Sveikata

Padidėjęs cholesterolio kiekis

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra bloga žinia, verčianti labiau susirūpinti sveikata. Kas skatina jo padidėjimą, ar įmanoma atpažinti pirmuosius požymius ir kaip laiku sau padėti, norint išvengti pavojingų ligų?

Pats terminas „cholestero­lis” vis dar daugeliui kelia neigiamas asociacijas, tačiau iš tiesų tai mūsų organizmui itin naudinga medžiaga, gaminama kepenyse ir randama kai kuriuose maisto produktuose (mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose ir kt.) Pro­blemų kyla tada, kai jo kiekis kraujyje viršija normą.

Kas yra cholesterolis? Cholesterolis yra j riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje orga­nizmo ląstelėje. Jis svarbus ląstelių membranų struktūrai ir funkcijai. Ši medžiaga veikia kaip tam tikrų hor­monų (pavyzdžiui, estrogeno), tulžies druskų (dalyvaujančių virškinimo procese) ir vitamino D pirmtakas, tei­gia Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Be to, net ketvirtadalis žmo­gaus organizme esančio cholesterolio yra smegenyse, jis būtinas sinapsių ir įvairių hormonų gaminimui.

Pavojus sveikatai Iškyla, kai dėl įvairių rizikos veiksnių nustatomas padi­dėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – dislipidemija, dar vadinama hiperli­pidemija arba hipercholesterolemija.

„Ši būklė yra viena iš pagrindinių kardiovaskulinės rizikos veiksnių, nes skatina cholesterolio kaupimąsi krau­jagyslių sienelėse- aterosklerotinių plokštelių formavimąsi (kraujagyslių aterosklerozę), o tai skatina tokių ligų kaip krūtinės angina, miokardo infarktas ar insultas vystymąsi.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dislipidemija išlieka labai aktuali pro­blema ir gali būti nustatoma įvairaus amžiaus žmonėms. Jauni asmenys, turintys itin aukštas cholesterolio koncentracijas, pasak gydytojos, daž­niausiai serga šeimine hipecholesterolemija- tai dažniausia autosominiu dominantiniu būdu paveldima liga. O vyresniame amžiuje dislipidemija dažniausiai susijusi su mitybos ypa­tumais.

Image by Freepik

Gerasis ir blogasis cholesterolis

Bloguoju cholesteroliu yra vadinamas mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL-cholesterolis), kurio koncentracijos krau­jyje padidėjimas gerokai sustiprina kraujagyslių aterosklerozės riziką, o jai esant – ligos progresavimą. MTL- cholesterolis yra pagrindinis taikinys gydant dislipidemiją ir siekiant suma­žinti kardiovaskulinę riziką. Terminas „gerasis cholesterolis” bendrinėje kalboje vartojamas apibūdinant didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (DTL-cholesterolis).

„Yra teorijų, kad didesnis DTL- cholesterolio kiekis kraujyje gali sumažinti kraujagyslių aterosklerozės riziką, nes jis atlieka transporterio vaidmenį, t. y. perneša cholesterolį atgal į ke­penis, taip mažindamas jo kaupimąsi kraujagyslių sienelėse. Tačiau šiuo metu nėra jokių genetinių ar tyrimais pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad gerojo cholesterolio (DTL-cholesterolio) kiekio didinimas mažina ateros­klerozinės Iigos riziką ar jos progresa­vimą.

Priklauso nuo laboratorijos

Bendrojo cholesterolio ir jo frakcijų normos skiriasi priklausomai nuo laboratorijos, kurioje atliekamas tyrimas. Bendrojo cholesterolio rodiklis neturėtų viršyti 5,2 mmol/l, MTL-cholesterolio – 3,0 mmol/l (kai kuriose labora­torijose MTL-Ch norma < 2,6 arba < 3,3 mmol/l).

Kitos normos: triacilglicerolių

< 1,7 mmol/l, DTL-cholesterolio

> 1,5 mmol/l.

Didžiausi rizikos veiksniai

Kol kraujagyslės nepažeistos, pa­ prastai ligos simptomai nejuntami. Dažniausiai dislipidemija nustatoma per profilaktines patikras.

Vis dėlto, vystantis kraujagyslių aterosklerozei, atsiranda krūtinės an­ginos klinika ir gali kilti tokių sveikatai pavojingų komplikacijų kaip miokardo infarktas ir insultas.

Asmenims, sergantiems paveldima ligos forma, t. y. šeimine hipercholes­ terolemija dislipidemiją sukelia genų mutacijos.

Sergant nepaveldima ligos forma dislipidemiją dažniau­siai sukelia:

  • nesubalansuota mityba, kai var­tojama per daug gyvūninės kilmės produktų (pavyzdžiui, grietinės, sviesto, riebios mėsos ir kt.);
  • rūkymas;
  • alkoholio vartojimas;
  • sėslus gyvenimo būdas;
  • stresas;
  • nutukimas.

Kaip dažnai tirtis?

Norėdamas patvirtinti dislipidemijos diagnozę, gydytojas atlieka lipidogramą- bendrojo cholesterolio ir jo frakcijų tyrimą iš kraujo. Gydytojos kardiologės teigimu, dažniausiai šis tyrimas atliekamas profilaktinių patikrinimų metu, o sergant širdies ir kraujagyslių ligomis lipidogramą re­komenduojama atlikti bent kartą per metus (beje, prieš šį tyrimą nereikėtų valgyti, gerti kitų skysčių, išskyrus vandenį).

Esant šeimoje patvirtintai paveldimai ligos formai ir (ar) nustačius itin aukštas cholesterolio koncentracijas kraujyje, būtina gydytojo specialisto (kardiologo, genetiko) konsultacija ir detalesnis ištyrimas.

Gydymo būdai ir prevencija

Jeigu sergama šeimine hipercholes­ terolemija, medikamentinis gydymas dažniausiai yra būtinas, nes cho­lesterolio koncentracijos būna itin didelės.

Sergant nepaveldima ligos forma, gydymo metodų pasirinkimas, pasak gydytojos kardiologės, priklauso nuo cholesterolio koncentracijos kraujyje ir nustatytų ligos komplikacijų bei gretutinių būklių: „Esant lengvai ligos formai, nesant komplikacijų ar gre­tutinės patologijos, dislipidemija gali būti gydoma mitybos pokyčiais- re­komenduojama sumažinti gyvūninės kilmės riebalų vartojimą, į mitybos racioną įtraukti daugiau vaisių, daržo­vių, žuvies ir pan.”

Tačiau sergant hipertenzine širdies liga, esant nustatytai širdies vaini­kinių arterijų ligai ar jos komplikacijoms, pavyzdžiui, persirgus miokardo infarktu, blogojo cholesterolio, arba MTL- cholesterolio, kiekis turi būti mažesnis nei nustatyta norma įpras­ tai populiacijai.

Tokiu atveju, anot gydytojos, tik pakeisti mitybos įpročius nepakanka, todėl pradedamas medikamentinis gydymas.

Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker