvalandį. Per tą laiką ramiai pagalvok, ką ketini valgyti, gali net suskaičiuoti kalorijas. Tada pasvarstyk, ar verta. Jeigu tą kartą pavyks ištverti, apdovanok save. Tik ne gardžiu kąsneliu, o, pavyzdžiui, maloniu pasivaikščiojimu arba pusvalandžiu putų pilnoje vonioje.