Sveikata

Kaip atpažinti ir įveikti stresą?

Kartais stresas visai ne pro šalį. Pagyvindamas kasdienybę, jis teikia gyvenimui pikantiško skonio. Svarbu atpažinti kūno siunčiamus pavojaus signalus, kada streso būna per daug.

Kaip galima pajusti stresą? Kiekvienas gerai žino atsakymą. Stresas ima deginti pilvą, spausti galvą, skauda nugarą arba pradeda spausti krūtinės ląstą. Galbūt tada blogiau miegi arba purkštauji prieš visus, kurie tave supa.

Streso paveiktą žmogų iš pusiausvyros gali išmušti vien tai, kad jis nespėjo į autobusą. Stresas užpuola kiekvieną, bet ne visus vienodai smarkiai. Daugelis mūsų savo kūnuose turim vadinamąjį streso kanalą, silpną tašką, kurį pajuntame, kai peržengiame savo streso slenkstį.

Kur yra tavo streso taškas? Ar tau paprastai pradeda skaudėti pilvą? Nugarą? O gal galvą? Atsiranda skausmų širdies srityje? Gal streso sukelti skausmai yra tokie stiprūs, kad net kreipiesi į gydytoją, bet nebuvo rimtai pažiūrėta dėl nepakankamų tyrimų rezultatų?

Mėgaukis laisvalaikiu. Mažiau tvarkyk ir daugiau žaisk. Mokykis naujų dalykų.

Kūnas neatsiejamas nuo sielos. Kūnas yra geriausias mūsų advokatas. Pilvo skausmai rodo, kad gyvenime kažką reikia keisti. Dalis negalavimų yra psichosomatinio pobūdžio. Tokiu atveju gali prireikti ne mediko, o psichologo pagalbos. Švedijoje psichosomatiniai skausmai yra gydomi vaizdais ir palyginimais.
Įsivaizduok sunkumų kilnotoją, kuris bando pakelti štangą, sveriančią kelis šimtus kilogramų. Jo veidas raudonas, sunkiai šnopuodamas bando nuo žemės atplėšti štangą, tačiau veltui: ji per sunki.

Kiek savo gyvenime stengiesi pakelti tu? Kiek įsipareigojimų esi užmovęs ant savo „štangos”? Kai žmonės blogai jaučiasi ir negaluoja, jiems dažniausiai būna sunku nupasakoti savo būseną. Žodžiai tėra situacijos vertinimas, tuo tarpu vaizdai gali padėti pasiekti gilesnius pasąmonės klodus.

Jeigu tau sunkiai sekasi darbe, tau vadovauja nesupratingas, bet reiklus viršininkas, kuris liepia dirbti viršvalandžius, gali pasijusti kaip kiškis, kurį vejasi kraujo ištroškę medžiokliniai šunys. Nebus keista, jeigu slėgs krūtinę ir bus sunku kvėpuoti.

O gal jautiesi kaip citrina, kurią visą laiką spaudžia? Kai spaudžiama per stipriai, į viršų trykšteli rūgščios sultys: pajunti, kaip ima graužti gerklę ir skrandį. Galbūt tavo gyvenimo situacija primena keleivį, kuris važiuoja automobiliu be stabdžių ir saugos diržų? Tu negali nieko padaryti, todėl kiekvieną kartą ratams pervažiuojant duobę galva (renkiesi į lubas- tau ima mausti nugarą arba skaudėti galvą.

Kodėl stresas reiškiasi būtent galvos, skrandžio, nugaros arba krūtinės skausmais? Antistresinė kūno sistema yra susiformavusi tam, kad padėtų žmogui įveikti didelius pavojus. Kadaise tai buvo plėšrūs žvėrys arba kiti mirtini pavojai. Dabar viskas pasikeitė, todėl mūsų kūno apsauga tapo priešas mums patiems.

Image by yanalya on Freepik

Kaip reiškiasi stresas

Skrandis ir žarnynas. Esant didelei įtampai, sulėtėja kraujo tekėjimas į virškinimo sistemą, nes energijos daugiau reikia raumenims Dėl lėtesnio virškinimo kaupiasi dujos, pučia pilvą, pamažu priaugama antsvorio. Taip pat aktyviau išsiskiria skrandžio rūgštys, todėl gali atsirasti opa.

Galva ir nugara. Raumenys susitraukia. pasiruošia kovai arba šuoliui, Kai įtampa nenuslūgsta, atsiranda raumenų ir galvos skausmai.

Kvėpavimas ir krūtinės ląsta. Dėl įtampos plaučiai į kraują siunčia daugiau deguonies. Greičiau plaka širdis, padažnėja pulsas. Jei nerimas auga, pasidaro sunku kvėpuoti, ima mausti krūtinę, pakyla kraujospūdis.

Yra žmonių, turinčių keletą streso kanalų. bet dažniausiai kūnas savo šeimininkui būna „geras” ir pasitenkina vienu silpnu tašku. Streso reakciįos yra fizinio pobūdžio, nes kūnas įsitempia. Pats efektyviausias būdas įtampai pašalinti yra mankštinimasis.

Kalbėkis su draugais. Pasidalijus rūpesčiais, jie nebeatrodys tokie gąsdinantys .

Negalima išvengti streso, nes jis yra gyveno dalis. Kartais priežastys būna akivaizdžios, pavyzdžiui, barnis su kolega arba didelis darbo krūvis. Tačiai stresas rodo ir mūsų gebėjimą prisitaikyti prie permainų.

Įtampa nedidelėmis dozėmis yra netgi būtina, nes stimuliuoja ir ugdo gebėjimą rasti išeitį. Juk neatsitiktinai darbo praradimas ir išėjimas į pensiją yra didžiausios stresinės situacijos.

Reikia išmokti balansuoti ant gyvenimo lyno. Kai sunku ir esi įsitempęs, imi nepaisyti mitybos įpročių, dažniau pasitenkini prastu maistu, geri daugiau arbatos ar kavos, be naudos žiūri televizorių ir, aišku, „nepėji” pasimankštinti. Stresas taip pat yra susijęs su pasitikėjimu savimi. Turi patikėti jog esi vertas gerai jaustis ir kad nusipelnei gero bei sveiko gyvenimo būdo.

Kaip galima sau padėti

Skrandžio skausmai

Gerk mažiau kavos ir arbatos. Savaitei per pusę sumažink puodelių skaičių, Gerk daugiau pieno, nes jis neutralizuoja rūgštis. Arbatą arba kavą užsibalink.

Padėk skradžiui- venk ašraus, kepto arba riebaluose virto maisto. Mažiau rūkyk ir vartok alkoholio.
Valgyk bananų, bet venk rūgščių vaisisių (apelsinų, obuolių) Šilta antklodė ant pilvo palengvina žarnyno veiklą.

Reguliarus kvėpavimo pratimai padeda užkietėjus viduriams. „Pripūsk” pilvą oro, kaip balioną, paskui lėtai iškvėpk.

Galvos skausmai

Gerk daugiau vandens, mažiausiai litrą per dieną. Skysčių trūkumas gali sukelti galvos skausmą ir nuovargį.

Nuolat atlik nugaros raumenis atpalaiduojančių pratimų. Sukiok pečius, kilnok rankas ir pan. Raumenis puikiai atpalaiduoja šilta vonia.

Krūtinės ląstos skausmai

Lengvas krūtinės raumenų mankštinimas padės atsipalaiduoti. Giliai įkvėpk, ištiesk rankas už nugaros, tada lėtai giliai kvėpuok krūtine.

Jeigu dirbi kompiuteriu, stenkis neužsigulti ant stalo, nes tada suspaudi krūtinės ląstą. Ištiesk nugarą ir atsikvėpk.

Tam tikri jogos pratimai lengvina kvėpavimą ir atpalaiduoja krūtines ląstą. Masažas yra veiksminga priemonė nuo bet kokių stresų sukeltų skausmų. Nugaros ir pečių pats nepasimasažuosi, bet krūtinę gali.

Patarimai, kuriuos verta prisiminti

  • Įsiklausyk į kūną. Jis niekada neapgauna.
  • Teisingai pradėk dieną. Ramūs ir sveiki pusryčiai bus puiki dienos pradžia.
  • Daugiau sportuok. Mankšta- geriausi vaistai nuo streso.
  • Mėgaukis laisvalaikiu. Mažiau tvarkyk ir daugiau žaisk. Mokykis naujų dalykų.
  • Nustatyk ribas. Nelabai svarbių dalykų atsisakyk be sąžinės priekaištų.
  • Palepink save. Paklausyk muzikos arba išsimaudyk vonioje.
  • Kalbėkis su draugais. Pasidalijus rūpesčiais, jie nebeatrodys tokie gąsdinantys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite
Close
Back to top button
Skaitliukas.eu - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker