Pirties nauda kūnui ir sielai: Rusiška ir suomiška pirtys – taisyklės ir patarimai

Pirties malonumai per amžius

Pirtys žmonijai žinomos jau kelis tūkstantmečius. Nors šiuolaikinės pirtys gerokai skiriasi nuo savo pirmtakių, jų esmė liko nepakitusi – tai vieta, kurioje daugybė žmonių atgaivina kūną, nuramina sielą ir pasisemia jėgų. Atraskime dviejų populiariausių pirčių – rusiškos ir suomiškos – ypatumus, naudą ir svarbiausias taisykles.

Bendra pirties nauda sveikatai

Nuo seno žinomas gydomasis pirties poveikis. Reguliarus ir taisyklingas kaitinimasis gali duoti daug naudos:

• Nuramina nervus: Padeda įveikti stresą, pagerina nuotaiką, gali padėti atsikratyti depresinės nuotaikos.
• Mažina skausmus: Atpalaiduoja raumenis, mažina sąnarių skausmus. Manoma, kad garai ir karštis padeda greičiau pašalinti pieno rūgštį iš raumenų po fizinio krūvio.
• Valo organizmą: Prakaituojant iš organizmo šalinami šlakai ir toksinai.
• Gerina odos būklę: Normalizuojama riebalinių ir prakaito liaukų veikla, oda tampa švaresnė, elastingesnė.
• Lėtina senėjimą: Karštis stimuliuoja baltymų apykaitą, spartėja naujų ląstelių sintezė.
• Stiprina kvėpavimo takus: Karštas oras yra puiki plaučių, bronchų bei kvėpavimo takų ligų profilaktikos priemonė (jei nesergama ūmiai).

Svarbu: Kam negalima kaitintis pirtyje?

Nors pirtis teikia daug malonumo ir naudos, tam tikrais atvejais ji gali būti žalinga. Draudžiama lankytis pirtyje sergant arba paūmėjus šioms ligoms ar būklėms:

• Persirgus miokardo infarktu.
• Po galvos smegenų traumų.
• Sergant sunkia ar nekontroliuojama hipertonija.
• Esant širdies ar inkstų nepakankamumui.
• Sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, kai yra polinkis kraujuoti.
• Sergant onkologinėmis ligomis (vėžiu).
• Esant sunkiai mažakraujystei.
• Sergant išsėtine skleroze ar kitomis sunkiomis neurologinėmis ligomis.
• Sergant aktyvia tuberkulioze.
• Sergant epilepsija.
• Esant ūmioms infekcinėms odos ligoms, ypač grybelinėms (dėl pavojaus užkrėsti kitus ir pabloginti savo būklę).
• Karščiuojant.

Jei turite lėtinių ligų ar abejojate, ar galite kaitintis pirtyje, būtinai pasitarkite su gydytoju!

Rusiška pirtis (Drėgnas garas)

Tradicinės lietuviškos, dažnai vadinamos rusiškomis, pirties pagrindas – drėgnas (60-70 % drėgmė) ir ne per karštas (iki 60-70 °C) oras. Čia svarbus vaidmuo tenka vantoms.

• Kaip kaitintis:
  • Tikrieji šios pirties žinovai nepataria iškart pulti į karščiausią vietą.
  • Nusirengę priepirtyje palūkuriuokite apie 10 minučių, kad kūnas apsiprastų.
  • Pirmąsias minutes garinėje praleiskite ant apatinio gulto (plauto).
  • Jei karštį pakeliate lengvai, galite kilti aukščiau. Būkite tol, kol pradėsite prakaituoti.
  • Tuomet galima pradėti vanotis vanta (arba paprašyti, kad kas nors nuvanotų).
  • Vienas užėjimas į kaitinimosi patalpą neturėtų trukti ilgiau nei 5-7 minutes.
  • Po kiekvieno užėjimo atsivėsinkite vėsiame duše, baseine ar lauke (žiemą – sniege).
  • Rekomenduojama kaitintis ne daugiau kaip 3 kartus per vieną apsilankymą pirtyje.
  • Po pirties procedūrų būtinai pailsėkite ramioje aplinkoje 15-30 minučių, atgaukite skysčius (gerkite arbatą, vandenį).

Suomiška pirtis (Sauna – sausas karštis)

Juokaujama, kad saunų Suomijoje vos ne tiek pat, kiek gyventojų. Jos įrengtos visur – nuo viešbučių ir įstaigų iki oro uostų ir garlaivių. Legenda pasakoja, kad sauna atsirado atsitiktinai, kai pro kiaurą stogą ant įkaitusių židinio akmenų nukrito keli lietaus lašai – patalpas užpildžiusi maloni šiluma ir aromatas žmonėms labai patiko.

Suomiškos pirties ypatumas – labai karštas (70-100 °C, kartais net daugiau) ir sausas (santykinė drėgmė tik 5-10 %) oras.

• Nauda: Tokia sausa pirtis ypač naudinga sergantiesiems nespecifinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tinka esant neaktyvioms lėtinio reumato formoms, rekomenduojama esant kai kuriems kraujotakos sutrikimams, nutukimui.
• Taisyklės:
  • Jokio alkoholio! Netgi alaus.
  • Prieš einant į sauną, nusiprauskite po šiltu dušu ir gerai nusišluostykite kūną rankšluosčiu.
  • Galima pasidaryti šiltą kojų vonelę.
  • Plaukų nedrėkinkite, galvą geriausia pridengti specialia pirties kepure ar rankšluosčiu.
  • Pirmąsias 2-4 minutes pabūkite ant apatinio gulto, po to tiek pat laiko galite praleisti aukščiau.
  • Prieš išeidama iš kaitinimosi patalpos, vėl trumpam nusileiskite ant apatinio gulto.
  • Po kaitinimosi atsivėsinkite vėsiame duše (ne ilgiau kaip 10 min.). Plaukioti baseine po saunos žinovai nerekomenduoja.
  • Po atsivėsinimo būtinai pailsėkite apie 20 minučių šiltoje, sausoje, gerai išvėdintoje patalpoje.
  • Kaitintis patariama ne daugiau kaip 2-3 kartus per vieną apsilankymą.
  • Gerkite daug skysčių! Saunoje organizmas netenka daug vandens (iki 2 litrų). Kompensuokite praradimą gerdami negazuotą mineralinį vandenį ar žolelių arbatą.
  • Jokių vantų! Sausoje ir karštoje saunoje vanotis ne tik nepriimta, bet ir pavojinga sveikatai.
• Kam nerekomenduojama: Be bendrųjų kontraindikacijų, suomiška pirtis papildomai nerekomenduojama moterims klimakteriniu laikotarpiu, sergant cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ir kai kuriomis psichikos ligomis (dėl didelio karščio poveikio).
• Gydomasis poveikis: Siekiant gydomojo efekto (pvz., lėtinių kvėpavimo takų ligų atveju), saunoje reikėtų lankytis reguliariai, pavyzdžiui, kartą per savaitę, 4-5 mėnesių kursais, su kelių mėnesių pertraukomis.

Bendri patarimai lankantis pirtyje

Nepriklausomai nuo pirties tipo, svarbu klausytis savo kūno, nepersikaitinti, daryti pertraukas ir gerti pakankamai skysčių. Po pirties visada skirkite laiko ramiam poilsiui.

Pirtis – puiki priemonė atsipalaiduoti, pagerinti savijautą ir sustiprinti sveikatą. Tiek drėgna rusiška pirtis su vantomis, tiek karšta suomiška sauna turi savų privalumų. Svarbiausia – pasirinkti sau tinkamiausią variantą, laikytis taisyklių, žinoti kontraindikacijas ir mėgautis pirties teikiamais malonumais saugiai.