Kokie nemalonumai tyko per atostogas?
Kiekviena kelionė, net trumpiausia, išmuša iš kasdienio ritmo. Aplinkos ir klimato pokyčiai, nuovargis ir neįprasti patiekalai paverčia mus lengvu įvairių ligų sukėlėjų „grobiu”. Ko griebtis, kai netikėtai sutrinka sveikata?
Klimato pasikeitimas
Vasaros kelionės gali blogai baigtis ne tik lengvabūdžiams širdininkams, kurie, nepaisydami gydytojų draudimo, leidžiasi į varginančias iškylas. Sveikus žmones pirmosiomis atostogų dienomis irgi kamuoja galvos skausmai, mirga akyse, būna silpna. Dažniausiai taip atsitinka dėl staigių atmosferos slėgio pokyčių (pavyzdžiui, iš žemumų nuvykus į kalnus ar prie jūros). Žmonės, kurių skydliaukės veikla suaktyvėjusi, išvis neturėtų važiuoti prie jūros, nes jodas, kurio yra kiekviename oro gurkšnyje, dar labiau pablogina jų būklę.
Kaip išvengti nemalonių pojūčių?
Pirmąsias dvi tris atostogų dienas praleisk kuo ramiau. Nekopk į kalnus, o eik pasivaikščioti, negulėk visą dieną paplūdimyje, o aplankyk artimiausią miestelį. Per stiprų vėją ar audrą neik iš kambario. Verčiau pagulėk skaitydama gerą knygą ir gurkšnodama mineralinį vandenį arba sultis. Be to, atostogas suplanuok taip, kad grįžus iš kelionės nereikėtų tuoj pat skubėti į darbą, kad liktų kelios dienos apsiprasti namuose.
Alergija
Gali išgyventi mieste trisdešimt metų ir neįtarti, kad esi alergiška. Tačiau pakanka kelias dienas praleisti „ant žolės“ ir prasideda… Išgėrusi ką tik pamelžto pieno pradedi viduriuoti, pajodinėjusią tave tuoj pat išberia, o nuo bitės įgėlimo ištinsta pusė kūno.
Ką daryti? Jei žinai, kad esi alergiška, prieš atostogas apsilankyk pas gydytoją. Pasiimk jo išrašytų vaistų. Jei tai injekcijos (skubiais atvejais jos veikia greičiau), kurių nemoki pati susileisti, atvykusi į vietą pasidomėk, kur rasti medicinos slaugytoją. Net jei manai, kad nesi alergiška, vykdama atostogauti pasiimk tirpių putojančių kalcio tablečių ir antihistamininio tepalo (pvz., „Fenistil“). Šie preparatai pravers, jei įgels bitė ar vapsva arba išbers prisilietus prie nežinomo augalo.
Apsinuodijimas maistu
Egzotiški svečių šalių patiekalai vilioja, tačiau nuo neįprasto ar sunkiai virškinamo maisto dažnai sutrinka virškinimas ar net apsinuodijama.
Ką daryti? Kelionės krepšyje turėk:
- Aktyvuotos anglies tablečių arba granulių. Tai natūrali medžiaga, neutralizuojanti rūgimo, pūtimo procesą žarnyne. Jei jauti, kad apsinuodijai, iš karto išgerk 20- 30 g preparato.
- „Smecta“ miltelių. Jie stabdo ūmų ir lėtinį viduriavimą, malšina dėl to atsiradusius pilvo skausmus.
- Mezym Forte 3500“. Tai kasos fermento pakaitalas, kurį patartina vartoti sutrikus virškinimui, suvalgius, neįprasto, sunkiai virškinamo maisto.
Be to, vasarą didesnį pavojų kelia parazitai, kurių gali būti maisto produktuose, Pavyzdžiui, nepakankamai termiškai apdorotoje mėsoje gali likti gyvų kaspinuočių ar trichinelių lervų. Užsikrėtus šiais parazitais atsiranda panašių į apsinuodijimą požymių, tik juos lydi raumenų skausmai ir aukšta temperatūra.
Nevirintame vandenyje bei ant neplautų ar blogai nuplautų vaisių gali likti kirminų kiaušinėlių. Užsikrėtus jais skauda gerklę, kankina nemiga, padidėja jautrumas.
Vasarą dažnai užsikrečiama spalinėmis. Jų kiaušinėlių būna ant rankų, rankšluosčių, klozeto dangčių. Jei grįžusi po atostogų jauti niežėjimą išangės srityje, kankina nemiga, chroniškas nuovargis, gali būti, kad užsikrėtei spalinėmis.
