Labiausiai paplitę mitai apie dietas

Sunku rasti žmogų, nieko negirdėjusį apie sveiką mitybą. Kas antra moteris bent kartą gyvenime laikėsi dietos. Tačiau juo dažniau apie tai kalbama, juo daugiau mitų sukuriama. Šį kartą vieną kitą pabandysime išsklaidyti.

Iki vidurdienio geriau nevalgyti. Esą tuo metu organizmas valosi ir nereikia jam trukdyti. Tačiau tyrimai parodė, kad pusryčių nevalgantieji žmonės labiau rizikuoja priaugti svorio. Taip yra ne tik todėl, kad be pusryčių nuėję į darbą alkį malšiname tuo, kas po ranka: saldžia kava, sausainukais, saldainiais, kuriais vaišina iš atostogų grįžusi bendradarbė, bet ir dėl to, kad virškinimo procesui taip pat reikia energijos. Tai yra- kuo dažniau valgoma, tuo daugiau kalorijų organizmas sunaudoja virškinimui. (Prisiminkite storulius sumo imtynininkus- kai reikia priaugti svorio, jie valgo tik du kartus per dieną.)

Tuščiu skrandžiu pradėję dieną jaučiamės irzlesni, skundžiamės galvos skausmais. Tyrimai parodė, kad vaikai, kurie dažniausiai nepusryčiauja, mokosi prasčiau už normaliai besimaitinančius bendraamžius. Todėl neatsisakykite pusryčių, tik rinkitės sveikus, lengvai virškinamus patiekalus.

Be griežtos dietos antsvorio neatsikratysi. Laikantis griežtos dietos, skrupulingai skaičiuojant kalorijas svoris, aišku, krenta. Tačiau tai ne pats geriausias būdas atsikratyti antsvorio. Mat staigų svorio kritimą organizmas priima kaip pavojaus signalą ir sulėtina medžiagų apykaitą, t.y. prisitaiko prie mažesnio maisto kiekio. Vadinasi, kai tik grįšite prie įprastos mitybos, svarstyklių rodyklė vėl šoktels aukštyn. Taigi prieš imdamasi kurios nors „stebuklingos” dietos pagalvokite, ar pajėgsite jos laikytis… visą likusį gyvenimą. Nes, įspraudusi save į griežtus dviejų savaičių dietos rėmus, rezultatais galėsite džiaugtis dar kokias dvi savaites.

Jeigu norite patobulinti kūno formas ar pagerinti sveikatą, keiskite mitybos įpročius. Be to, daugiau judėkite. Fizinis aktyvumas paspartina „aptingusią” medžiagų apykaitą, pagerina raumenų tonusą. Kasdien vaikščiokite, lipkite laiptais, darbuokitės sode, o mažiausiai tris kartus per savaitę po 20 minučių intensyviai sportuokite- kad kaip reikiant išprakaituotumėte. Jeigu kamuoja padidėjęs kraujo spaudimas, artritas, kitokie negalavimai, pasitarkite su gydytoju, kuri sporto šaka labiau tiktų.

Nuo dietinių patiekalų netunkama. Dietiniai produktai irgi turi kalorijų. Viskas priklauso nuo to, kiek jų suvalgoma. Čia ir slypi didžiausia klasta. Didžiojoje Britanijoje atliktas toks tyrimas. Dviem grupėms žmonių davė visiškai vienodo maisto. Manantys, jog gavo „dietinį” patiekalą, nesąmoningai suvalgė daugiau nei kontrolinės grupės nariai. Išsivysčiusių šalių gamintojai pastaruoju metu išsijuosę kuria įprastų produktų „neriebias” versijas (etiketėje žymima „low fat” arba „fat free”). Mat jie dabar labai populiarūs.
Tačiau galima maitintis tik javainiais su liesu pienu ar salotomis su neriebiu majonezu ir toliau sėkmingai storėti. Viskas priklauso nuo to, kiek valgome.

Krakmolingi produktai tukina. Ištisa karta užaugo tikėdama mitu, kad makaronai, bulvės ir duona- didžiausias bet kokios dietos priešas. Tačiau tiesa ta, kad krakmolingas, angliavandenių gausus maistas ilgam suteikia sotumo jausmą ir energijos antplūdį, turi būtinų vitaminų bei, mineralinių medžiagų (ypač daug B grupės vitaminų, kalcio ir geležies). Iš esmės šie produktai turi sudaryti tinkamai subalansuotos dietos pagrindą. Mitas, kad krakmolingi produktai tukina, turbūt gimė todėl, kad juos įprasta patiekti su riebiais priedais. 1 g angliavandenių duoda 4 kcal., o riebalų net 9 kcal. (Palyginimui: 100 g virtų bulvių turi 75 kcal., tuo tarpu 100 g riebaluose gruzdintų bulvyčių- net 300 kalorijų.)

Vėlai vakare suvalgytas maistas ypač „eina į kūną„. Iš tiesų valgymo laikas svoriui jokios įtakos neturi. Svarbu, kiek per dieną „prisirenkate” kalorijų. Dviem valandomis vėliau nei įprasta suvalgyta vakarienė- nieko baisaus. Aišku, jeigu įprastu laiku alkio nemalšinote „nereikšmingais” kąsneliais: sausainėliu, vienu kitu dešros griežinėliu ar vaikų nesuvalgyto maisto likučiais.

Valgymas vėlai vakare „neina į kūną”, jeigu tik neviršijamas per dieną gaunamų kalorijų kiekis. Vėlai valgyti nederėtų dėl kitų priežasčių: pilnu skrandžiu gali būti sunku užmigti, todėl kitą rytą jausitės nepailsėjusi.

Nenorintieji nutukti turi visiškai atsisakyti riebalų. Riebalai iš tiesų yra kaloringiausia maisto sudėtinė dalis, tačiau negalima jų visiškai atsisakyti. Juk yra gyvybiškai būtinų vitaminų (A, D ir E), kurie tirpsta tik riebaluose.

Sveikos mitybos specialistai teigia, kad iš riebalų derėtų gauti ne daugiau kaip 35 proc. bendro kalorijų kiekio (ir tik 11 proc.- iš gyvulinės kilmės produktų). Norinčių numesti svorio valgiaraštyje riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. bendro kalorijų kiekio. Tradicinės lietuvių virtuvės patiekalai sveikos mitybos požiūriu yra per riebūs. Cepelinų su spirgais visiškai atsisakykite arba valgykite retai. Tačiau visiškai vengti riebalų nepatartina.

Alkoholis išvalo kraujagysles. Nustatyta, kad saikingai vartojamas alkoholis kai kuriems žmonėms iš tiesų padedu išvengti aterosklerozės (arterijų užsikimšimo). Tačiau koks tas „saikingumo” matas?

Specialistai mano, kad moterys per dienų gali išgerti ne daugiau kaip dvi alkoholio porcijas (pavyzdžiui, dvi taurės vyno po 100 ml), vyrai- tris (tarkim, tris bokalus alaus po 0,5 I). Neseniai JAV atlikti tyrimai parodė, kad realios naudos saikingai vartojamas alkoholis duoda tik tiems, kurių kraujyje mažo tankio lipoproteinai gerokai viršija normą (tai yra aterosklerozės rizikos faktorius). Kiti neturėtų apgaudinėti savęs mitu, esą alkoholis „pravalo” kraujagysles. Be to, kad reguliariai vartojamas alkoholis apsunkina skrandžio, kepenų, inkstų veiklą, jis turi dar vieną blogybę: alkoholiniuose gėrimuose gausu kalorijų.

Margarinas ne toks kaloringas kaip sviestas. Gyvuliniai riebalai (ir kiti, kuriuose gausu sočiųjų rūgščių- kokoso, palmių aliejus) kalorijų turi ne daugiau negu augaliniai, kurių pagrindą sudaro nesočiosios rūgštys. Kokius riebalus- gyvulinės ar augalinės kilmės- vartojate, iš tikrųjų turi įtakos ne svoriui, o sveikatai. Su gyvuliniais žmogus gauna cholesterino (ypač daug jo svieste), todėl padidėja širdies ir kraujagyslių ligų pavojus. Nei margarinas, nei alyvų ar saulėgrąžų aliejus tokio pavojaus nekelia. Tačiau kalorijų juose tiek pat, kiek svieste, taukuose ar lajuje. Jeigu gausiai vartodamos augalinės kilmės riebalus (juk sveika!) priaugsite svorio, padidės krūvis širdžiai, o kartu- ir širdies bei kraujagyslių ligų pavojus.
Taigi sveikatos labui rinkitės augalinius riebalus. Tik nemanykite, kad jie tukina mažiau už gyvulinius.

Pabaigai- klasika tapęs mitas, kuriuo daugelis save guodžia…

„Aš beveik nieko nevalgau, o vis tiek storėju”. Žmonės linkę „nepastebėti”, kiek iš tikrųjų per dieną suvalgo. Pamirštame apie ledų porciją gatvėje, kąsnelius, kuriuos ragavome gamindamos šeimai maistą, vyno taurę, išgertą kavinėje besišnekučiuojant su drauge, riešutų saujelę bežiūrint pamėgtą serialą. Vienintelis būdas sužinoti, kiek iš tikrųjų suvalgote- kelias dienas sąžiningai užsirašinėti kiekvieną kąsnelį. Beje, rezultatai daugeliui sukelia šoką ir paskatina liautis smaguriavus.

9 sveikos mitybos taisyklės

• Mėgaukitės maistu.
• Rinkitės kuo įvairesnius produktus.
• Valgykite tiek, kad išlaikytumėte pastovų kūno svorį. (Ši taisyklė netinka turintiems antsvorio.)
• Žiūrėkite, kad maiste netrūktų ląstelienos.
• Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių.
• Stenkitės, kad maistas nebūtų per riebus.
• Atsisakykite saldumynų.
• Saikingai vartokite alkoholį.
• Gerkite pakankamai skysčių (ne mažiau kaip 1,5 1 per dieną).