Kodėl šunų šeimininkai gyvena ilgiau?

Pastebėjote, kad šunų šeimininkai dažnai atrodo aktyvesni, linksmesni, o gal net ir gyvena ilgiau? Tai ne tik subjektyvus įspūdis! Mokslininkai jau kelis dešimtmečius domisi žmogaus ir gyvūno ryšiu bei jo poveikiu sveikatai. Vis daugiau tyrimų, įskaitant didelės apimties studijas ir meta-analizes, rodo intriguojančias sąsajas tarp šuns auginimo ir geresnės sveikatos bei ilgesnės gyvenimo trukmės. Tad kodėl šunų šeimininkai gyvena ilgiau (arba bent jau turi didesnę tikimybę gyventi ilgiau)? Aiškinamės pagrindines priežastis.

Šunų šeimininkų „ilgaamžiškumo efekto“ priežastys:

Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius mechanizmus, kaip keturkojai draugai gali prisidėti prie mūsų sveikatos ir ilgaamžiškumo:

1. Daugiau fizinio aktyvumo – neišvengiamai! Tai bene akivaizdžiausias ir geriausiai įrodytas šuns auginimo privalumas. Šunims reikia reguliariai išeiti į lauką pasivaikščioti (dažniausiai bent 2-3 kartus per dieną!), jiems reikia judėti, žaisti. Net jei šeimininkas nėra didelis sporto entuziastas ar linkęs pasėdėti namuose, augintinis jį tiesiog „priverčia“ kasdien keltis nuo sofos ir išeiti į lauką bet kokiu oru. Tyrimai nuolat patvirtina, kad šunų šeimininkai yra fiziškai aktyvesni, daugiau vaikšto ir dažniau pasiekia rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį nei šunų neturintys žmonės. O reguliarus judėjimas, kaip žinia, yra kertinis geros širdies ir kraujagyslių sveikatos, normalaus svorio palaikymo, stipresnių kaulų ir raumenų bei geresnės nuotaikos veiksnys.
2. Mažiau streso, daugiau teigiamų emocijų: Šiuolaikinis gyvenimas kupinas streso, kuris neigiamai veikia tiek psichologinę, tiek fizinę sveikatą. Bendravimas su šunimi yra natūralus streso mažinimo būdas. Įrodyta, kad šuns glostymas, žaidimai su juo ar net ramus jo buvimas šalia mažina streso hormono kortizolio lygį organizme. Tuo pačiu metu skatinamas „meilės hormono“ oksitocino bei „laimės hormonų“ serotonino ir dopamino išsiskyrimas. Šunys suteikia besąlygišką meilę, prieraišumą, ištikimybę, paguodą sunkią akimirką, praskaidrina nuotaiką savo žaismingumu ir džiaugsmingu vizginama uodega. Visa tai padeda kovoti su nerimu, vienišumo jausmu ir net depresijos simptomais.
3. Sveikesnė širdis ir kraujagyslės: Geresnė širdies ir kraujagyslių būklė yra susijusi tiek su didesniu fiziniu aktyvumu, tiek su efektyvesniu streso valdymu. Keletas didelių tyrimų ir meta-analizių parodė, kad šunų šeimininkai turi statistiškai mažesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (vienoje apžvalgoje nurodoma net iki 31% mažesnė rizika). Taip pat pastebėta, kad šunų šeimininkai dažniau turi žemesnį kraujospūdį, mažesnį cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje. Ypač teigiamas poveikis pastebėtas žmonėms, atsigaunantiems po širdies infarkto ar insulto – šuns turėjimas siejamas su geresnėmis išgyvenimo prognozėmis, ypač jei žmogus gyvena vienas.
4. Tvirtesni socialiniai ryšiai ir mažiau vienatvės: Šuo yra puikus socialinis „ledlaužis“. Vaikščiodami su augintiniu, žmonės dažniau užmezga pokalbius su kitais šunų šeimininkais ar tiesiog kaimynais parke ar gatvėje. Tai padeda plėsti socialinį ratą ir jaustis bendruomenės dalimi. Be to, šuo suteikia nuolatinę draugiją namuose, gelbsti nuo vienišumo jausmo, kuris yra pripažintas rimtu rizikos veiksniu prastai sveikatai ir ankstyvesnei mirčiai (ypač tarp vyresnio amžiaus ar vienišų žmonių). Jausmas, kad esi reikalingas ir turi kuo rūpintis, stiprina psichologinę gerovę.
5. Dienos režimas ir prasmės jausmas: Rūpinimasis šunimi neišvengiamai įveda į kasdienį gyvenimą tam tikrą struktūrą ir rutiną – reguliarus šėrimas, pasivaikščiojimai tuo pačiu metu, priežiūra. Tai ypač naudinga žmonėms, linkusiems į tingumą, turintiems miego problemų ar tiesiog gyvenantiems vieniems. Atsakomybė už gyvą būtybę suteikia dienai prasmės ir motyvuoja keltis bei veikti.
6. (Galbūt) Stipresnis imunitetas: Nors šioje srityje dar vyksta tyrimai ir rezultatai nėra vienareikšmiai, kai kurios studijos kelia hipotezę, kad augimas vaikystėje su šunimi gali sumažinti tam tikrų alergijų ir astmos išsivystymo riziką vėlesniame amžiuje. Manoma, kad ankstyvas kontaktas su įvairesniais mikrobais, kuriuos „parneša“ šuo, gali teigiamai veikti imuninės sistemos vystymąsi. Taip pat bendras streso lygio sumažėjimas gali netiesiogiai teigiamai veikti imuninės sistemos funkciją.

Svarbi pastaba: Sąsajos nėra tas pats, kas priežastys

Nors moksliniai tyrimai rodo akivaizdžias sąsajas tarp šuns auginimo ir geresnės sveikatos bei ilgesnio gyvenimo, svarbu išlikti kritiškiems. Mokslininkai pabrėžia, kad tai yra koreliacija (sąsaja), o ne būtinai tiesioginis priežastinis ryšys. Gali būti ir taip, kad žmonės, kurie iš prigimties yra aktyvesni, sveikesni, labiau bendraujantys ir turintys geresnes socioekonomines sąlygas, tiesiog dažniau nusprendžia ir gali sau leisti auginti šunį.

Tačiau, net ir atsižvelgiant į tai, negalima paneigti fakto, kad šuo daugeliui žmonių tampa labai stipriu motyvatoriumi daugiau judėti, reguliariai eiti į lauką, bendrauti su kitais žmonėmis, mažina stresą ir gelbsti nuo vienatvės. O visi šie veiksniai – judėjimas, socialiniai ryšiai, mažesnis stresas – yra neabejotinai svarbūs gerai sveikatai ir ilgaamžiškumui.

Pabaigai

Atsakymas į klausimą, kodėl šunų šeimininkai gyvena ilgiau, tikriausiai slypi kompleksiniame teigiamame šuns poveikyje įvairioms mūsų gyvenimo sritims. Šunys skatina mus būti fiziškai aktyvesniais, padeda įveikti stresą, gerina širdies sveikatą, praturtina socialinį gyvenimą, gelbsti nuo vienatvės ir suteikia begalę džiaugsmo bei besąlygiškos meilės. Galima sakyti, kad šuo yra ne tik ištikimas draugas, bet ir puikus sveikatos partneris, motyvuojantis mus gyventi sveikiau ir linksmiau.