Kodėl stringame pusiaukelėje? Apie įpročius, kurie trukdo mūsų sėkmei

Ar pažįstamas jausmas, kai žinote, jog galite daugiau, esate vertos geresnio atlygio ar įdomesnės veiklos, bet kažkas vis pakiša koją? Atrodo, idėjų nestinga, noro lyg ir yra, bet rezultatai nedžiugina. Dažnai nė nesusimąstome, kad didžiausia kliūtis mūsų kelyje esame… mes pačios. Nesąmoningai įsisukame į elgesio modelius, kurie stabdo mūsų augimą, mažina pajamas ir skaudžiai kerta per pasitikėjimą savimi bei savivertę. Galiausiai pajuntame tik nuovargį, nusivylimą ar net apmaudą.

Šią nemalonią spiralę galima sustabdyti. Pirmas žingsnis – atpažinti tuos vidinius „stabžius“. Šįkart pakalbėkime apie du itin dažnus ir klastingus įpročius, trukdančius mums pasiekti tai, ko trokštame.

1. Amžinasis „Rytoj“: Atidėliojimo pinklės

Prisipažinkime, kiek kartų svarbų darbą, projektą ar sprendimą nukėlėme „rytojui“? Gal ketinote išsiųsti tą svarbų laišką dėl naujų pareigų, bet vis „neradote tinkamų žodžių“? Gal svajojote apie nuosavą projektą, bet vis „trūko laiko“ pradėti? O gal tiesiog praleidote puikią progą sudalyvauti naudingame seminare, nes per ilgai delsėte užsiregistruoti?

Toks laiko vilkinimas, arba atidėliojimas, yra vienas labiausiai mums kenkiančių įpročių. Jis verčia plušėti paskutinę naktį, gadina nervus, kainuoja praleistas galimybes ir net pinigus (delspinigiai, prarasti klientai).

Kodėl mes taip elgiamės? Dažniausiai už atidėliojimo slepiasi baimė. Bijome suklysti, bijome būti įvertintos prasčiau už kitus, bijome kritikos, o kartais – net ir pačios sėkmės!

Ką daryti?

• Pažvelkite baimei į akis: Pirmiausia pabandykite sąžiningai sau įvardinti, ko iš tiesų bijote. Vien baimės pripažinimas jau yra žingsnis pirmyn. Ir tada – darykite. Net ir bijodamos. Mažais žingsneliais.
• Įsivaizduokite sėkmę: Kai apima noras viską mesti ir atidėti, užsimerkite ir pabandykite kuo ryškiau įsivaizduoti, koks geras jausmas apims pasiekus tikslą. Kaip atrodys jūsų diena? Ką sau leistumėte? Šis malonus vaizdinys gali suteikti jėgų judėti toliau.
• Palepinkite save už drąsą: Susigalvokite mažų apdovanojimų už įveiktus etapus, ypač tuos, kurie kėlė daugiausia baimės. Tai gali būti gardžios kavos puodelis, maloni smulkmena ar tiesiog valandėlė ramaus poilsio. Maži džiaugsmai padeda palaikyti motyvaciją.

2. Stalčiuose Dulkančios Idėjos: Pradėti Ir Nebaigti Darbai

Kiek gerų idėjų, įdomių sumanymų, pradėtų mokytis dalykų ar tiesiog svarbių darbų taip ir guli nebaigti jūsų stalčiuose ar kompiuterių aplankuose? Pradėjote su tokiu užsidegimu, su tokiu įkvėpimu… o tada entuziazmas išblėso, atsirado „svarbesnių“ reikalų, pritrūko laiko ar noro.

Pažįstama situacija? Dažnai tokį elgesį teisindamos išoriniais veiksniais, nepastebime tikrosios priežasties – vidinių abejonių savimi. Gal pasąmonėje kirba mintis „o kas, jei nepavyks?“, „gal tai niekam neįdomu?“, „aš vis tiek nepadarysiu tobulai…“? Šios abejonės ir paralyžiuoja norą užbaigti pradėtą darbą.

Ką daryti?

• Užbaikite, net jei netobulai: Supraskite – negalite įvertinti, patobulinti ar džiaugtis tuo, kas nebaigta. Todėl svarbiausia – sukaupti jėgas ir užbaigti. Nesvarbu, ar rezultatas atrodys tobulas. Užbaigimas savaime yra pergalė prieš vidinius stabdžius.
• Paleiskite į pasaulį: Tik užbaigtas darbas (projektas, tekstas, produktas) gali būti įvertintas, gali duoti grįžtamojo ryšio, iš kurio galėsite mokytis ir tobulėti. Nebijokite parodyti savo darbo kitiems.
• Mokykitės iš proceso: Kiekvienas užbaigtas darbas, net jei rezultatas nėra toks, kokio tikėjotės, yra vertinga pamoka. Analizuokite, kas pavyko, ką kitą kartą darytumėte kitaip.

Vietoj Pabaigos

Atpažinti savyje polinkį atidėlioti ar nebaigti pradėtų darbų, suprasti už jų slypinčias baimes ir abejones – tai jau didžiulis žingsnis link pokyčių. Būkime sau atlaidesnės – šie įpročiai susiformavo ne per vieną dieną. Tačiau būkime ir ryžtingos – pradėkime keisti juos mažais, bet sąmoningais žingsneliais. Įveikite bent vieną mažą baimę, užbaikite bent vieną ilgai vilkintą darbą, pasidžiaukite savo maža pergale. Pamažu tai padės išlaisvinti jūsų tikrąjį potencialą ir gauti (tiek finansiškai, tiek emociškai) tai, ko esate vertos.