Antibiotikų vartojimas- kaip gydytis saugiai ir išvengti klaidų?

Gyvybę gelbstintys, bet reikalaujantys atsakomybės

Antibiotikai – vieni dažniausiai vartojamų medikamentų po vitaminų. Šie vaistai išgelbėjo milijonus gyvybių, padėdami įveikti sunkias bakterines infekcijas. Tačiau netinkamai ir neatsakingai vartojami antibiotikai gali labiau pakenkti, nei padėti, sukelti šalutinį poveikį ir prisidėti prie pavojingo bakterijų atsparumo didėjimo.

Kada antibiotikai reikalingi (ir kada ne)?

Antibiotikai veikia tik bakterijas, o ne virusus. Todėl jais negalima gydyti virusinių infekcijų, tokių kaip:

• Paprastas peršalimas (sloga, kosulys be pūlingų skreplių).
• Gripas.
• Dauguma gerklės skausmo ir bronchito atvejų (jei jie virusinės kilmės).

Antibiotikai taip pat neveikia grybelinių infekcijų.

Dažniausiai antibiotikais gydomos šios bakterinės kilmės ligos:

• Angina (bakterinis tonzilių uždegimas).
• Bakterinis bronchitas, plaučių uždegimas.
• Vidinės ausies uždegimas (otitas).
• Šlapimo takų infekcijos (cistitas, pielonefritas).
• Kai kurios odos infekcijos (pvz., impetiga, celiulitas).
• Kitos specifinės bakterinės infekcijos, kurias nustato gydytojas.

Svarbu: Tik gydytojas, įvertinęs jūsų būklę ir atlikęs reikiamus tyrimus, gali nustatyti, ar infekcija yra bakterinė ir ar reikalingas gydymas antibiotikais.

Dažniausios klaidos vartojant antibiotikus

Mokslininkai teigia, kad tik apie 20-25 % atvejų antibiotikai vartojami pagrįstai. Dažniausios klaidos:

• Gydymasis nuo virusinių infekcijų: Kaip minėta, antibiotikai neveikia virusų, neapsaugo nuo jų sukeliamų komplikacijų, o tik sukelia šalutinį poveikį.
• Profilaktinis vartojimas: Antibiotikų negalima vartoti „dėl visa ko“, pavyzdžiui, susirgus kam nors iš namiškių. Tai nesumažins jūsų rizikos susirgti, bet gali pakenkti žarnyno florai.
• Per dažnas vartojimas: Nesaikingas antibiotikų vartojimas mažina bendrą organizmo atsparumą.
• Gydymo nutraukimas per anksti: Pagerėjus savijautai, kyla pagunda nebevartoti vaistų. Tačiau tai labai pavojinga! Ne visos bakterijos žūva iškart. Nutraukus kursą per anksti, dalis ligos sukėlėjų išlieka, tampa atsparūs vartotam antibiotikui. Kitą kartą susirgus, tas pats vaistas gali nebeveikti, o ligą įveikti bus daug sunkiau.

Kaip teisingai vartoti antibiotikus?

Kad gydymas būtų saugus ir veiksmingas, būtina laikytis šių taisyklių:

1. Vartokite tik gydytojo paskirtus antibiotikus: Niekada nevartokite antibiotikų savo nuožiūra ar kaimyno patarimu, net jei simptomai atrodo panašūs į praėjusią ligą. Skirtingos bakterijos yra jautrios skirtingiems antibiotikams.
2. Griežtai laikykitės nurodymų: Vartokite vaistus tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas – nurodytomis dozėmis, nurodytais laiko intervalais (pvz., kas 8 ar 12 valandų) ir visą paskirtą dienų skaičių. Nenutraukite gydymo anksčiau laiko, net jei pasijutote geriau!
3. Perskaitykite informacinį lapelį: Atidžiai perskaitykite pakuotėje esantį lapelį, tačiau nekeiskite vartojimo būdo nepasitarę su gydytoju.
4. Užsigerkite vandeniu: Antibiotikus geriausia užgerti stikline paprasto vandens.
5. Venkite sąveikos:
   • Pieno produktai: Paplitusi nuomonė, kad antibiotikus reikia gerti su pienu ar kefyru, yra klaidinga. Pieno produktai gali trukdyti kai kurių antibiotikų (pvz., tetraciklinų, ciprofloksacino) pasisavinimui. Geriau daryti kelių valandų pertrauką tarp antibiotikų ir pieno produktų vartojimo.
   • Kofeinas: Kofeino turintys gėrimai (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai) taip pat gali sąveikauti su kai kuriais antibiotikais.
   • Kiti vaistai: Pasakykite gydytojui apie visus kitus vartojamus vaistus ar papildus. Antibiotikus geriausia gerti atskirai nuo kitų vaistų (pvz., valandą prieš ar 2-3 valandas po kitų vaistų).
6. Informuokite gydytoją: Būtinai pasakykite gydytojui, jei:
   • Esate nėščia ar maitinate krūtimi (kai kurie antibiotikai tokiu atveju netinka).
   • Esate alergiška vaistams (ypač penicilinui).
   • Vartojate kontraceptines tabletes (kai kurie antibiotikai, pvz., penicilinai, tetraciklinai, gali silpninti kontraceptikų poveikį, todėl gydymo metu ir kurį laiką po jo reikalingos papildomos apsisaugojimo priemonės – pasitarkite su gydytoju!).
7. Šalutinis poveikis: Jei pasireiškia stiprus šalutinis poveikis (labai išberia, kamuoja stiprūs pilvo skausmai, sunkus viduriavimas, dusulys), nedelsdami kreipkitės į vaistus skyrusį gydytoją arba skubios pagalbos.
8. Likučiai: Po gydymosi likusias tabletes ar kapsules negailėdami išmeskite (geriausia nunešti į vaistinę utilizuoti). Niekada nenaudokite likučių kitai ligai gydyti ir nesidalykite jais su kitais.

Dozavimo ypatumai

Įprastai antibiotikų dozė apskaičiuota vidutinio svorio (apie 70-75 kg) suaugusiam žmogui. Jei jūsų svoris gerokai mažesnis (pvz., 50 kg) ar didesnis, įprasta dozė gali būti netinkama (per didelė arba per maža). Visada vartokite tokią dozę, kokią paskyrė gydytojas, o jei kyla abejonių dėl svorio, pasitikslinkite.

Šalutinis poveikis ir rizika

Net ir teisingai vartojami antibiotikai gali sukelti šalutinį poveikį:

• Virškinimo trakto sutrikimai: Antibiotikai naikina ne tik „blogąsias“, ligas sukeliančias bakterijas, bet ir „gerąsias“, normaliai žarnyne gyvenančias bakterijas. Dėl to sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, dažnai pasireiškia viduriavimas, pilvo pūtimas, skausmas.
• Grybelinės infekcijos: Sunaikinus gerąsias bakterijas, jų vietą gali užimti grybeliai (pvz., Candida), sukeliantys pienligę (makšties kandidozę), burnos ar žarnyno kandidozę. Rizika ypač padidėja vartojant plataus spektro antibiotikus.
• Alerginės reakcijos: Gali pasireikšti odos bėrimu, niežuliu. Retais atvejais galima sunki alerginė reakcija (anafilaksinis šokas), ypač leidžiamiems antibiotikams (pvz., penicilinui). Todėl prieš pirmąją injekciją kartais atliekamas jautrumo testas.
• Fotosensibilizacija: Vartojant kai kuriuos antibiotikus (pvz., tetraciklinus, doksicikliną, ciprofloksaciną), oda tampa jautresnė saulei, todėl gydymo metu reikia vengti tiesioginių saulės spindulių ir soliariumų.
• Sąveika su kontraceptikais: Kaip minėta, kai kurie antibiotikai gali sumažinti geriamųjų kontraceptikų efektyvumą.

Kaip atsigauti po antibiotikų kurso?

Net ir sėkmingai įveikus infekciją, po antibiotikų kurso dažnai jaučiamės silpni, be energijos, gali varginti virškinimo sutrikimai. Taip yra dėl pačių antibiotikų poveikio organizmui, ypač žarnyno mikroflorai ir imuninei sistemai. Ką daryti, kad greičiau atgautume jėgas?

• Atkurkite žarnyno florą: Tai svarbiausias žingsnis.
  • Probiotikai: Vartokite daug raugintų pieno produktų (natūralaus jogurto, kefyro, rūgpienio), raugintų daržovių. Galima vartoti ir specialių probiotikų papildų iš vaistinės (pasirinkimą aptarkite su vaistininku). Probiotikus geriausia vartoti praėjus kelioms valandoms po antibiotikų dozės ir tęsti dar bent savaitę po gydymo pabaigos.
  • Mityba: Savaitę po gydymo venkite produktų, kurie „maitina“ blogąsias bakterijas ir grybelius: cukraus (net saldžių vaisių, gerkite nesaldintas arbatas, gėrimus saldinkite medumi), mielinių kepinių (duonos, bandelių), grybų, riešutų, sūrio su pelėsiais, perdirbto maisto. Valgykite daugiau baltymų (liesos mėsos, žuvies, kiaušinių), daržovių, gerųjų riebalų (alyvuogių aliejaus). Įtraukite česnako, raudonėlio, gvazdikėlių – jie pasižymi natūraliomis antibakterinėmis savybėmis. Geriausia rinktis naminį, šviežiai ruoštą maistą.
• Stiprinkite imunitetą:
  • Skysčiai: Gerkite daug skysčių (mažiausiai 2 litrus per dieną, geriausia vandens ar žolelių arbatų) – tai padės greičiau pašalinti toksinus iš organizmo.
  • Vitaminai ir mineralai: Vartokite multivitaminų su mikroelementais preparatus, kad papildytumėte organizmo atsargas.
  • Vaistažolės: Vaistinėse galima įsigyti imunitetą stiprinančių preparatų – alavijo, purpurinės ežiuolės (echinacėjos), ginkmedžio ekstraktų, specialių vaistažolių mišinių (pasitarkite su vaistininku).
  • Poilsis ir ramybė: Svarbus ramus gyvenimo būdas, pakankamas miegas (bent 7-8 valandos per naktį), streso vengimas.
  • Grynas oras: Padės ilgi pasivaikščiojimai gryname ore.
• Kiti patarimai:
  • Arbatmedžio aliejus: Esant polinkiui į grybelines infekcijas, gali padėti vonios su keliais lašais arbatmedžio eterinio aliejaus (maudytis 15-30 min.).

Pradėjus keisti mitybą ir vartoti probiotikus, pirmosiomis dienomis savijauta gali laikinai pablogėti (dėl apmirusių grybelių išskiriamų toksinų), tačiau per kelias dienas šie negalavimai turėtų praeiti.

Antibiotikai ir alkoholis – griežtai NE!

Gydantis antibiotikais ir bent kelias dienas po gydymo kurso griežtai draudžiama vartoti alkoholį! Alkoholis:

• Gali pakeisti vaisto farmakologines savybes.
• Padidina arba sumažina organizmo jautrumą vaistui.
• Gali sukelti pavojingą toksinę reakciją (ypač su kai kuriais antibiotikais, pvz., metronidazoliu).
• Stiprina šalutinį antibiotikų poveikį (pykinimą, galvos skausmą, svaigimą).
• Apkrauna kepenis, kurios ir taip turi neutralizuoti vaistus.
• Silpnina gydomąjį antibiotikų efektą.

Antibiotikų formos

Antibiotikai būna įvairių formų:

• Tabletės, kapsulės: Populiariausia ir patogiausia forma vartoti namuose.
• Injekcijos: Leidžiami į raumenis ar veną ligoninėje, kai reikalingas greitas ir stiprus poveikis (vaistas patenka tiesiai į kraują).
• Mikstūros (suspensijos, sirupai): Dažniausiai skiriamos vaikams, būna malonesnio skonio.

Antibiotikai yra galingas ginklas kovoje su bakterinėmis infekcijomis, tačiau juos reikia naudoti protingai ir atsakingai. Visada vartokite tik gydytojo paskirtus antibiotikus, griežtai laikykitės nurodymų, nenutraukite kurso per anksti ir pasirūpinkite savo organizmu gydymo metu bei po jo. Taip gydymas bus efektyvus, o šalutinio poveikio rizika – minimali.