Rytų medicinos paslaptys

Nesivaržyti pasiimti kuo daugiau energijos

Kinijoje priimta manyti, kad žmogaus gyvenimą tvarko trijų tipų energijos. Pirminė- protėvių energija, kuri suteikia žmogui visa tai, ką jis turi nuo gimimo akimirkos, kas tampa jo gyvenimo pagrindu. Akupunktūros terapijos tikslas- papildyti ir kuo ilgiau išsaugoti pirminės energijos atsargas: tikima, kad tai padaryti įmanoma suskatinant kitus du- in ir jan energijos srautus. Šios energijos žmogaus kūne srūva atitinkamais meridianais, už nervus subtilesniais, jokia moksline aparatūra kol kas nefiksuojamais kanalais. (Pasak kinų medikų, žmogaus kūną juosia 12 pagrindinių ir 8 papildomi meridianai. Ant jų išsidėstę 360 aktyvių akupunktūrinių taškų.) Adatėlės dūriu tam tikruose taškuose gydytojas suaktyvina maitinančiosios in ir apsauginės jan energijų tekėjimą.

Tiek nustatydamas diagnozę, tiek atlikdamas procedūras kinų gydytojas skrupulingai atsižvelgia į laiką, kadangi skirtingu paros metu, netgi skirtingomis dienos ar nakties valandomis energija meridianais teka nevienodai. Savo sąlygas gydymo procesui diktuoja ir metų laikas: pavasaris, vasara, derliaus nuėmimas, ruduo bei žiema. Kinai tvirtina, kad pulsas, kuris informuoja gydytoją apie paciento sveikatos būklę, keičiasi drauge su metų laikais. Pavasarį normalus pulsas būna aiškus, stangrus, it guminis. Vasarą pulso tvinksniai „erdvūs”, ramūs ir minkšti. Vasarai baigiantis pulsas palengva silpsta, o rudenį tingiai pulsuoja prie pat odos paviršiaus. Žiemą vėl suplazda giliau. Jeigu čiuopdamas paciento pulsą gydytojas pastebi nukrypimų nuo šio „kalendoriaus”, jis privalo tuojau pat pradėti ieškoti ligos. Pavyzdžiui, vidurvasarį aptiktas žiemos pulsas labai dažnai rodo žmogui gresiančią anginą.

„Mediniai” ir „metaliniai” organai

Kiekvieną metų laiką, kinų nuomone, atitinka tam tikras pirminis elementas. Pavasaris- medžio metas, vasara- ugnies, o rugiapjūtė- žemės laikas, ruduo tapatinamas su metalo, o žiema- su vandens stichija. Pirminiai elementai gimdo vienas kitą: medis maitina ugnį, ugnis sugrąžina viską į žemę, žemė brandina savo gelmėse metalą…

Kaip pirminiai elementai susieti su metų laikais, panašiai pasielgta ir su žmogaus anatomine sandara. Kinų medicina moko, kad įvairios organizmo sistemos ir organai yra susiję su atitinkamais pirminiais elementais: su medžiu- kepenys, tulžis, akys ir raumenys, su ugnimi- širdis, plonasis žarnynas, liežuvis ir kraujagyslės, su žeme- blužnis, skrandis, burna ir minkštieji audiniai, su metalu- plaučiai, storosios žarnos, nosis ir oda, su vandeniu- inkstai, šlapimo pūslė, ausys, kaulai ir kaulų smegenys.

Jeigu ligonį kamuoja astmos priepuoliai arba egzema, kinų gydytojas ilgai nesvarstęs žino, kad streikuoja kuris nors iš metalinių organų (plaučiai bei oda). Be to, „metališkosios” alergijos kur kas dažniau pasireiškia viešpataujant metalui, t.y. rudenį. Žiemą šių ligų užkluptam žmogui tikrojo pasveikimo tektų laukti iki pat rudens, nes tik rudenį šiuos negalavimus sutvarkanti akupunktūra bus tikrai veiksminga.

Egzotiškoji farmacija

Kinija garsėja stebuklingais vaistais, kuriuos pagaminti sugeba senojo mokymo paslaptis stropiai saugantys žiniuoniai. Stulbina ne tik vaistų poveikis, bet ir tai, iš ko jie sukuriami. Pavyzdžiui, iš džiovintų reptilijų, antilopių ragų, tigro iltinių dantų ir kitų „parankinių medžiagų”.

Indija

Visatos Kūrėjo dovana- ajurveda

Indijos medicina, Europoje ilgai laikyta šarlatanų išmone pagaliau išsikovojo net Pasaulinės Sveikatos Organizacijos pripažinimą.

Indiškasis „gyvenimo mokslas”- ajurveda gyvuoja daugia nei 5 tūkst. metų ir yra neatsiejama induizmo filosofijos dalis. Ši gydymo tradicija puoselėja pastangas išsaugoti ir palaikyti žmogaus gyvybinių pradų pusiausvyrą.

Kiekvieną gyvą organizmą ajurveda apibūdina atsižvelgdama į tai, kokiai došai jis priklauso (doša– energijos judėjimo ir inercijos tipas), kokios būklės ir kaip veikia jo septyni datu (datu– kūno audiniai ir syvai- limfa, kraujas, raumenys, riebalai, kaulai, nervai, sperma). Ligų diagnozei pasitarnauja ajurvedos mokymas apie mala „iškalbingas” organizmo išskyras (išmatas, šlapimą, prakaitą, nagų bei plaukų išvaizdą…) Kol došos, datu ir mala sąveikauja darniai, sveikata nekelia žmogui jokių rūpesčių. Tačiau harmoningai pusiausvyrai sutrikus, jis neišvengiamai suserga.

Balsas = diagnozė

Joks rentgenas, lazeris ar kompiuteris neįstengia užfiksuoti organizme atsiradusios subtilių gyvybinių energijų nedarnos. Tačiau tai stebėtinai tiksliai nustato patyręs ajurvedos gydytojas. Jam pakanka įdėmiai apžiūrėti pacientą, kad perprastų negalavimo priežastį bei nuspręstų, kaip jį gydyti. Tradiciškai tyrinėjamas ligonio šlapimas ir išmatos, čiuopiamas bei charakterizuojamas pulsas, priekabiai apžiūrimi liežuvis, akys bei stuburas.

Apie paciento sveikatos būklę byloja ir jo elgesys, balso skambėjimas, emocijų raiška. Žmogus pratrūksta ūmiais pykčio priepuoliais? Juos gali sukelti sutrikusi kepenų veikla. Bet kuri keblesnė situacija įstumia žmogų į paniką, priverčia skaudžiai išgyventi bejėgiškumo jausmą? Ko gero, jam derėtų pasidomėti savo inkstų bei antinksčių būkle. Žmogų slegia melancholija, jis neįstengia nuoširdžiai nusijuokti? Dėl šių nemalonumų gali būti kaltas prastas blužnies darbas. O štai perdėtas linksmumas gali būti nuoroda į širdies kraujagyslių sistemos ligas.

Indijos medicina kitaip nei vakarietiškoji elgiasi ir su vaistiniais preparatais. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad česnakai pasižymi gebėjimu mažinti kraujospūdį. Kaip elgiasi vakariečiai? Laboratorijoje iš česnako išgauna veikliąją medžiagą ir prigamina piliulių. Pagal ajurvedos tradiciją gydantis gydytojas patars ligoniui valgyti česnakų, mat, jo nuomone, gydo visos šioje daržovėje esančios medžiagos, komponentų visuma. Be to, kas tinka vienos došos, tarkime, pitos (karštam) žmogui, gali visiškai netikti, pavyzdžiui, kapos (vėsiam) atstovui. Kaip teigia indiškoji išmintis, troškulio kamuojamam žmogui vanduo yra palaima, tačiau skęstančiajam- tikra pragaištis.

Gimtoji žemė- išmintingiausia gydytoja

Indai teikia pirmenybę natūraiems vaistiniams augalams bei jų vaisiams, bet tai nereiškia, kad Indijoje nevartojami modernūs vaistai. Vis dėlto tradicinių gydomųjų augalų sąrašas tikrai įspūdingas- per 8 tūkstančius rušių; jeigu dar pridėtume jų mišinius!.. Ajurvedos specialistas- drauge ir gydytojas, ir vaistų gamintojas. Beje, pacientui paprastai skiriamos vaistinės priemonės, pagamintos iš augalų, augančių paciento gyvenamose apylinkėse. Sena išmintis tvirtina, kad gimtosios žemės išauginti vaisiai ir žolynai geba greičiau atstatyti pakrikusią žmogaus organizmo harmoniją.

Nors vis daugiau tradicinių indiškų medikamentų gaminama pramoniniu būdu, tradiciniais ajurvedos vaistais bei metodais Indijoje ir dabar gydosi per 80% šios šalies gyventojų.