Kraujo grupė ir sveikata: mityba, polinkis į ligas ir gyvenimo būdas

Kraujo grupė – daugiau nei medicininis rodiklis?

Kokią įtaką jūsų kraujo grupė turi sveikatai? Pasirodo, kai kurių specialistų nuomone, ji gali būti didelė. Nors kraujo grupė yra paveldima savybė, kurios negalime pakeisti, teigiama, kad žinodami savo grupės ypatumus, galime pakoreguoti gyvenseną taip, kad ji veiktų mūsų sveikatos labui.

Kraujas ir jo grupės yra nuodugniai ištirta medicinos sritis, ypač svarbi perpylimams, organų transplantacijai, imunologiniam gydymui. Tačiau prieš kurį laiką amerikiečių gydytojas Peter D’Adamo pristatė teoriją, teigiančią glaudų ryšį tarp kraujo grupės, mitybos, polinkio į ligas ir net asmenybės bruožų. Ištyręs daugybę ligos istorijų, jis pastebėjo dėsningumų ir padarė išvadą, kad tai, kas sveika vienos kraujo grupės atstovams, gali kenkti kitos grupės žmonėms. Pagal P. D’Adamo teoriją, reikėtų atsižvelgti į savo kraujo grupę renkantis mitybą, fizinį krūvį ir net gyvenimo būdą.

Svarbi pastaba: Nors P. D’Adamo teorija yra populiari, svarbu pabrėžti, kad ji yra kontraversiška ir neturi tvirto, visuotinai pripažinto mokslinio pagrindimo. Toliau pateikiama informacija yra pagrįsta būtent šia teorija ir turėtų būti vertinama kaip alternatyvus požiūris, o ne kaip oficialios medicinos rekomendacijos. Prieš darant esminius mitybos ar gyvensenos pokyčius, būtina pasitarti su gydytoju ar kvalifikuotu dietologu.

Lektinai – baltymų „klijai“?

P. D’Adamo teorija teigia, kad vienas iš mechanizmų, kaip maistas veikia skirtingų kraujo grupių žmones, yra susijęs su lektinais. Tai maiste esantys baltymai, kurie, patekę į kraują, gali „prilipti“ prie tam tikrų organų ląstelių. Manoma, kad skirtingų kraujo grupių antigenai nevienodai reaguoja į skirtingų maisto produktų lektinus. Jei lektinai „netinka“ kraujo grupei, jie gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, trikdyti virškinimą, medžiagų apykaitą ir ilgainiui prisidėti prie sveikatos sutrikimų. Pagal šią teoriją, renkantis maistą pagal kraujo grupę, siekiama vartoti kuo daugiau produktų su „tinkamais“ lektinais.

I (O) kraujo grupė – Medžiotojas

Tai seniausia kraujo grupė, atsiradusi laikais, kai pagrindinis maistas buvo sumedžiotų gyvūnų mėsa. Šią grupę turi apie 40 % Vidurio Europos gyventojų.

• Būdo bruožai (pagal teoriją): Stiprus, pasitikintis savimi, linkęs vadovauti, energingas.
• Stipriosios savybės: Gera virškinimo organų veikla (ypač gyvulinės kilmės baltymams virškinti), aktyvi imuninė sistema, organizmas atsparus infekcijoms.
• Silpnosios savybės: Organizmas linkęs kaupti atsargas, todėl medžiagų apykaita gali būti lėtesnė. Sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos, pasikeitusio maisto. Imuninė sistema kartais gali pernelyg suaktyvėti (rizika susirgti autoimuninėmis ligomis).
• Polinkis į ligas: Skrandžio ir žarnyno ligos (ypač susijusios su Helicobacter pylori bakterija, pvz., opaligė), kraujo krešumo sutrikimai, uždegiminės ligos (artritas, kolitas, Krono liga), skydliaukės veiklos sutrikimai (dažniau hipotirozė – sulėtėjusi veikla), alergijos.
• Rekomenduojama mityba:
  • Naudinga: Raudona neriebi mėsa (jautiena, aviena, veršiena, žvėriena), subproduktai (kepenėlės, širdis), jūros gėrybės (riebios žuvys – lašiša, skumbrė, silkė, upėtakis; jūros kopūstai), špinatai, brokoliai, lapinės daržovės. Joduota druska.
  • Vengti: Kviečių produktai (duona, makaronai, manai), kukurūzai (miltai, kruopos, spragėsiai) – manoma, kad jie lėtina medžiagų apykaitą, trikdo insulino veiklą, didina cholesterolio kiekį. Ankštinės daržovės (lęšiai, pupelės) – gali apsunkinti virškinimą. Pieno produktai – gali būti blogai toleruojami.
• Rekomenduojamas judėjimas: Į stresą reaguoja aktyviai, išskirdamas daug adrenalino. Tinka intensyvus judėjimas: bėgimas ristele, spartus ėjimas, aerobika, kovos menai.
• Reikalingiausi vitaminai/mineralai: B grupės vitaminai (gerina medžiagų apykaitą, vengti mielių, kviečių daigų), vitaminas K (gerina kraujo krešumą, gauti su maistu – kepenėlės, tryniai, lapinės daržovės), kalcis (kadangi pieno produktai gali būti blogai toleruojami, gali reikėti papildomai), jodas (reguliuoja skydliaukės veiklą).

II (A) kraujo grupė – Žemdirbys

Atsirado, kai medžiotojai tapo sėsliais žemdirbiais ir pradėjo maitintis daugiausia javais bei daržovėmis. Labiausiai paplitusi grupė Vidurio Europoje (apie 44 %). Tarp šios grupės atstovų daug vegetarų.

• Būdo bruožai (pagal teoriją): Tvirtai stovintis ant žemės, išlaikantis pusiausvyrą, linkęs bendrauti, bendradarbiauti, sėslesnis.
• Stipriosios savybės: Organizmas nesunkiai prisitaiko prie pasikeitusios aplinkos ir maisto. Gerai pasisavina augalinės kilmės maistines medžiagas. Gali būti greitesnė medžiagų apykaita.
• Silpnosios savybės: Jautrūs virškinimo organai (mažesnis skrandžio rūgštingumas). Imuninė sistema gali būti neatspari kai kuriems mikrobams.
• Polinkis į ligas: Širdies ligos, piktybiniai navikai (ypač skrandžio), mažakraujystė (anemija), kepenų ir tulžies pūslės ligos, I tipo cukrinis diabetas.
• Rekomenduojama mityba:
  • Naudinga: Dauguma daržovių ir vaisių, sojų produktai (tofu, sojų pienas), ankštinės daržovės, grūdai (ryžiai, avižos), žuvis (menkė, skumbrė, lašiša). Tinka vegetarinė mityba.
  • Vengti: Mėsa (blogai virškinama, kaupiasi kaip riebalai) – jei valgoma, rinktis paukštieną. Pieno produktai (lėtina medžiagų apykaitą). Kviečių produktai (gali sukelti rūgštinę reakciją, skatinti tukimą). Kai kurios pupelės (pvz., raudonosios) – gali slopinti virškinimo fermentus. Pomidorai.
• Rekomenduojamas judėjimas: Į stresą reaguoja „inteligentiškai“ – tampa neramus, sudirgęs. Ilgalaikis stresas gali sukelti širdies ligų riziką. Svarbu mokėti atsipalaiduoti. Tinka ramesnės praktikos: joga, meditacija, taiči, kvėpavimo ir tempimo pratimai, pasivaikščiojimai gamtoje.
• Reikalingiausi vitaminai/mineralai: B grupės vitaminai (ypač B12, jei atsisakoma mėsos; gauti iš sojų produktų), vitaminas C (antioksidantas, mažina vėžio riziką; gauti iš šviežių daržovių ir vaisių), vitaminas E (antioksidantas), geležis (dėl mažakraujystės rizikos), purpurinės ežiuolės preparatai (gali stiprinti imunitetą).

III (B) kraujo grupė – Klajoklis

Atsirado maždaug X a. pr. Kr., didžiojo tautų kraustymosi metu, susiformavus klajoklių gentims, kurios misdavo mėsa ir pieno produktais. Turi apie 11 % Vidurio Europos gyventojų.

• Būdo bruožai (pagal teoriją): Nenustygstantis vietoje, lankstus, išradingas, individualistas.
• Stipriosios savybės: Stiprus imunitetas. Organizmas puikiai prisitaiko prie naujos aplinkos ir pasikeitusio maisto. Stipri nervų sistema. Tolerantiška virškinimo sistema (gali vartoti įvairų maistą).
• Silpnosios savybės: Nėra aiškiai išreikštų silpnybių, tačiau nesveikas gyvenimo būdas gali išprovokuoti polinkį į retus virusus ir autoimunines ligas.
• Polinkis į ligas: Lėtinio nuovargio sindromas, I tipo cukrinis diabetas, autoimuninės ligos (vilkligė, išsėtinė sklerozė).
• Rekomenduojama mityba:
  • Naudinga: Mėsa (ypač aviena, triušiena, žvėriena), žalialapės daržovės (jose gausu magnio), kiaušiniai (gali valgyti dažniau nei kitų grupių atstovai), pieno produktai (gerai toleruojami), avižos, ryžiai.
  • Vengti: Vištiena (manoma, kad jos lektinai kenkia šiai grupei, silpnina imunitetą, didina infarkto riziką; geriau rinktis kalakutieną), kukurūzai, grikiai (gali lėtinti medžiagų apykaitą, sukelti hipoglikemiją), žemės riešutai (gali slopinti kepenų veiklą), pomidorai (jų lektinai laikomi netinkamais).
• Rekomenduojamas judėjimas: Gana lengvai įveikia stresines situacijas, turi nemažai energijos. Tinka mankšta, kurioje intensyvūs pratimai derinami su atsipalaidavimu. Tinka komandinis sportas, žygiai pėsčiomis, dviračiais, plaukimas, tenisas, aerobika.
• Reikalingiausi vitaminai/mineralai: Magnis (svarbus nervų sistemai, gali trūkti, jei valgoma mažai žalių daržovių), ginkmedžio preparatai (gali gerinti smegenų kraujotaką, padėti susikaupti), lecitinas (randamas sojų produktuose, gali stiprinti imunitetą).

IV (AB) kraujo grupė – Slapukas (Mįslė/Enigma)

Pati rečiausia ir jauniausia kraujo grupė (apie 5 % populiacijos), atsiradusi maždaug prieš tūkstantį metų, susimaišius Rytų klajoklių (B grupė) ir Europos žemdirbių (A grupė) gentims. Laikoma sudėtinga, turinčia abiejų pradinių grupių bruožų.

• Būdo bruožai (pagal teoriją): Įvairiapusis, gebantis prisitaikyti, paslaptingas, diplomatiškas, kartais jaučiantis vidinę įtampą, intuityvus.
• Stipriosios savybės: Organizmas geriausiai prisitaikęs prie šiuolaikinės civilizacijos sąlygų. Labai tolerantiška imuninė sistema. Gali būti greita medžiagų apykaita. Jų kraujas neturi antigenų, kurie reaguotų su kitomis grupėmis (universalūs recipientai perpylimui).
• Silpnosios savybės: Jautrūs virškinimo organai (panašiai kaip A grupės). Pernelyg tolerantiška imuninė sistema kartais „pražiūri“ ligų sukėlėjus ar vėžines ląsteles.
• Polinkis į ligas: Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, mažakraujystė (anemija).
• Rekomenduojama mityba: Tinka mišri mityba, derinant A ir B grupių rekomendacijas.
  • Naudinga: Sojų produktai, žuvis, jūros gėrybės, pieno produktai (skatina kasos veiklą), dauguma daržovių (ypač žalialapės – geležies šaltinis) ir vaisių (išskyrus apelsinus).
  • Vengti: Raudona mėsa (sunkiai virškinama), pupelės (pvz., raudonosios – gali lėtinti medžiagų apykaitą), kukurūzai, grikiai (skatina svorio augimą), apelsinai (gali dirginti skrandį, trukdyti pasisavinti mineralus; geriau rinktis greipfrutus). Riešutai – vartoti saikingai, geriau riešutų sviestas.
• Rekomenduojamas judėjimas: Įtampą reikėtų išlieti iš karto veikiant, nes ilgalaikis stresas silpnina jautrią nervų sistemą. Svarbu leisti laiką gamtoje, ramesnėse vietose. Tinka raminanti gimnastika, pavyzdžiui, taiči (lėti, gracingi judesiai).
• Reikalingiausi vitaminai/mineralai: Vitaminas C (gali padėti esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui; geriausia gauti su maistu – vaisiais, daržovėmis, vengti didelių sintetinių dozių), selenas (antioksidantas, stiprina imunitetą), raminančios žolelės (ramunėlės, valerijonai – arbata ar preparatai).

Pabaigai

Nors mitybos ir gyvensenos pagal kraujo grupę teorija yra įdomi ir turi daug sekėjų, svarbu prisiminti, kad tai nėra moksliškai įrodytas metodas. Kiekvienas žmogus yra individualus, o sveikatą lemia daugybė veiksnių – genetika, bendra gyvensena, aplinka, streso lygis. Jei svarstote apie mitybos pokyčius ar turite sveikatos problemų, visada geriausia pasitarti su gydytoju arba registruotu dietologu.