Apgamai- gražu ar pavojinga
Įvairiais laikotarpiais požiūris į apgamus buvo labai skirtingas. XVIII a. egzistavo netgi „apgamų kalba”. Nesami apgamai būdavo specialiai piešiami ir vadinami musytėmis, kurios skirtingose kūno vietose reikšdavo moters charakterį, temperamentą (pavyzdžiui,nupiešta musytė krūtinės iškirptėje buvo skirta vyrui gundyti). O patarlė teigė: „Kuo daugiau apgamų, tuo laimingesnis žmogus”. Dabar, deja, taip jau nesakoma.
Apgamų turi visi
Apgamų turi kiekvienas žmogus. Jų gali būti net iki 100 vienetų. Žinoma, paprastai žmonės apgamų neskaičiuoja, tačiau jei jų daugėja, reikia susirūpinti- būtina pasikonsultuoti su odos gydytoju ar onkologu.
Pigmentiniai apgamai atsiranda dėl odoje susikaupusių pigmentą melaniną gaminančių ląstelių – melanocitų. Tokie apgamai būna nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos, įvairaus dydžio, lygiu, karpuotu ar plaukuotu paviršiumi. Jeigu odoje pigmentas pasiskirstęs tolygiai, tai odos spalva yra lygi, atrodo natūraliai. Sutrikus pigmentacijai, odoje atsiranda tamsių dėmių. Tamsios (rusvai juodos) pigmentinės dėmės gali būti ir įgimtos. Tai- apgamai. Naujagimių odoje kartais būna įvairaus dydžio ir formos rudų dėmių. Didelės matomos dėmės (ant veido, kaklo, rankų ir pan.) nepuošia kūno. Dažniau odoje pasitaiko nedidelių rudų dėmelių. Sveikų apgamų neveikia saulės spinduliai ir visais metų laikais jie yra vienodi. Apgamai būdingesni tamsaus gymio žmonių odai. Jie būna išsibarstę po visą kūną, bet dažniau jų yra veido odoje. Paprastai apgamai būna lęšio grūdo dydžio arba kiek didesni, kartais vos iškilę virš odos paviršiaus, plokšti. Tokie apgamai laikomi defektu. Įgimti gali būti ir pigmentiniai mazgeliai, pigmentinės karpos. Dažnai jos būna plaukuotos. Neatsargiai darant kosmetines procedūras, jas galima sudirginti arba sužeisti. Tačiau nereikia bijoti kiekvieno apgamėlio,- galite masažuoti, garinti veidą, dėti kaukes ir kompresus. O jei netyčia sudilginsite ar sužeisite apgamą, būtinai parodykite jį gydytojui.
Kada reikia susirūpinti
Didėjant naujų apgamų skaičiui, proporcingai išauga rizika susirgti odos piktybinėmis ligomis. 70 proc. ligonių, susirgusių melanoma (agresyviausia odos vėžio forma), išsivysto iš senų apgamų. Lietuvoje melanoma serga apie 2 proc. visų sergančiųjų piktybiniais navikais. Daugiausiai serga moterys iki 50 metų.
Nuolat dirginamas apgamas, pavyzdžiui, barzdos, ūsų srityje, plaukuotoje galvos dalyje, nuolat trinamas liemenėlės, ilgainiui gali supiktybėti. Melanomos vystymąsi taip pat skatina saulės ultravioletiniai spinduliai, hormonų apykaitos sutrikimai, paveldėtas polinkis sirgti onkologinėmis ligomis, plaukelių pešiojimas iš apgamo. Sergant melanoma, atsiranda įvairaus dydžio ir pavidalo virš odos iškilusių rusvai juodų, rečiau šviesių mazgelių židinių. Jie didėja, kietėja, išopėja, ima šlapiuoti ar kraujuoti. Melanoma greitai metastazuoja į artimiausius limfmazgius ir kitus organus.
Kaip ir kur šalinami apgamai
Jei apgamai dirgina, trukdo skustis, kliūna šukuojant plaukus, trinami rankinės, rūbų detalėmis, tada reikia kreiptis į specialistą.
Jei atsirado daug naujų apgamų, pasikeitė senųjų išvaizda, forma, būtina skubiai kreipus į specialistą onkologą. Jei įtariama, kad žmogus serga melanoma, jis kruopščiai apžiūrimas, ištiriamas ir gydomas onkologinėje ligoninėje. Melanoma šalinama chirurginiu būdu, jonizuojančiu spinduliavimu, naviką slopinančiais vaistais, taikoma šiuolaikinė lazerio terapija. Šalinant apgamus ir melanomas lazeriu, trombuojamos (prideginamos) smulkiosios kraujagyslės,- taip užkertamas kelias ligos plitimui.
Tad labai svarbu nekrapštyti, neliesti pigmentinių apgamų, nerauti plaukelių iš jų, saugoti nuo saulės spindulių. Be to, labai svarbu laiku šalinti tuos apgamus, kurie yra nuolat dirginami.
