Kaip vaikas mokosi valgyti

Kai kurios mamos iš tiesų perdėtai rūpinasi savo maitinimu. Vaikas be perstojo verčiamas valgyti arba kišamas buteliukas, turįs nuraminti mažylio verksmą. Toks elgesys kenkia vaiko dvasinei pusiausvyrai ir atskleidžia giliai slypintį mamos nerimą.

Kodėl maitinimas kelia nerimą

Kiekviena moteris, tapusi motina, savęs klausia, ar ji sugebės būti gera mama savo vaikui. Tuo metu ji svarsto: „ar aš mokėsiu jį maitinti?”, „ar turėsiu pieno?”, „ar jo pakaks vaikui?” ir pan.

Kitaip tariant, „ar aš sugebėsiu padėti išgyventi vaikui, kuris šiuo metu visiškai priklauso nuo manęs?”

Maitinamas krūtimi vaikas tiesiog persisunkia motinos kūno šiluma ir jos meile. Šis glaudus bendrumas yra dovana ir pačiai motinai, atlyginanti už tai, ką ji duoda savo vaikui,- motina tuo taip pat savotiškai „maitinasi”.

Kai motinos blaškosi, nors jų vaikas sveikas

Jos tiesiog negali atsiplėšti nuo vaiko, kad užpildytų savo pačių tuštumą. Jos savotiškai naudojasi žindymu, taip išreikšdamos visišką viršenybę savo vaikui.

Žindymas tampa priemone kūdikiui sužavėti ir jį išlaikyti šalia savęs: „Niekas kitas, tik mama žino, kas tau geriausia,- valgyk, valgyk-„.

Ką rodo toks elgesys

Daugelis tokių motinų taip elgiasi todėl, kad joms labai trūko mamos, arba, priešingai, ji buvo pernelyg „visur esanti”.

Kartais mamos nori duoti savo vaikui tai, ko jos pačios neturėjo.

Ir, atvirkščiai, tupi prie savo vaikučių lyg perekšlės, nes pačios buvo taip auginamos. Moterys gauna tam tikrą pasitenkinimą, būdamos „teisingos geros mamos”.

Kaip tai gali atsiliepti vaikui

Tai priklauso nuo primygtinų mamos reikalavimų. Mama, kuri su meile ruošia mažučius kulinarinius šedevrus,- nuostabi. Bet ta, kuri verčia savo mažylį valgyti, daro jam žalą. Perpenėtas vaikas auga sunkiau: jis nebežino, kas yra trūkumas, kas yra troškimas.

Beje, sukilęs prieš savo mamą, vaikas gali net visiškai atsisakyti valgyti. Kraštutinumų pasekmės: vaikas taps anoreksiškas arba, priešingai, bulimiškas, kimš viską be perstojo.

Vis dėlto labai nerimauti dėl vaiko, kuris atsisako valgyti, nereikėtų, nebent jei yra kitų nerimą keliančių ženklų, tokių kaip liūdesys, miego sutrikimai, e astma, vengimas eiti į mokyklą.

Šiuo atveju vienas geriausių vaistų- tėčio įsikišimas. Tėtis pateikia maistą kitaip, jis gali pertraukti pernelyg glaudų mamos ir vaiko ryšį. Jei tai padaryti sunku, kartais gali padėti keletas psichologo konsultacijų.

Patarimai ko nedaryti

• Nuolat atsiliepti į savo vaiko verksmą kišant jam buteliuką, užuot pasistengus suprasti ir patenkinti tikruosius jo poreikius
• Kasdien jį sverti.
• Duoti buteliuką naktį, nors jau 6- 8 mėnesių mažylis vis dar dažnai nubunda.
• Versti vaiką valgyti, kai jis nenori arba atsisako.
• Rūpintis, kad jis valgytų daugiau, baiminantis, jog darželyje duodamo maisto nepakanka.
• Liepti valgyti, kad „padarytų malonumą mamai”, žaisti „šaukštelis- mamytei, šaukštelis- tėveliui” arba šantažuoti maitinant: „Jeigu dabar blogai valgysi, vėliau negausi žaisliuko”.
• Sveikinti arba barti, kai jis valgo gerai arba blogai.
• Leisti vaikui nuolatos ką nors kramsnoti.

Patarimai ką daryti

• Nujunkyti nuo krūties švelniai, pasirenkant laiką be didelių permainų, tokių kaip atostogos, persikraustymas ir pan.
• Paprašyti tėčio, kad jis dažniau paduotų vaikui maistelio ar buteliuką.
• Geriau duoti valgio mažesnėmis porcijomis, šiek tiek paliekant jo puoduose,- tegu vaikas paprašo dar.
• Laikytis valgymo režimo ir tiksliai nustatyti meniu, kad nepaliktumėt vaikui per daug pasirinkimo laisvės.
• Gerai perprasti jo gudrybes: daugelis vaikų mėgsta reikalauti skanėsto, kai nuobodžiauja.
• Neįsižeiskite, jei vaikas geriau valgo su savo aukle: taip yra ne todėl, kad jus myli mažiau.
• Kartokite sau, kad vaikas niekada savo noru nesileis numarinamas iš bado.