Iš kur pasisemti energijos?
Išvalyti organizmą, pakeisti mitybą, kad ji teiktų daugiau energijos,- tai tik dalis programos pavasariniam nuovargiui įveikti. Išbandyk ir kitus būdus.
Atpalaiduojantis ir tonizuojantis masažas
Visos jo rūšys- nuo švelnaus plekšnojimo ir glostymo iki energingo spaudymo- didina endorfino ir serotonino išsiskyrimą, todėl labai veiksmingai gerina savijautą. Masažas teikia malonių pojūčių, mažina įtampą, skaidrina protą. Masažuojant gerėja kraujotaka- ląstelės greičiau šalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Jei nuo sporto maudžia raumenis, masažas padeda greičiau numalšinti skausmą. Populiariausias yra klasikinis (kitaip vadinamas švediškuoju) masažas. Jį turi atlikti specialistas (su juo pasitark dėl masažo trukmės ir procedūrų kiekio). Jau po kelių masažo seansų pajusi ryškų savijautos pagerėjimą.
Jei nemėgsti ar negali naudotis specialisto paslaugomis (masažas- gana brangi procedūra), pati dažniau pasimasažuok sprandą, smilkinius Ir pėdas.
Sprando masažas labai padeda atsipalaiduoti, todėl geriausia jį daryti vakarais. Patogiau, kai masažuoja kitas. Tačiau jei neturi pagalbininko, pati išmok nesudėtingų masažo judesių. Dešiniosios rankos pirštais kelias minutes masažuok kairįjį petį bei kairiąją sprando pusę. Kitą pusę masažuok kairiąja ranka. Kelias minutes pailsėk ir viską dar kartą pakartok.
Smilkinių masažas švelnina nervinę įtampą. Jį gali daryti bei kuriuo dienos metu, net sėdėdama prie darbo stalo. Pirštų pagalvėlėmis nedideliais sukamaisiais judesiais patrink smilkinius. Po to švelniai pamasažuok kaktą ir tarpuakį. Baigdama energingai patrink ausis- jose labai daug aktyvių taškų.
Pėdų masažas suaktyvina kraujotaką ir akimirksniu pašalina nuovargį. Iš pradžių kelias minutes delnais spausk visą pėdą- iš viršaus ir apačios, po to pirštus ir tarpupirščius. Tada krumpliais sukamaisiais judesiais patrink tik padą. Masažą baik kelis karius stipriai perbraukdama nykščiu per pado įlinkį. Beje, tokiam masažui gali naudoti medinius volelius.
Muzikinė pertraukėlė
Tris kartus per dieną Mocartas. Tokį receptą nuo pavasarinio nuovargio gali „išrašyti” muzikos terapijos specialistas. Manoma, kad būtent šio kompozitoriaus kūriniai labiausiai ramina. Vienas eksperimentas netgi parodė, kad skambant Mocarto muzikai pasiekiama geresnių rezultatų sprendžiant intelekto testus. Muzikos terapijos seansus gali surengti pati. Patogiau įsitaisyk, atsipalaiduok, išmesk iš galvos niūrias mintis ir įjunk grotuvą. Kokią muziką rinktis?
Labiausiai tinka ta, kuri patinka tau. Ji turėtų būti ne pernelyg triukšminga, bet ir ne per daug lėta. Pamatysi- pusvalandžio pakaks jėgoms atgauti.
Vitaminų terapija
Net skeptiškai sintetinių vitaminų atžvilgiu nusiteikę gydytojai sutinka, kad pavasarį pravartu papildomai gerti vitaminų preparatų. Kokius rinktis? Geriausia, kad juose būtų kuo daugiau B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų: geležies, kalio, magnio, cinko bei vario. Atskirai verta nusipirkti vitamino C tablečių, nes multivilaminu preparatuose jo būna nedaug. Manoma, kad būtent šių medžiagų trūkumas sukelia nuolatinį nuovargį. Jei jautiesi labai išsekusi, gal verta gerti vitaminų preparatų su ženšeniu, ginkmedžiu, bičių pieneliu, kofermentu Q10. Tiesa, jie brangesni, bet teigiamą jų poveikį pajusi labai greitai- maždaug po savaitės.
Sportas – nepakeičiamas
Žmonės, kurie reguliariai mankštinasi, retai jaučiasi išsekę. Todėl judėk! Tiesa, iš pradžių gali skaudėti raumenis- jeigu ilgai tinginiavai. Bet šis skausmas greitai praeis.
Nuovargį padeda įveikti greitas ėjimas, joga, plaukiojimas. Ne taip vargina ir teikia daug malonumo važiavimas dviračiu (išsiruošk į savaitgalio iškylą dviračiais- pati įsitikinsi!). Be to, kasdien bent po 15 min. verta paskirti mankštai. Mankštinantis pagilėja kvėpavimas, organizmas gauna daugiau deguonies. Dėl to pirmiausia stiprėja širdis (mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika), gražėja oda (pasidaro stangresnė, jauniau atrodo), geriau maitinamos smegenys (lengviau susikaupti, gerėja atmintis). Aktyviai judant išsiskiria daugiau endorfino, todėl grįžta gera nuotaika ir gyvenimo džiaugsmas.
Kuo daugiau šviesos!
Tai, kad saulės spinduliai gydo nuo depresijos ir nugena liūdesį, žinoma seniai. Pasirūpink, kad į patalpas, kuriose praleidi daugiausia laiko, patektų kuo daugiau šviesos. Jei langai- į šiaurės pusę arba juos užstoja medžiai, nukabink užuolaidas (gera proga jas išskalbti!).
Dirbdama stenkis atsisėsti kuo arčiau lango: šviesiausioje vietoje pasistatyk darbo stalą, mėgstamą fotelį. Prie lango mankštinkis, gamink maistą, skaityk. Saulėtu oru išeik pasivaikščioti per patį vidurdienį ir pasėdėk ant suoliuko prieš saulę.
