Probiotikai- gerosios naudingos bakterijos

Probiotikai – tai gerosios bakterijos, kurių mūsų žarnyne esama daugybė. Jos dalyvauja virškinant maistą ir kovojant su blogosiomis bakterijomis – ligų sukėlėjais. Panašios bakterijos, gyvi aktyvūs mikroorganizmai, dalyvauja ir fermentuojantis (rūgstant) maisto produktams, pavyzdžiui, tirštėjant jogurtui ar rūgstant kopūstams.

Nobelio premija už… pieno rauginimą

Konservuoti maisto produktus bakterijos padeda nuo seno, nes ten, kur susidaro daug rūgšties, žalingi organizmai tampa bejėgiai. Tiesa, ne visos bakterijos pasižymi probiotiniu efektu. Prie populiariausių naudingųjų priskiriamos lakto-bacilos ir bifidobakterijos. Jų yra produktuose, kuriems rūgstant susidaro pieno rūgštis:

* Raugintuose kopūstuose, burokėliuose, agurkuose.

* Rūgpienyje, kefyre, jogurte. Rusų bakteriologas Uja Mečnikovas dar prieš devyniasdešimt metų atrado, kad jogurte esančios pieno rūgšties bakterijos stiprina natūralias žmogaus organizmo gynybines jėgas, o patekusios j žarnyną, įveikia ligą sukeliančius mikroorganizmus. Už šį atradimą bakteriologas 1908-aisiais gavo Nobelio premiją. Atlikti tyrimus jį paskatino ilgaamžiai bulgarų valstiečiai. I. Mečnikovas įtarė, kad ilgaamžiškumui įtakos turi tradicinė Balkanų kraštų mityba- čia valgoma daug jogurto. Jogurtas gaminamas iš pieno ir vadinamųjų jogurto kultūrų -bakterijų. Šios pieno cukrų, t.y. laktozę, paverčia pieno rūgštimi.

Dėl to pienas surūgsta. Beje, žodis jogurtas kilęs iš turkų kalbos (kaip ir pats produktas). „Yoghurmak” reiškia „sutirštėt”. Pagal tą patį principą gaminami visi rauginto pieno produktai. Nelygu, kokia bakterijų rūšis pridedama arba ima aktyviai veikti patekusi iš aplinkos, susidaro skirtingi produktai – jogurtas, rūgpienis, kefyras, pasukos ar grietinė.

Kaip jie veikia?

Mūsų žarnyne gyvena bilijonai naudingųjų bakterijų. Tačiau jų skaičius sumažėja dėl ligos ar vartojant vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus. Į žarnyną patekę probiotikai vėl atkuria mikrofloros pusiausvyrą. Gera naujiena ta, kad dėl šiuolaikinių maisto pramonės technologijų probiotikai iš tiesų gali patekti į žarnyną ir atkurti bakterijų pusiausvyrą. Jau išauginamos atsparios bakterijų atmainos, kurios storąją žarną pasiekia būdamos gyvos. Dažniausiai jogurtas papildomas dirbtiniu būdu dauginamomis žmogaus žarnyno bakterijomis – laktobacilomis ir bifidobakterijomis.

Ar probiotikai gydo?

Vis daugiau studijų tvirtina, kad mažučiai gyvi organizmai įveikia virškinimo sutrikimus ir stiprina gynybinę organizmo sistemą, kuri pajėgia susidoroti su infekcijomis. Tvirtinama, kad 10 mlrd. bakterijų mažame buteliuke – tikrai stiprus ginklas. Be to, jau atsirado ir jogurto rūšių su specialiomis bakterijomis, kurios ne tik stiprina imuninę sistemą, bet netgi saugo nuo vėžio ir kitų rimtų ligų. Bet ar tie naujieji produktai iš tiesų tokie efektyvūs, kaip tvirtina gamintojai ir pardavėjai? Be to, probiotiniais (pažodžiui- gyvybę palaikančiais) vadinami produktai gerokai brangesni už paprastus pieno produktus. O bakterijų pavadinimai paprastam pirkėjui ne daug ką sako -jis skamba kaip koks magiškas burtažodis, geriausiu atveju prisimenamas matytas reklaminis siužetas.

• Padeda sureguliuoti virškinimą. Tikrai žinoma, kad bakterijomis papildyti pieno produktai – gera viduriavimo profilaktika, sumažina sveikatai kenksmingųjų medžiagų apykaitos atliekų kiekį ir gerina pieno cukraus, laktozės, skaidymą.
• Jų reikia vartojantiesiems antibiotikus. Airijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad dirgliosios žarnos sindromo varginami žmonės, kasdien gavę probiotikais papildyto gėrimo, kur kas rečiau skundėsi pilvo raižymu, vidurių užkietėjimu ir pūtimu. Probiotinės bakterijos gali padėti gydant alergijas, pavyzdžiui, egzemą.

Tačiau probiotikai tikrai neišgydys nuo visų ligų. Dar nėra iki galo ištirta, kokios bakterijos ir ką gero gali nuveikti. Be to, kiekvieno žmogaus žarnyną okupavusios bakterijos bei jų santykis – unikalūs. Reguliarus probiotinėmis bakterijomis papildytas produktų vartojimas sveikam žmogui tikrai nekenkia, o ligoniai ir tie, kurių imuninė sistema nusilpusi, turėtų pasitarti su gydytoju.

Gyvas organizmas – jautrus

Pieno produktai – bene geriausias „transportas” probiotikams. Jogurto ir kefyro sudėtinės dalys virškinamuoju traktu keliaujančias probiotines bakterijas apsaugo nuo skrandžio rūgšties ir tulžies. Be to, šiuose produktuose dar yra ir vadinamųjų prebiotikų – medžiagų, kurios padeda gerosioms bakterijoms daugintis. Skrandžio rūgštis ir tulžis turi labai stiprios griaunamosios galios bakterijoms, nesvarbu, ar šios žalingos ar naudingos. Kai kurios pieno rūgšties bakterijos, pvz., Lactobacillus casei, pasirodė gana atsparios skrandžio rūgšties ir tulžies poveikiui. Papildytų bakterijomis jogurtu bei gėrimų gamintojai tvirtina, kad po kelionės virškinimo traktu išlieka bent 40 proc. gyvų mikroorganizmų. Žinoma, niekas tokio teiginio tiksliai nepatikrins, tačiau kur kas svarbiau, kad tie organizmai būtų gyvi dar prieš juos suvalgant. Vokiečių mokslininkų testai parodė, kad kai kurių probiotinių jogurtų galiojimo laikui artėjant į pabaigą, juose buvo labai mažai gyvųjų bakterijų. Viena priežasčių – temperatūros svyravimai. Jei produktas laikomas per šiltai, bakterijos iš pradžių labai smarkiai dauginasi, o šaldytuve dar greičiau žūva.

* Perkant jogurtą, kefyrą ar kitokius rauginto pieno produktus (nebūtinai pavadintus probiotiniais) svarbiausia, kad jie būtų su gyvosiomis kultūromis – kuo šviežesni ir termiškai neapdoroti.

* Kuo ilgiau tokie produktai laikomi, tuo daugiau bakterijų žūva.

* Vėsioje ir pastovios temperatūros terpėje gerosios bakterijos išlieka gyvos ilgiau.

* Bakterijų skaičius nėra toks svarbus – suvalgyti porciją jogurto ar išgerti stiklinę kefyro per dieną tikrai sveika kiekvienam.

* Gera išeitis – namie patiems pasigaminti natūralaus jogurto ir pagardinti jį uogomis, vaisiais, daržovėmis.

* Svarbu probiotinius produktus valgyti kuo dažniau ir reguliariai.

Probiotikams reikia ir prebiotikų

Prebiotikų yra daugelyje maisto produktų. Kaip vaistinis preparatas jie specialiai išgaunami iš augalų (pvz., cikorijų šaknų). Prebiotikai skrandžio sultyse nesuyra ir neabsorbuojami virškinimo trakte – tai maistas žarnyno mikroflorai, kuri prebiotikus fermentuoja. Beje, prebiotikai stimuliuoja su sveikata ir gera savijauta siejamų žarnyno bakterijų augimą ir aktyvumą. Tokių medžiagų yra sveikuose grūduose, svogūnuose, bananuose, česnakuose, meduje, poruose, artišokuose. Be visų kitų gerųjų balastinių medžiagų savybių, yra dar viena, itin svarbi moterims – prebiotikai padeda pasisavinti kalcį. Probiotinės bakterijos kartu su prebiotikais, skatinančiais jų augimą, sudaro simbiozę- kaip grybas su medžiu. Su prebiotikais probiotikų poveikis kur kas didesnis – ir atvirkščiai.