Geriausia draugė šiandien, o rytoj….

Geriausia draugė… Tik jai, išvykdama atostogauti, paliekate namų raktus- prižiūrės ir palaistys gėles. Tik su ja viena galite nesivaržydama kalbėtis apie viską. Tik ji (ir niekas kitas!) pajėgs jus suprasti. Na, pavyzdžiui, nepradės skaičiuoti kalorijų, kai jūs iš nevilties (mylimasis susirado kitą!), gailėdama savęs, mėgausitės trečia ledų porcija. Ji niekada jūsų neapvils ir neišduos. Ši draugystė, atrodo, truks amžinai. Deja…

Moterų santykiai- nenuspėjami. Kaip ir jos pačios. Todėl gana sunku išvardyti priežastis, dėl kurių išyra moteriška draugystė. Su šiuo teiginiu, ko gero, ne visos sutiks. Juk labai dažnai priežastis, atrodo, be galo paprasta- tai moteriškas pavydas: „Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia, ir mieliausia, ir balčiausia?” Moterys visada viena su kita varžosi. Draugiška jų sąjunga visam gyvenimui, ko gero, neįmanoma.

Tačiau ir šitaip tiesmukai apie pavydą nederėtų kalbėti. Tam tyliai pasakytam „sudie”, kuriuo moterys dažnai nuraukia draugystę, yra gana daug priežasčių. Pavydas retai būna pati pagrindinė geriausios draugės praradimo priežastis. : Netgi priešingai! Intrigas tarp moterų sukelia ir draugystę išardo ne pavyduoliškas priešiškumas, o… per geras sugyvenimas (kad ir kaip paradoksaliai tai skamba!). Draugės ima per daug viena kita pasitikėti ir užkrauna ant svetimų pečių per sunkią savųjų rūpesčių naštą. Perėjusios kartu ugnį ir vandenį, jos tarsi susigiminiuoja. Abiejų moterų santykiai pradeda remtis besąlygiškos harmonijos siekimu.

Susiklosčius tokiai bendravimo atmosferai, labai sunku susitaikyti kad ir su pačia menkiausia draugės klaidele ar aplaidumu. Tačiau juk kiekviena turi teisę į savo gyvenimą ir… savas klaidas. Tą teisę reikia gerbti. Privalu nepasiduoti emocijoms ir norui reguliuoti kito žmogaus gyvenimą. Tačiau ar visos sugebame taip elgtis? Ar neišyra draugystė vien tik todėl, kad nemokame pasirinkti reikiamos emocinės distancijos?

Susitapatinimas

Jūs savo draugei labai daug reiškiate? O ji- jums? Jeigu atsakėte teigiamai turėtumėte sunerimti, nes… jūsų draugystę lengva pažeisti.

Nesistenkite skaityti viena kitos jausmų ir minčių kaip atverstos knygos. Jūs galite turėti savų planų ir rūpesčių, kurių nebūtina žinoti draugei. Pagaliau ir jums priklauso teisė į vienatvę. Todėl visiškai suprantama, kad kartais nenorite atsakyti į draugės telefono skambutį.

Kai draugės labai artimos, jų santykių lygiateisiškumui ima grėsti pavoju! O draugystė visų pirma ir yra lygiateisiškumas. Jeigu jis pažeidžiamas, neišvengiamai iškyla įvairių nesusipratimų ir nesklandumų.

Daugelis moterų, pradėdamos vertinti draugės gyvenimą pagal savo modelį daro lemtingą klaidą- susitapatina su drauge ir ima manyti, kad turi teisę reguliuoti jos santykius su kitais žmonėmis. Kai kurioms netgi permiegojimas su draugės vyru nėra išdavystė, nes „kas priklauso tau, priklauso ir man”.

Žinoma čia jau išskirtinis atvejis, nes dauguma moterų vis dėlto graužiasi suviliojusios draugės vyrą…

Taigi norite išvengti nesusipratimų? Pasistenkite, kad jūsų tarpusavio sutarimas, dėmesys viena kitai ir emocinis artumas turėtų tam tikras ribas. Tokios draugės, kuri išpildys visus jūsų lūkesčius ir norus, negali būti (tai visiškai ne pesimizmas, o paprasčiausias gyvenimo realybės konstatavimas!).

… Gabrielė ir Meda susidraugavo nuo pat pirmųjų studijų dienų. Nesvarbu, kad pasirinko skirtingas specialybes: Gabrilė- istoriją, o Meda- lietuvių kalbą ir literatūrą. Jas siejo daug kas. Abi kartu nuomojosi kambarį pas pikčiurną, amžinai viskuo nepatenkintą šeimininkę, abiem merginoms patiko tokie patys koncertai ir kino filmai. Ir tamsiaplaukiams inteligentiškiems fizikams kaip tyčia susitarusios mieliau šypsodavosi negu vaikinams iš savojo kurso… Žodžiu, sutarė kaip seserys.

Gabrielė priprato būti lyg ir vyresniąja globėja: rūpestingiau už Medą kambarį tvarkė, jos išdraikytus drabužius į vietą dėliojo, per sesiją pietus virė. Tiesiog nemokėjo kitaip elgtis. Vieną kartą Meda paprašė Gabrielės: „Būk gera, nueik už mane į Lietuvos istorijos egzaminą. Pati supranti, man reikia išlaikyti tik „labai gerai”, nes stipendija kabo ant plauko. O juk tu- specialistė! Ir pati geriausia mano draugė! Beje, situacija kaip niekad dėkinga- dėstytojas naujas, visų studentų dar nepažįsta”. Nors Gabrielė ir sunerimo išgirdusi prašymą, atsakyti draugei neįstengė… Paskui atsitiko tai, kas ir turėjo atsitikti,- ji vos neišlėkė iš aukštosios mokyklos. Draugystė su Juste tapo praeitimi, kurią ir dabar nelabai malonu prisiminti…

Apkartusi globa

Jums patinka globoti nelaimių persekiojamą savo draugę? Ar nesusimąstėte, kad pasikeitus aplinkybėms (draugė vėl sučiups savąją laimės paukštę už uodegos), gali pasikeisti ir jūsų draugiški santykiai?

… Kristina ir Patricija susipažino prieš metus- abi kartu lankė aerobiką. Kristina atėjo sportuoti norėdama užsimiršti- pirmasis gimdymas nebuvo sėkmingas. Kūdikio netektį ji išgyveno labai skaudžiai, nors ir vyras, ir artimieji jai kaip mokėdami stengėsi padėti.

Kristina prisimena: „Buvau labai prislėgta, nepasitikėjau savimi, pykau ant viso pasaulio. Patricija žinojo, kaip su manimi kalbėtis- dar labiau aitrino pyktį („Pasaulis pilnas nemokšų, abejingų gydytojų, nedorų žmonių; visur tik klasta ir apgaulė”). Mane šie tūžmingi, pagiežos persunkti žodžiai gydė kaip balzamas… Pamažu susidraugavau su Patricija. Supratau kad tokios draugės man kaip tik ir trūko”.

Abi moterys daug laiko praleisdavo kartu. Kristina labai pasitikėjo Patricija ir netgi jautėsi savotiškai nuo jos priklausoma. Tarp jų susiklostė gana saviti globėjos ir globotinės santykiai. Tai truko pusmetį. Kristina pamažu psichologiškai atsitiesė- darėsi linksmesnė, ėmė mažiau kalbėti apie savo nelaimę ir pykti ant viso pasaulio. Juo žvalesnė darėsi Kristina, tuo labiau niuro Patricija. Pripratusi prie guodėjos vaidmens, ji išsigando- Kristinai tuoj ji nebebus reikalinga. Ši draugės praradimo baimė ėmė temdyti moterų draugystę.

Ir iš tiesų Kristina pajuto, kad Patricijos globėjiškas prieraišumas jai trukdo- neleidžia išsivaduoti iš dvasinio slogučio. Kadangi abi moterys nemėgo santykių aiškinimosi, jos paprasčiausiai nustojo susitikinėti.

Kristinos ir Patricijos draugystė užsimezgė tam tikrų aplinkybių dėka. Joms pasikeitus, bičiulystė savaime išblėso.

Užmaskuotas pavydas

Anot aforizmų galima sakyti, kad pavydas- natūrali žmogaus yda. Nes kiekvienas turime akis ir galime save lyginti su kitais. Tačiau pavyduoliui nelemta plačiai šakotis: jis pats save baudžia, kentėdamas dėl kitų pranašumo.

Taip, tokia skaudi tiesa: pavydi draugė, paniekinusi jūsų draugystę, pirmiausia baudžia save. Ar verta sielotis dėl prarastų ryšių? Kažin. Juk kiekvienas praradimas kuo nors jus praturtina ir ko nors |išmoko. Galbūt net ir to keisto supratimo, kad ir kenčiant įmanoma būti laimingai…

… Jurga ir Daiva beveik tuo pačiu metu įsidarbino vienoje turizmo agentūroje. Abi labai gerai mokėjo anglų kalbą, domėjosi džiazu, su malonumu vesdavo ekskursijas. Merginos susidraugavo…

Jurgai atrodė, kad nei ji, nei Daiva neskaičiavo savo gerbėjų, kurie po gerai pavykusios ekskursijos ne taip jau retai (kviesdavo puodeliui kavos… Ir šefas buvo patenkintas jų darbu- vienodai gyrė ir (džiaugėsi geromis darbuotojomis.

Jurga dabar prisimena: „Sunerimau dėl Daivos tik tada, kai vis dažniau iš jos lūpų išgirsdavau frazę: „Tu- laimės kūdikis. Intonacijoje, kuria Daiva tardavo sakinį, slypėjo man nesuprantamas susierzinimas. Ši frazė apie laimės kūdikį ėmė mane persekioti nuo ryto iki vakaro…

Dar labiau mane išgąsdino pasikeitęs draugės elgesys. Ji ėmė tiesiog kopijuoti mane tikrąja to žodžio prasme: pradėjo panašiai rengtis, netgi su bendradarbiais stengėsi bendrauti tik man būdinga maniera… Kai pradėjau lydėti ekskursijas į Londoną, Daiva administracijai kategoriškai pareiškė, kad ir jai jau seniai metas patikėti tokį darbą.

…Man buvo ir graudu, ir juokinga, kai Daiva pateikė ultimatumą-turiu ją būtinai supažindinti su Tomo draugais. Taip, neslėpiau nuo jos, kad esu laiminga sutikusi Tomą, kad džiaugiuosi, jog jis man pasipiršo.

Daivos irzlumas ir juokingos pretenzijos ėmė mane varginti. Supratau, kad ji tik ir laukia, kad tarp manęs ir Tomo perbėgtų juoda katė ir apskritai kad aš suklupčiau. Kur dingo mus siejęs savitarpio supratimas ir pasitikėjimas?… Skaudu!

Daiva tikrai man buvo labai svarbi. Nenorėjau jos prarasti (juk tik darželyje, na gal dar pradinėse klasėse galime džiaugtis 4- 5 geriausiomis draugėmis!)”.

Negi dviejų geriausių draugių bičiulystė visada turi baigtis taip liūdnai? Tikrai ne… jeigu tik žinosite mažytę paslaptį. O ji paprasta- iš kiekvienos draugystės, kaip ir iš įvairiaspalvės dailininko paletės, išmokite išsirinkti pačias šviesiausias, pačias gražiausias, pačias linksmiausias spalvas.

Kokia yra gera draugė?

• Moka jums išsipasakoti, per daug neatsiskleisdama.
• Visada yra šalia, kai jos reikia.
• Įdėmiai klauso, ką jai pasakojate.
• Išlaiko paslaptis.
• Nenori dominuoti ir komanduoti.

Kokia yra bloga draugė?

• Visuomet prie jūsų prisitaiko.
• Ne laiku ir ne vietoj jus kritikuoja.
• Mano, kad visada esate jos paslaugoms.
• Nepripažįsta jūsų vertybių.
• Jūsų paslaptis atskleidžia kitiems.