8 dažniausios epiliacijos namuose klaidos

Epiliacija namuose – plaukelių šalinimas vašku, cukraus pasta ar elektriniu epiliatoriumi – yra populiarus ir daugelio moterų pamėgtas būdas džiaugtis lygia oda ilgesnį laiką. Tai atrodo patogu, ekonomiška ir leidžia procedūrą atlikti sau priimtinu metu. Tačiau neretai, ypač pradedančiosioms, namuose atliekama epiliacija baigiasi nepasitenkinimu: skausmu, odos sudirgimu, paraudimu, mėlynėmis, įaugančiais plaukeliais ar tiesiog nekokybiškai pašalintais plaukeliais.

Dažniausiai taip nutinka dėl paprastų, bet esminių klaidų, kurių galima lengvai išvengti. Kokios jos ir kaip jas ištaisyti, kad epiliacija namuose būtų kuo efektyvesnė, saugesnė ir komfortiškesnė?

8 klaidos, kurių reikėtų vengti:

1. Netinkamas plaukelių ilgis: Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl procedūra nepavyksta arba būna labai skausminga.
   • Per trumpi plaukeliai: Jei plaukeliai yra trumpesni nei maždaug 3-4 mm (ypač po skutimosi), vaškas, cukraus pasta ar epiliatoriaus pincetai paprasčiausiai jų „nepagaus“ ir neišraus. Po skutimosi rekomenduojama palaukti bent 10-14 dienų.
   • Per ilgi plaukeliai: Jei plaukeliai ilgesni nei maždaug 6-7 mm, procedūra (ypač vašku ar cukrumi) bus daug skausmingesnė, didesnė tikimybė, kad plaukeliai ne išsiraus su šaknimi, o tik nulūš prie odos paviršiaus.
   • Ką daryti? Optimalus plaukelių ilgis epiliacijai – apie 4-6 mm (maždaug ryžio grūdo ilgis). Jei plaukeliai per ilgi, prieš procedūrą juos atsargiai patrumpinkite žirklutėmis ar kirpimo mašinėle.
2. Odos neparuošimas (praleistas pilingas/šveitimas): Negyvų odos ląstelių sluoksnis ant odos paviršiaus gali trukdyti vaškui ar cukrui gerai prikibti prie plaukelių ir gali užkimšti plauko folikulą po epiliacijos, taip smarkiai padidindamas įaugusių plaukelių riziką.
   • Ką daryti? Likus 1-2 dienoms iki planuojamos epiliacijos, švelniai nušveiskite odą kūno šveitikliu, specialia pirštine ar tiesiog šiurkštesne kempine. Tai pašalins negyvas ląsteles ir „pakels“ prigludusius plaukelius. Svarbu: neatlikite šveitimo tą pačią dieną prieš epiliaciją, kad papildomai nedirgintumėte odos.
3. Netinkamas odos nuvalymas/paruošimas prieš procedūrą: Oda prieš epiliaciją turi būti švari, visiškai sausa ir neriebaluota.
   • Ką daryti? Prieš procedūrą nusiprauskite po dušu (geriau ne karštu), odą kruopščiai nusausinkite rankšluosčiu. Nenaudokite jokių kūno kremų, losjonų ar aliejų epiliuojamoje zonoje, nes jie trukdys vaškui/cukrui prikibti prie plaukelių. Prieš epiliaciją vašku ar cukrumi (ypač jei oda linkusi prakaituoti ar yra drėgna), galima odą lengvai papudruoti talku ar specialia kūno pudra – tai sugers drėgmės likučius ir pagerins priemonės sukibimą būtent su plaukeliais, o ne su oda. Pastaba: kai kurie šaltiniai mini, kad naudojant riebaluose tirpų dervos pagrindo vašką, natūralus odos riebalų sluoksnis netgi gali padėti, tačiau saugiausias variantas – švari ir sausa oda, esant reikalui – su talko barjeru.
4. Netinkama priemonės temperatūra (vaškui/cukrui): Ši klaida gali baigtis ne tik nekokybiška procedūra, bet ir skausmingu odos nudegimu.
   • Ką daryti? Visada atidžiai sekite vaško ar cukraus pastos gamintojo nurodytas šildymo instrukcijas. Naudokite specialius šildytuvus arba šildykite labai atsargiai mikrobangų krosnelėje/vandens vonelėje. Prieš tepant ant didesnio odos ploto, būtinai patikrinkite vaško temperatūrą ant mažo, nejautraus odos plotelio (pvz., vidinės riešo pusės). Vaškas turi būti šiltas, malonios temperatūros, skysto medaus konsistencijos, bet ne deginantis. Per šaltas vaškas blogai tepasi, stringa ir nepašalina plaukelių.
5. Netaisyklinga priemonės užtepimo ir šalinimo technika: Nuo technikos tikslumo priklauso procedūros efektyvumas, skausmingumas ir rezultatas.
   • Vašku (kietuoju ar skystuoju su juostelėmis): Vaškas dažniausiai tepamas plonu sluoksniu pagal plaukelių augimo kryptį. Prispaudžiama speciali juostelė (jei naudojama). Tada viena ranka įtempiama oda žemiau tepimo vietos, o kita ranka staigiu, užtikrintu judesiu juostelė (ar sustingusio kietojo vaško kraštas) nuplėšiama prieš plaukelių augimo kryptį, laikant ranką kuo arčiau odos paviršiaus (lygiagrečiai odai, o ne tempiant statmenai į viršų).
   • Cukraus pasta (sugaring): Technika yra atvirkštinė nei vaško. Pasta (paprastai kambario temperatūros ar vos pašildyta) tepama prieš plaukelių augimo kryptį, gerai „įmasažuojant“ ją į plaukelius. Nuplėšiama staigiu judesiu pagal plaukelių augimo kryptį, taip pat laikant ranką lygiagrečiai odai ir prilaikant odą.
   • Elektriniu epiliatoriumi: Įrenginį dažniausiai reikia laikyti statmenai (90 laipsnių kampu) odos paviršiui (arba pagal konkretaus modelio instrukciją). Odą taip pat reikėtų šiek tiek įtempti. Epiliatorių reikia vesti lėtai, tolygiai, prieš plaukelių augimo kryptį, per daug nespaudžiant prie odos.
6. Epiliacija ant pažeistos, sudirgusios ar netinkamos odos: Bandymas epiliuoti odą, kuri jau yra pažeista, gali sukelti dar didesnį sudirgimą, skausmą ar net infekciją.
   • Ką daryti? Niekada neatlikite epiliacijos ant saulėje nudegusios, stipriai sudirgusios, žaizdotos, išbertos odos, taip pat ant apgamų, karpų ar papilomų. Palaukite, kol oda visiškai sugis ir nurims.
7. Netinkama priežiūra PO epiliacijos: Oda po plaukelių šalinimo su šaknimis būna jautresnė, paraudusi, o plauko folikulai lieka atviri. Netinkama priežiūra gali sukelti sudirgimą, bėrimus ar įaugusius plaukelius.
   • Ką daryti? Iškart po procedūros nuvalykite vaško likučius specialiu aliejumi ar servetėlėmis (cukraus pasta nusiplauna vandeniu). Nuraminkite odą švelniomis priemonėmis – tam puikiai tinka alavijo gelis, pantenolio putos ar kremas, ramunėlių ar kitų raminančių žolelių hidrolatas, specialūs losjonai po depiliacijos (be alkoholio ir stiprių kvapiklių!). Bent 24 valandas (o geriau – 48 val.) po procedūros:
     • Venkite karštos vonios, pirties, baseino.
     • Venkite tiesioginių saulės spindulių ir soliariumo.
     • Nedėvėkite aptemptų, sintetinių drabužių, kurie trintųsi į odą ir neleistų jai kvėpuoti.
     • Venkite intensyvaus sporto, kad prakaitas papildomai nedirgintų odos.
   • Praėjus 2-3 dienoms po epiliacijos, pradėkite reguliariai (1-2 kartus per savaitę) švelniai šveisti odą – tai pati geriausia įaugusių plaukelių prevencija. Taip pat kasdien drėkinkite odą.
8. Kontraindikacijų ignoravimas: Yra tam tikrų sveikatos būklių ar situacijų, kai epiliacija vašku, cukrumi ar epiliatoriumi gali būti nerekomenduojama ar net pavojinga.
   • Kada vengti / pasitarti su gydytoju? Esant išsiplėtusioms venoms (venų varikozei) epiliuojamoje vietoje, sergant cukriniu diabetu (ypač jei blogai gyja žaizdos), esant tam tikroms odos ligoms (aktyviai egzemai, psoriazei epiliuojamoje vietoje), esant daug apgamų, karpų ar kitų odos darinių. Taip pat atsargiai reikėtų elgtis vartojant tam tikrus vaistus (pvz., geriamus retinoidus (izotretinoiną), kraują skystinančius vaistus). Nerekomenduojama epiliuoti ir menstruacijų metu dėl padidėjusio jautrumo skausmui. Jei dėl ko nors abejojate – pasitarkite su gydytoju dermatologu ar kosmetologu.

Lygesnės odos link

Kaip matote, sėkminga ir kuo mažiau nemaloni epiliacija namuose priklauso nuo trijų svarbių etapų: kruopštaus odos paruošimo prieš procedūrą, taisyklingos pačios procedūros atlikimo technikos ir rūpestingos odos priežiūros po jos.

Vengdamos šių dažniausiai daromų klaidų, galite pasiekti kur kas geresnių rezultatų – džiaugtis lygia ir švelnia oda ilgesnį laiką, patirti mažiau skausmo, išvengti odos sudirgimo ir įkyrių įaugusių plaukelių. Tam tereikia šiek tiek daugiau žinių, atidumo ir praktikos!