Ryto siurprizai po vakarinių vaišių…

Po šventės išaušęs rytas nėra labai mielas. Apsunkusi galva smagumo neteikia. O dar tie paburkę vokai ir tamsiais ratilais „papuoštos” akys! Beje, maudžiantis skrandis tiesiog baigia suryti vakarykštės geros nuotaikos likučius… Kaip ir kuo gelbėtis nuo šio „pošventinio sindromo”?

Jei valgėte, kiek akys norėjo

Dažnai vaišės tampa sunkia „treniruote” visai virškinimo sistemai. Pamiršus saiką, vėliau prisieina kentėti: ima pūsti pilvą, ėsti rėmuo. Iš burnos sklinda nemalonus kvapas. Neretai netgi pykina. Toks organizmo atsakas į persivalgymą ir nesuderintą maistą- visiškai suprantamas. Ne veltui sakoma, kad skrandis nėra guminis.

Ką reikėtų daryti!

Jei pučia pilvą, vargina susikaupusios dujos, gelbėkitės kmynų, mėtų, ramunėlių arbata. Nuo pilvo pūtimo tinka anglies tabletės, fermentiniai preparatai („Kreon”, „Mezym”). Skauda skrandį? Pamėginkite gerti mėlynių, juodųjų serbentų lapų arbatos, erškėtuogių nuoviro. Vėliau kurį laiką savo racioną apribokite koše, kisieliumi, klijingomis sriubomis, troškinta liesa mėsa, žuvimi.

Jeigu pradėjote viduriuoti, vartokite daug skysčių (1,5- 2 l per dieną) ir porą dienų pasilaikykite dietos. Gerkite daug arbatos (tinka ramunėlių, pipirmėčių, erškėtuogių, šermukšnių, mėlynių, vaisių, juodoji arbata). Venkite aštrių ir riebių valgių, šviežių vaisių ir daržovių.

Alkoholis- piktas pokštininkas

Iškilmingomis progomis paprastai retai apsieinama be alkoholinių gėrimų. Jie žmogui turėtų (!) ir nuotaiką praskaidrinti, ir daugiau džiaugsmo suteikti. Prisiminkime, ką apie mokėjimą gerti sakė senovės išminčius Diogenas: „Pirmoji taurė skirta troškuliui numalšinti, antroji- nuotaikai pakelti, trečioji- pasitenkinimui sužadinti”.

Senovės Romoje degtinė, spiritas nebuvo žinomi. Mėgautasi tik vynu. Etiniai bei religiniai kanonai leisdavo pradėti gerti vaikinams nuo 18 metų amžiaus, tačiau vynas turėjo būti atskiestas per pusę su vandeniu! Ir tik sulaukę 33 metų, vyrai galėdavo paragauti neskiesto vyno. Apie moterų gėrimą ir kalbos negalėjo būti. (Lietuvoje spiritą ir degtinę imta vartoti XV a. antrojoje pusėje. Iki tol buvo mėgaujamasi alumi ir midumi.)
Saikingas alkoholio vartojimas gali būti netgi savotiška profilaktikos priemonė, padedanti apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kai kurie medicininiai šaltiniai teigia, kad vyrams rekomenduotina kasdieninė 20- 30 ml profilaktinė alkoholio dozė, moterims- 15- 20 ml. Šią dozę derėtų išgerti dienos viduryje (13- 14 val.), kai organizmas, paklusdamas tam tikram fermentų aktyvumo ir biologinių ritmų dėsniams, yra geriausiai pasirengęs suskaidyti alkoholį. Tačiau jei žmogus kaskart jo išgers vis daugiau (40- 100 ml ir t.t.), tikrai suardys savo sveikatą.

Visur reikalingas saikas ir gėrimo kultūra. Nerekomenduojama gėrimų maišyti- jie turėtų būti vienos rūšies. Pradėjote mėgautis vynu? Tai ir gardžiuokitės juo. Prie vištienos galite paragauti baltojo vyno, prie tamsesnės mėsos patiekalų- rausvojo, raudonojo. Nebesidairykite į viskį, degtinę ar tekilą. Viso asortimento nebūtina išragauti. Žinoma, jei po 2- 3 valandų išgersite konjako (10-20 ml) su kava, tai nebus didelis nusikaltimas. Tačiau pagrindinio principo- nemaišyti alkoholinių gėrimų- vis dėlto nedera pamiršti.
Kaip greitai alkoholis paveiks organizmą, priklauso nuo daug ko: žmogaus svorio, ūgio, lyties, amžiaus, įpročių, individualių organizmo savybių. Daug reikšmės turi ir tai, kokiu tempu ir kaip geriama: į tuščią skrandį ar pavalgius, pailsėjus ar nuvargus. Ypač greitai pasigeriama, jei degtinė maišoma su alumi ar šampanu. Alaus ir šampano sudėtyje yra anglies dioksido. Jis dirgina skrandį, todėl alkoholis greičiau rezorbuojasi.

Jei geriant alkoholį valgoma daug riebaus, krakmolingo maisto (cepelinų, bulviniu blynų su spirgučių padažu ir pan.), greitai nepasigeriama. Tačiau pagirios gali būti ilgos ir sunkios (užgėrus bent vandens, vėl girtėjama).

Ką reikėtų daryti, jei padauginote išgerti.

Padeda fiziniai pratimai, sportavimas, vandens procedūros (plaukymas, kontrastinis dušas), tinka pasivaikščioti po gryną orą, giliai pakvėpuoti. Taip pat gelbsti ir maisto produktai, savo sudėtyje turintys daug angliavandenių (įvairūs saldumynai, šokoladas, medus). Beje, stengiantis greičiau atstatyti alkoholio paveiktą organizmą, nederėtų vadovautis posakiu: „Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis”. Mat organizme vis tiek lieka tam tikras foninis alkoholio kiekis (užtenka kitą dieną išgerti, sakykim. 30- 50 ml alkoholio, ir kraujyje vėl pavojingai padidėja alkoholio koncentracija). Gelbėjantis stikliuku, fizinė savijauta trumpam kiek pagerėja. Tačiau alkoholiu slopinti pagirių sindromą- tikrai pavojinga. Taip elgiantis labai greitai galima susirgti alkoholizmu.

Nemigos gniaužtuose

Persivalgymas, gausus kavos ir kitokių organizmą stimuluojančių skysčių vartojimas, šokiai iki pat ryto (ypač jei esate pripratusi prie ramaus ir sėslaus gyvenimo būdo) gali sukelti nemigą. Todėl nieko nuostabaus, kad grįžus iš pokylio sunku už.migti.

Ką reikėtų daryti prieš einant gulti!

Pamėginkite giliai kvėpuodama pavaikščioti po gerai išvėdintą kambarį. Tai padeda atsipalaiduoti ir atstatyti organizmo funkcijas. Pasiklausykite mėgstamos muzikos (ji turėtų būti lėta ir rami). Venkite prisiminimų- jus labiausiai sujaudinusių pobūvio akimirkų (ar ištikusių nemalonių situacijų). Jei nesiseka atsikratyti varginančių minčių, surašykite jas ant popieriaus lapo- greičiau pamiršite. Negerkite prieš miegą stimuliuojančių gėrimų (kokakolos, kavos, kakavos, juodosios arbatos). Tinka raminanti žolelių (melisos, čiobrelių) arbata. Vis dar sunku užmigti? Trumpai pasivaikščiokite po gryną orą ir… saldžių sapnų!