Apgamai- ką reikia žinoti?
Kiekvienas turime bent po keletą apgamų. Kai kuriuos apgamus turime nuo pat gimimo, bet daugelis jų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje. Sulaukus 20 metų apgamų skaičius beveik nebesikeičia. Įžengus į penktąją dešimtį naujų apgamų atsiranda tik retais atvejais. Kartais apgamai painiojami su keratozės židiniais, kurie būna iškilesni, šiurkštesnio paviršiaus ir šalinami kitaip nei tikrieji apgamai.
Apgamai susidaro iš pigmentą gaminančių ląstelių melanocitų, todėl jie būna įvairių rudų atspalvių, nors pasitaiko ir odos spalvos apgamų. Iš pradžių apgamai būna plokšti, bet ilgainiui tampa iškilūs. Daugiausia jie būna maži, bet maždaug 20 metų nuolat didėja. Kai kurių apgamų skersmuo pasiekia daugiau kaip 1 cm. Kartais apgamai užauga labai dideli, jų paviršius apauga plaukais. Kartais kūdikiai gimsta su dideliais apgamais. Kai kurie žmonės apgamų turi kur kas daugiau nei kiti. Daugiau apgamų turi labai šviesios odos, bet ne raudonplaukiai žmonės.
Atsiradimo priežastys
Dėl ko atsiranda apgamų, nežinoma. Yra nuomonių, kad daugiau apgamų turi tie žmonės, kurie vaikystėje yra daug buvę saulėje. Be to, polinkis į apgamus, kaip ir odos tipas, paveldimas iš kartos į kartą. Vyresni nei 50 metų žmonės turi mažiau apgamų. Tie, kurie lieka, dažnai būna bespalviai ir iškilūs.
Apgamų šalinimas
Anksčiau gydytojai patardavo šalinti apgamus, nes iš jų gali išaugti piktybinis navikas- melanoma, nors tokie atvejai reti. Dabar patariama apgamus nuolat stebėti ir šalinti tik esant reikalui, pavyzdžiui, jei apgamas nuolat trinasi į drabužius.
Neverta apgamų šalinti vien kosmetiniais tikslais. Pašalinus apgamus, ypač esančius ant nugaros, pečių, krūtinės ir apatinėje blauzdų dalyje, lieka randų, kurie už apgamus atrodo tikrai ne gražiau. Kai kuriais atvejais dėl apgamų šalinimo gydytojas gali nukreipti į ligoninę. Dažniausiai prieš šalinant apgamą toje vietoje oda nuskausminama ir apgamas išpjaunamas. Šis apgamų šalinimo metodas vis dar plačiausiai taikomas, nes po tokios operacijos išpjautus audinius galima nusiųsti į laboratoriją ir ištirti, ar nesama polinkio į piktybinius odos navikus. Jei gydytojui nekyla jokių įtarimų, apgamas gali būti nugremžiamas skalpeliu. Operuota vieta prideginama, kad nekraujuotų.
Kartais apgamai šalinami lazeriu, bet irgi tik tada, kai gydytojas neįžvelgia jokių anomalijų.
Apgamų plaukų šalinimas
Kai kurie didesni apgamai būna plaukuoti. Tai nėra didesnio vėžio pavojaus požymis, taip pat netiesa, kad ant apgamo augančius plaukus pavojinga šalinti. Juos galima skusti, išpešioti ar šalinti elektrolizės būdu. Vis dėlto tai reikia daryti atsargiai, nes visos šios procedūros gali suerzinti plauko maišelį ir sukelti uždegimą. Jei dėl uždegimo apgamą pradėjo skaudėti, kreipkitės į gydytoją, nes gali prireikti gydymo antibiotikais
Keratozė
Neįgudusia akimi keratozės židinius galimas supainioti su tikraisiais apgamais.
• Šie dažnai pasitaikantys nepavojingi suragėjusios odos dariniai yra iškilūs, šiurkštaus paviršiaus. Jie gali būti ir šviesiai rusvi, ir beveik juodi.
• Keratozės židinių gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai jų būna ant liemens ir smilkinių.
• Iš šių darinių neišauga piktybiniai navikai, tačiau keratozės pažeista oda atrodo neestetiškai, kartais ją niežti.
• Keratozės židiniai lengvai šalinami krioterapijos būdu, taip pat nugremžiami taikant vietinę nejautrą. Po šių procedūrų nelieka jokių randų.
Apgamų pokyčiai
Jei turite daug apgamų, pravartu juos stebėti patiems, paprašyti, kad kartkartėmis jus apžiūrėtų saviškiai ar gydytojas, ir fiksuoti visus pokyčius. Ypač atidžiai reikia stebėti didesnius apgamus. Tai būtina dėl to, kad kai kuriais atvejais apgamų ląstelių pokyčiai gali būti vėžio pradžia. Antra vertus, ne visi pokyčiai pavojingi. Vos pusė piktybinių odos navikų išauga iš seniai susidariusių ar įgimtų apgamų. 50 procentų susirgimų odos vėžiu nesusiję su apgamais.
Apgamai keičiasi visą gyvenimą. Daugeliu atvejų šie pokyčiai visiškai nepavojingi, tačiau būtų gerai, kad į juos atkreiptumėte gydytojo dėmesį. Normalu, jei vyksta šie pokyčiai:
•Apgamas tampa iškilus arba bėgant laikui išblunka.
•Išblunka apgamo pakraščiai.
Per nėštumą kartais keičiasi apgamų dydis ir spalva. Po gimdymo jie ilgainiui atgauna pirmykštę spalvą. Kita vertus, nėštumo laikotarpiu padidėja rizika susirgti odos vėžiu, taigi pastebėjus apgamų pokyčius reikia kreiptis į gydytoją.
Keliantys nerimą apgamų pokyčiai
Į kai kuriuos apgamų pokyčius reikėtų labiau atkreipti dėmesį. Vertėtų susirūpinti, jei pastebite šiuos pokyčius:
• Atsiranda naujų apgamų, ypač jei jums
• Apgamas pastebimai didėja.
• Apgamą niežti.
• Pasikeičia apgamo spalva — pavyzdžiui, apgamas patamsėja ir tampa beveik juodas arba jo paviršiuje atsiranda raudonų taškelių.
• Apgamas tampa asimetriškas, neaiškių ar netaisyklingų kontūrų.
• Apgamas kraujuoja arba iš jo sunkiasi skystis.
• Kiekvieną didesnį nei bukasis pieštuko galas apgamą turi apžiūrėti gydytojas.
