Panikos priepuoliai: kaip juos įveikti

Panikos priepuoliai- tai užplūstančios stiprios bauginamos emocijos. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi dažnai, juos vadiname jau panikos sindromu. Kaip įveikti šį sindromą?

 Kas sukelia

Neatmetama, kad panikos sut­rikimai paveldimi. Tai atspindi išankstinę, įgimtą nervų sistemos tendenciją pernelyg jautriai rea­guoti į stiprias stresines situacijas ar kitus pasikeitimus.

Kitas veiksnys- sąmoninga stip­ri hiperventiliacija: tankus, pavir­šutiniškas kvėpavimas viršutine krūtinės ląstos dalimi. Taip pat įp­ratimas kvėpuoti dažniau, perdėtas dūsavimas užėjus prastai nuotai­kai, padažnėjęs dažnio nevienodas kvėpavimas ar žiopčiojimas. Juk ži­noma: kai plaučiuose per daug oro, kraujyje ima mažėti anglies dvidegi­nio, nes jį išstumia didžiulis kiekis deguonies. Tai sukelia sudėtingus organizmo cheminės struktūros po­kyčius. Menkiausias deguonies ir anglies dioksido pusiausvyros sut­rikimas gali sukelti keistų fizinių panikos priepuolio pojūčių.

Baugios mintys!

Nustatyta, kad žmonės, ken­čiantys nuo panikos sindromo, į fizinius netaisyklingo kvėpavimo padarinius ar stiprią savo nervų sistemos reakciją visų pirma rea­guoja staiga užplūdusiomis baugiomis mintimis: „Man širdies prie­puolis!” „Man – insultas!” „Tuoj mirsiu!” „Išprotėsiu!”.

Dauguma žmonių pasakoja, kad maždaug metai iki pirmojo panikos priepuolio jiems jau yra tekę patirti didžiulį ilgalaikį stre­są. Dažnai prisitaikydamas prie stresų žmogaus organizmas išsen­ka ir fiziškai, ir psichiškai. Tada ir gali pasireikšti streso sukelti kvė­pavimo pokyčiai, o šiuos apsun­kinti – paveldėtas didesnis polin­kis sirgti panikos sutrikimu. Visa tai dar labiau skatina intensyvius nerimo simptomus. Užuot praėjęs kaip nemalonus, bet nepavojingas pojūtis, baimingas nerimas auga. Taip ima suktis užburtas ratas: ne­rimas, fiziniai simptomai, baimė, kad atsitiks kažkas bloga, skatina dar didesnį nerimą.

Organizmas „atmintyje” išsau­go visus pojūčius, taip pat ir siaubą keliančias reakcijas, susijusias su pirmuoju panikos priepuoliu. Poky­čiai, kuriuos žmogus gali patirti bet kada, kaip antai širdies daužyma­sis, nejučia pradedami sureikšmin­ti. Bet koks nepastebėtas fizinis po­jūtis ar anksčiau patirtas panašus nerimas gali nesąmoningai sukelti ar paskatinti panikos priepuolį.

Panikos priepuoliai ne tik pablo­gina gyvenimo kokybę, bet ir padi­dina didžiosios depresijos riziką.

Ar daug žmonių kenčia

Maždaug 35 proc. gyventojų tei­gia pastaraisiais metais patyrę pani­kos priepuolių. Dauguma juos sieja su konkrečiomis aplinkybėmis: kalbėjimu prieš auditoriją, egzami­nais, konfliktais, netektimis, užt­rukusia liga ar ilgalaikiu stresu. Ta­čiau daug ką panikos priepuoliai gali užklupti taip netikėtai ir taip dažnai, kad jau galima būtų diag­nozuoti panikos sindromą. Nusta­tyta, kad, pavyzdžiui, 100 tūkst. gy­ventojų mieste gali būti apie 3500 (3,5 proc.) žmonių, bent kartą patyrusių panikos sindromą. Kai ku­rių apklausų duomenimis, tokių žmonių gali būti net iki 6 proc. Ži­noma, jog nuo praėjusio amžiaus 7- to dešimtmečio šio reiškinio atvejų daugėja. Manoma, kad tai galėjo lemti greiti socialiniai pokyčiai.

Kaip sustabdyti priepuolį

Prasidedant panikos priepuo­liui, pirmiausia vertėtų pagalvoti apie kvėpavimo tankį. Dažnai bū­na, kad jis tuo metu didesnis už normalų (kuris yra nuo 15 iki 20 įkvėpimų per minutę). Todėl net ir ne panikos priepuolio metu ke­liskart per dieną kiekvienam žmogui vertėtų fiksuoti savo kvėpa­vimo tankį. Be to, atidžiau stebėti save: kiek kartų per 10 min. žiop­teli, sulaiko kvėpavimą arba kitaip netaisyklingai kvėpuoja. Kai jau­čiasi ramus, nuo panikos sutriki­mo kenčiantis žmogus turi bandy­ti kvėpuoti kaip įmanoma lėčiau ir lygiau. Pakaks to pasimokyti keliskart per dieną bandant kvė­puoti tik maždaug po keturiskart per minutę. Lengviausias būdas iš­mokti kvėpuoti vienodais tarpais – įkvėpus palaukti 3 sekundes, t.y. suskaičiuoti iki 3. Kad skaičia­vimo tempas nebūtų per didelis, po kiekvieno skaičiaus mintyse reikėtų sau ištarti žodį, kuris trun­ka sekundę, tarkim: „1 tūkstantis, 2 tūkstančiai, 3 tūkstančiai”. Įkvė­pus ir padarius 3 sekundžių pert­raukėlę, taip pat reikėtų skaičiuoti ir iškvepiant. Šitokiu būdu žmogus gali išsiugdyti raminamą 6 sekun­džių kvėpavimo ciklą. Tai pat pata­riama nuosekliai bent dvi savaites po 10 minučių per dieną kontro­liuoti savo kvėpavimą.

Nuolatos save stebint, minėti pratimai padės daug greičiau su­sekti ir kaipmat ištaisyti netaisyk­lingą kvėpavimą, kad jis vėl taptų ritmingas.

Būtina įsidėmėti prasidedančios panikos priepuolio simptomus ir kokia tvarka jie pasireiškia. Pir­miausia tai gali būti, pavyzdžiui, nemalonus pojūtis skrandyje, pas­kui pakitęs širdies plakimas, tada karščio pylimas ir t.t. Tik pasireiš­kus pirmiesiems, jau žinomiems, priepuolio požymiams, žmogus turėtų stengtis kvėpuoti lėtai ir ly­giai, kol priepuolis dar „neįsisiautėjęs” (ypač jei pasireiškia iškart 4 ar daugiau simptomų). Didelė tiki­mybė, kad ciklas nutrūks.

Ilgalaikė organizmo „atmintis” gali būti perprogramuojama. Kai pacientas įsitikins, kad taisyklin­gas kvėpavimas leidžia valdyti sa­vo būklę, baugios mintys ims trauk­tis. Tačiau panikos priepuoliai gali grįžti, jeigu pacientas minėtas prie­mones pradės taikyti pernelyg pa­syviai ar per vėlai, nedarys pertraukos per kvėpavimo pratimus, nekontroliuojamai žiopčios.

Panika ir kitos ligos

Įtardamas panikos sutrikimą, gydytojas visada turi patikrinti, ar pacientas neserga kitomis somatinėmis ligomis (pvz., skydliaukės funkcijos pakitimais), galinčio­mis papildomai skatinti panikos priepuolius.

Panikos priepuolius gali sukelti ar paskatinti ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Jie taip pat gali pasireikšti gydantis nuo priklausomybių, net nuo kofeino priklausomybės-  kavos ar kokakolos.

Su panika susijusi depresija irgi gali apsunkinti abiejų ligų diagno­zavimą bei gydymą.

Būsena kartojasi

Žinoma, kad maždaug 35 proc. žmonių, kenčiančių dėl panikos sutrikimo, pagydomi. Likusie­siems ši būsena gali kartotis. To­kiems pacientams gali padėti vais­tai ar psichoterapeutas. Kartais užtenka 2- 4 apsilankymų pas psi­choterapeutą, tačiau neretai tokia psichoterapija užtrunka.

Yra dvi pagrindinės nerimui ir panikai gydyti skirtų vaistų gru­pės. Viena – antidepresantai, ku­rie efektyviai ir saugiai gydo ne tik depresiją, bet ir nerimą. Dažniau­siai nerimas gydomas selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibito­riais (SSRI, pavyzdžiui, Zoloft).

Vis dėlto ši vaistų grupė pasi­žymi pernelyg lėtu poveikiu – jis pasireiškia tik po kelių savaičių. Todėl ūmiuoju nerimo sutrikimo (panikos) tarpsniu sunku išsivers­ti be specifinių nerimą mažinan­čių anksiolitikų.

Anksiolitikais nerimo simpto­mai gydomi jau kelis dešimtmečius. Ši vaistų grupė greitai ir saugiai slopina nerimą, ypač jeigu pacientai patiria dažną širdies plakimą, oro trūkumą, mirties baimę ir pan. Vie­nas išskirtinių grupės vaistų – pa­saulyje plačiausiai taikomas anksiolitikas alprazolamas (Xanax).

Šis preparatas labai greitai vei­kia ir efektyviai slopina paniką bei nerimą. Todėl gali būti vartojamas net intermituojamai – pagal indivi­dualius poreikius, siekiant išveng­ti nerimo ar panikos priepuolio dėl itin stresinių situacijų.

Panikos priepuolių simptomai

• Stiprus širdies plakimas.
• Prakaitavimas (ypač delnų ir pėdų).
• Drebulys.
• Dusulys.
• Smaugimas.
• Skausmas krūtinėje.
• Šleikštulys Galvos svaigimas, netvirtumas, silpnumas.
• Atitrūkimo nuo tikrovės ir nuo savęs jausmas.
• Nutirpimo pojūtis.
• Šiurpulys, karščio pylimas.
• Baimė prarasti savitvardą ar išprotėti.
• Mirties baimė.

Pirmieji 11 simptomų- nekenksmingi fiziniai pojūčiai, kurie gali būti glaudžiai susiję su jauduliu ir iš to kylančiu netaisyklingu kvėpavimu. Paskutiniai du – įprastos fiziologinės reakcijos į pokyčius.