Australija- gero oro šalis

Lietuvoje turbūt nebėra žmogaus, negirdėjusio apie šį tolimą kraštą. Per televiziją transliuotos kelionių laidos leido nors akies krašteliu pasigrožėti žaviais Australijos vaizdais.

Saulėtas rojus pasaulio krašte

Kai kas šį mažiausią Žemės planetos kontinentą vadina pasaulio gamtos muziejumi. Atvykėlį stebina neįtikėtina gamtos įvairovė: saulėti paplūdimiai palei Tasmanijos ir Koralų jūras, Indijos vandenyną, įvairaus sraunumo upės, atogrąžų miškai, derlingos lygumos, Didžiosios Viktorijos ir Gibsono dykumos ir… snieguotos Australijos Alpių viršukalnės. Prie Australijos pakrantės yra ilgiausias pasaulyje koralų rifas. Čia gyvena tūkstančiai pasakiškų spalvų ir formų jūros gyvūnų. Žemyno gilumoje galima pamatyti kituose žemynuose nesutinkamų gyvūnų. Egzotiškuosius meškiukus koalas, šokliąsias kengūras paglostyti, net pašerti gali kiekvienas turistas. Tiesa, krokodilais, kurių čia yra dviejų rūšių- mažieji (gana taikūs) ir plėšrieji Saurijos krokodilai (šie užauga iki 6 m ilgio), verčiau grožėtis iš tolo… Žavingi kraštovaizdžiai, svetingi žmonės ir šiltas, švelnus klimatas palieka įspūdį, kad apsilankei gražiausiame Žemės kampelyje. Ir tolimiausiame. Mums, europiečiams, Australija- tai kita Žemės rutulio pusė!

Vasara prasideda per Kalėdas

Australijoje Kalėdas galima švęsti paplūdimyje! Nieko keisto- Australija yra pietiniame Žemės pusrutulyje, kur metų laikai „išsidėstę” atvirkščiai. Kai Europoje vasara, ten- žiema. Bet tai nereiškia, kad tada būna šalta, nes didžiojoje Australijos dalyje oro temperatūra ištisus metus nenukrenta žemiau 20 laipsnių C. Ir tai- ne vienintelė šio tolimo krašto klimato ypatybė.

Vienas Australijos gamtos stebuklų- didžiausias pasaulyje koralų rifas, kuris susiformavo iš jūros gyvūnų su kietu skeletu liekanų. Didysis Rifas palei rytinę pakrantę nusidriekęs net 2000 km! Seklesnėse jo vietose prieš akis atsiveria tikras pasakų pasaulis- tūkstančiai įvairiausių formų koralų, visomis vaivorykštės spalvomis mirguliuojančių žuvų būriai dugnu ropojantys krabai, jūros arkliukai, aštuonkojai…

Poilsis Australijos pajūryje- tikras malonumas: čia ne tik šilta (vandens temperatūra beveik visus metus būna 24- 26 laipsniai šilumos), bet ir saugu. Maudynių vietas nuo atviros jūros skiria metaliniai tinklai, saugantys žmones nuo ryklių.

Australijos paplūdimiai pilni žmonių ir klegesio, ant aukštų vandenyno bangų supasi jachtos, burlaiviai, bangomis skrieja burlenčių sporto entuziastai. Ypač daug paslaugų siūloma nardymo mėgėjams. Jų čia tikrai netrūksta: šalį per metus aplanko apie 4,2 mln. turistų. Tiems, kas nori pailsėti nuo minios ir pasigrožėti laukine gamta, verčiau patraukti į žemyno gilumą. Šalies šiaurėje ir rytuose driekiasi amžinai žaliuojančių miškų masyvai. Dar toliau nuo vandenyno jie užleidžia vietą savanai. Čia gyvena garsiausi Australijos gyvūnai- koalos ir kengūros. Rezervatuose, į kuriuos atvyksta turistų grupės, gyvūnai prijaukinti, ėda žmonėms iš rankų!

Šalies vakaruose ir pietuose, kur klimatas sausesnis, net pačioje pakrantėje augalija skurdi. Didžiausią Australijos teritorijos dalį užima dykumos ir pusdykumės, karštos kaip įkaitinta keptuvė. Vasarą žemyno gilumoje temperatūra būna 50 laipsnių C saulėje, o temperatūros pavėsyje niekas nematuoja, nes jo… nėra. Tūkstančius kilometrų aplinkui nepamatysi nei medžio, nei namo, bet vis tiek gražu. Verta pakeliauti po Vakarų Australiją: niekur kitur pasaulyje nėra unikalios stulpų dykumos. Tai akimis neaprėpiamas plotas, kuriame- vien tik stulpo formos akmenys. Mažiausi būna keliolikos centimetrų dydžio, o didžiausi – kelių metrų aukščio- primena pilių griuvėsius. Savotiška „akmenų architektūra” garsėja ir kitos Australijos vietos. Pavyzdžiui, Karijinio nacionaliniame parke galima apžiūrėti urvą, kurio pjūvyje matyti skirtingų uolienų sluoksniai, panašūs į medžio rieves. Archeologai tikina, kad urvui- keli milijonai metų!

Pačiame žemyno centre yra kitas gamtos stebuklas- didžiulė raudona maždaug 2 km skersmens ir 350 m aukščio Ajerso uola („Ayers Rock“). Ypač didelę pagarbą šiai uolai jaučia aborigenai- tikrieji Australijos gyventojai. Jie tiki, kad būtent čia yra jų dievų susitikimo vieta.

Didžiuosiuose miestuose- įprastas gyvenimo ritmas

Daugiau nei 75% Australijos gyventojų gyvena didžiuosiuose miestuose- Sidnėjuje, Brisbane, Melburne, Perte ir Adelaidėje. Sidnėjus, Brisbanas ir Pertas- didžiausi šalies uostai, Melburnas laikomas Australijos kultūrinio gyvenimo centru, o Adelaidė- žemdirbystės regionas. Kanbera, šalies sostinė, yra gerokai mažesnis ir niekuo ypatingu nepasižymintis miestas.

Labiau pasiturintys miestiečiai namus statosi priemiesčiuose- čia ir oras grynesnis, ir didesnį sodą šalia namų galima įveisti. Soduose visus metus noksta apelsinai, bananai, persikai, nektarinai, vynuogės, ananasai. Gėlėse skendintys nameliai nedideli, angliško stiliaus. Miesto centre puikuojasi dangoraižiai, tipiški amerikietiškam didmiesčiui. Miestiečių apranga neatsilieka nuo Vakarų Šalyse vyraujančių mados krypčių. Tik gal yra šiek tiek ryškesnė, spalvingesnė- juk australams nereikia šiltų drabužių, kurie paprastai būna tamsių, niūrių spalvų. Australijos miestuose daug žalumos, o kiekviename name įrengta oro kondicionavimo sistema, todėl net didžiausi karščiai nevargina. Lietus- taip pat. Nes jeigu lyja, lietus būna šiltas kaip vasaros dušas.