Kodėlčiukų amžius- kaip bendrauti…

Pagaliau mažylis ima kalbėti rišliais sakiniais. Dar taip neseniai džiugino jus mielu čiauškėjimu, o dabar iš proto varo nesibaigiančiais „Kodėl?” , „Kaip?”, „Kam?” ir pan. Kad ir kaip būtumėte pavargę, nenumokite į tuos klausimus ranka. Antraip, pasak psichologų, nesąmoningas smalsumas niekada netaps sąmoningu žinią troškimu.

Po nesibaigiančiais klausimais gali slypėti Ir dėmesio stoka

Nuo savo mažųjų kodėlčių pavargusius tėvus psichologai įspėja, kad pernelyg dažni klausimai rodo, jog vaikui paprasčiausiai trūksta dėmesio. Gal iš tiesų skiriate jam, per mažai laiko? Atkreipkite dėmesį, kada jis apipila klausimais. Ar ne tada, kai renkate telefono numerį, įsitaisote prie televizoriaus arba įsikniaubiate į savo išmanųjį telefoną? Atidėkite darbus ir pabendraukite su vaiku. Pamatysite- jis moka ne tik klausinėti, bet ir pats pasakoti.

Klausimas klausimui nelygu

Nemanykite, kad vaikui visada įdomu tai, ko jis klausia. „Mama, o kiek paliktų vaikų visoje Lietuvoje?”- teiraujasi penkiametis po žinių laidos. „Koks protingas!”- stebitės jūs ir aiškinate, kad tikslaus skaičiaus nežinote. Iš tikrųjų tokio amžiaus vaiką jaudina ne situacija šalyje, o jo paties likimas: ar neatsitiks taip, kad ir jį paliks? Tėvams nereikėtų leistis į išsamius samprotavimus šia tema, o paprasčiausiai nuraminti savo mažylį, kad jam tai negresia. Kitas pavyzdys. „Kokie negražūs piešiniai!”- atvirai pareiškia vaikas, pirmąkart atvestas į darželį. Nereikia aiškinti, kad taip kalbėti negražu, nes piešinių „autoriai” gali įsižeisti. Juo labiau meluoti, kad nuostabesnių piešinių nesate matę. Iš tikrųjų tie piešiniai jūsų naujokui tiek ir terūpi. Jis nori žinoti, kas bus, jeigu jam pačiam nekaip seksis piešti. Geriau atsakykite: „Na ir kas? Kartais nepavyksta taip, kaip nori…”

Visada stenkitės sakyti tiesą

Neišsisukinėkite nuo „slidžių” klausimų manydami, kad jis dar mažas ir vis tiek nesupras. Vaikai žino (ar bent jau numano) daug daugiau nei mes galvojame. Nesekite pasakų apie gandrą ir kopūstus, jeigu jis tiesiai paklausia, iš kur atsiranda vaikai. Juk anksčiau ar vėliau vis tiek sužinos tiesą. Tik tada nesistebėkite, kodėl vaikas jumis nebepasitiki. Beje, šiuolaikiniams tėvams jokie klausimai neturėtų sudaryti keblumų. Dabar specialiai vaikams leidžiama daugybė žinynų ir enciklopedijų, kur aiškinama ir žmogaus, ir viso pasaulio sandara. Tačiau mažyliams nelengva iš karto priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Štai kodėl jie taip mėgsta fantazuoti. Jie nemeluoja- patys nuoširdžiai tiki savo fantazijomis. Neatimkite iš jų šio malonumo, tačiau po truputį pratinkite prie realaus gyvenimo. Jeigu nežinote atsakymo į kurį nors klausimą, verčiau sąžiningai prisipažinkite. Pasiūlykite mažajam kodėlčiui drauge pavartyti knygas. Nauda bus dviguba: ne tik sužinosite kažką nauja, bet ir išmokysite mažąjį smalsuolį ieškoti reikiamos informacijos. Tegul vaikas nemano, kad tėvai- visažiniai, be kurių jis pražus.

Neatimkite iš vaiko pažinimo džiaugsmo

Nuo pat pirmųjų dienų kūdikį laikykite asmenybe, turinčia teisę į savo nuomonę. Aišku, galite apriboti jo laisvę maniežo sienelėmis, nes jums taip patogiau. Galite per prievartą maitinti aguročių tyrele, nes geriau žinote, kas sveika! Arba apmuturiuoti dar vienu megztiniu, nes jums vėsoka. Tik paskui nesistebėkite, kodėl jūsų atžala tokia nesavarankiška ir pasyvi. Mylintys tėvai turėtų elgtis kitaip.

Sukurkite saugią aplinką

Kai mažylis pradeda žengti pirmuosius žingsnius, sutvarkykite namus taip, kad galėtumėte ramia širdimi „paleisti” jį iš akių, nebijodami, kad užsigaus, sudaužys, sugadins. Saugiai padėkite smulkius daiktus, kuriuos mažieji smalsuoliai tyrinėja visais penkiais pojūčiais- taip pat ir ragaudami, Dūžtančius daiktus ir brangią aparatūrą laikykite jam nepasiekiamoje vietoje. Saugiai sutvarkyti vaiko aplinką dabar nesunku: galima nusipirkti apsauginių kaištukų kištukiniams lizdams, į langus įmontuojamų specialių įrenginių, kurie neleidžia lango atidaryti iki galo, ir pan. Šiuolaikinių vaikiškų baldų gamintojai jau irgi pagalvojo apie jų paskirtį- tai ne tos griozdiškos medinės konstrukcijos aštriais kampais tarp kurių užaugome mes. Perkant žaislus taip pat reikia atsižvelgti į vaiko amžių: mažylis neturėtų žaisti su tokiais kurie išsiardo iki smulkių detalių.

Tinkamai sutvarkytame bute vaikas patiria tikrą pažinime džiaugsmą. Jam labai svarbi jausti pasitikėjimą aplinka. Žinoti, kad už savo smalsumą nebus nubaustas ir nenukentės. Nuolatiniai draudimai „neliesk!”, „nelipk!”, „negalima!” greitai nuslopina domėjimąsi bet kuo.

Padėkite semtis patirties

Kad ir kaip stengtumėtės apsaugoti vaiką, visų akmenėlių nuo jo kelio nenurinksite. Vis tiek mažylis nepatikės, kad ugnis degina, kol pats to nepajaus. Todėl, užuot viską draudę, padėkite vaikui „kaupti” patirtį. Kartu uždekite degtuką ir bandykite „pačiupinėti” liepsnelę, išėję pasivaikščioti parodykite, kaip galima paslysti ant ledo. Žodžiai „Tai pavojinga” vaikui nedaro įspūdžio, o kai visa tai parodote tarsi žaisdami, jis puikiausiai supranta.

Ką nors drausdami siūlykite alternatyvą

Ne tik vaiką reikia saugoti nuo daiktų. Daiktus nuo vaiko-, taip pat. Jo siekis viską pažinti gali pražudyti ne vieną vertybę. Pavyzdžiui, vienas dar gerai nekalbantis „mažasis gamtininkas” visus mamos auksinius papuošalus „pasodino” į gėlių vazoną. Juk įdomu, kas iš jų išaugs! Papuošalai buvo rasti tik po kelerių metų persodinant gėlę… Taigi, kai mažylis apsiginkluoja žirklėmis, pasiruošęs apkirpti užuolaidų kutus, pasiūlykite pakarpyti laikraštį ar spalvotą popierių; neleiskite piešti ant tapetų, verčiau jo kambaryje pakabinkite kartono lakštą, kur nevaržomas galės rodyti, ką sugeba. Ką nors drausdami kalbėkite ramiu tonu, be riksmų, juo labiau nemuškite. Antraip draudžiamas dalykas atrodys dar geidžiamesnis. Be to, supykęs vaikas gali tyčia elgtis atvirkščiai.

Nereikalaukite laikytis viena kitai prieštaraujančių taisyklių

Jūs, be abejo, aiškinate vaikui, kad meluoti negražu. O kodėl išbarate, kai jis močiutei iškloja tiesą: „Tėvelis sakė, kad tu- ragana”? Arba visaip skatinate vaiko kūrybiškumą, o išvydę piešinį ant sienos suduodate per rankas? Mažylis sutrinka ir nebežino, kuo tikėti. Deja, riksmai ir mušimas- svaresnis argumetas už gražius žodžius. Šitaip auklėjamas vaikas netrukus pradeda bijoti bet kokios veiklos- auga pasyvus ir savimi nepasitikintis. Tėvais- taip pat. O kaip gyventi, jei negali pasitikėti net artimiausiais žmonėmis?