Felinoterapija: kaip katės mus gydo?
Nuo murkimo vibracijų iki besąlygiškos draugijos: aiškinamės, kas yra felinoterapija ir kaip švelniosios augintinės padeda gerinti mūsų savijautą.

Katė – būtybė, apipinta paslaptimis, legendomis, nuo seno vertinama dėl savo nepriklausomybės, gracijos ir, žinoma, gebėjimo jaukiai murkti ant kelių. Daugelis kačių augintojų yra patyrę tą ypatingą ramybės jausmą, kurį suteikia švelnus katės kailiuko glostymas ar jos ramus buvimas šalia. Ar tai tik subjektyvus pojūtis? Pasirodo, ne visai. Teigiamas kačių poveikis žmogaus emocinei ir net fizinei savijautai yra tirinėjamas ir turi savo pavadinimą – felinoterapija (lot. feles – katė + therapeia – gydymas), arba kačių terapija.
Nors tai priskiriama netradicinei medicinai ar gyvūnų asistuojamai terapijai, jos šaknys siekia senovę – katės buvo vertinamos ir net garbinamos Senovės Egipte, o apie jų teigiamą poveikį užsiminė net Hipokratas. Tad kaip gi šios pūkuotos keturkojės „gydo“ žmones?
Kačių „magija“: kaip jos mums padeda?
Felinoterapijos poveikis aiškinamas keliais mechanizmais, kurių dalis pagrįsta moksliniais tyrimais, o dalis – ilgametės patirties ir stebėjimų rezultatas:
- Streso mažinimas per prisilietimą ir bendravimą: Tai bene stipriausias ir geriausiai ištirtas poveikis. Ritmiškas, švelnus katės glostymas, jos minkšto kailiuko lietimas veikia raminamai. Tyrimai rodo, kad toks bendravimas:
- Mažina streso hormono kortizolio lygį organizme.
- Skatina „laimės“ ir „meilės“ hormonų (endorfinų, oksitocino) išsiskyrimą.
- Lėtina širdies ritmą ir mažina kraujospūdį.
- Padeda atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius.
- Draugija ir emocinis palaikymas: Katės suteikia besąlygišką draugiją ir emocinį artumą. Jos nesmerkia, nekritikuoja, tiesiog būna šalia, o tai ypač svarbu vienišiems, vyresnio amžiaus ar socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Buvimas su kate mažina vienišumo jausmą, suteikia saugumo. Rūpinimasis gyvūnu (maitinimas, priežiūra) suteikia gyvenimui struktūros ir prasmės jausmą, padeda jaustis reikalingam.
- Murkimo raminantis poveikis: Katės murkimas – unikalus reiškinys. Nors dažniausiai tai rodo katės pasitenkinimą, manoma, kad šis specifinio dažnio (paprastai 20-150 Hz) garsas ir vibracija gali turėti teigiamą poveikį ir žmogui:
- Veikia raminamai, atpalaiduojančiai.
- Kai kurie tyrimai (nors dar diskutuotini) sieja tokias vibracijas su geresniu kaulų gijimu, skausmo ir uždegimo mažinimu.
- Gali padėti lengviau užmigti (nemažai kačių šeimininkų teigia geriau miegantys su kate lovoje).
- Švelni šiluma: Katės kūno temperatūra yra šiek tiek aukštesnė nei žmogaus (apie 38-39°C). Kai katė susirango ant kelių, krūtinės ar net skaudamos vietos (ką jos, pasak šeimininkų pasakojimų, dažnai daro instinktyviai – nors mokslininkai tai labiau aiškina katės potraukiu į šiltesnes kūno vietas), ji veikia kaip švelnus, malonus šildantis kompresas. Šiluma padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, gali sumažinti sąnarių ar vidaus organų skausmus.
- Dėmesio nukreipimas ir žaidimai: Stebint žaismingą katės elgesį, jos juokingus šuolius ar bandymus pagauti saulės zuikutį, lengva bent trumpam pamiršti savo rūpesčius, nerimą ar fizinį skausmą. Žaidimas su kate pakelia nuotaiką, skatina judėti ir suteikia teigiamų emocijų.

Kam felinoterapija gali būti naudinga?
Remiantis tyrimais ir praktika, felinoterapija ar tiesiog reguliarus, malonus bendravimas su kate gali būti naudingas kaip papildoma priemonė:
- Mažinant kasdienį stresą, nerimą, įtampą.
- Gerinant nuotaiką, kovojant su lengvesnės formos depresijos simptomais.
- Mažinant vienišumo jausmą (ypač senjorams, vienišiems asmenims, žmonėms slaugos namuose).
- Padedant normalizuoti kraujospūdį ir širdies ritmą.
- Lengvinant lėtinius skausmus (dėl šilumos ir atsipalaidavimo poveikio).
- Padedant nusiraminti ir užmegzti kontaktą vaikams, turintiems autizmo spektro ar kitų raidos, elgesio sutrikimų.
- Netgi gerinant socialinius įgūdžius (kaip pastebėta, pvz., kalinių ir kačių programose JAV).
Svarbios pastabos
Nors kačių poveikis neabejotinai teigiamas, svarbu nepamiršti kelių dalykų:
- Tai ne vaistas: Felinoterapija yra pagalbinė, savijautą gerinanti priemonė, tačiau ji negali pakeisti profesionalaus medicininio gydymo ar psichoterapijos, jei yra rimtų sveikatos problemų.
- Alergija: Deja, nemažai žmonių yra alergiški katėms. Prieš įsigyjant katę ar planuojant terapiją, būtina tai išsiaiškinti.
- Katės charakteris: Ne visos katės yra vienodai tinkamos terapijai ar artimam bendravimui. Reikalinga rami, draugiška, socializuota katė, kuri mėgsta žmonių draugiją ir prisilietimus. Veislė čia nėra esminis faktorius – svarbiau individualus gyvūno charakteris.
- Higiena: Bendraujant su bet kokiu gyvūnu, būtina laikytis pagrindinių higienos taisyklių.
- Profesionalumas: Jei kalbama apie tikslinę gyvūnų asistuojamąją terapiją (pvz., darbą su vaikais ar specialių poreikių turinčiais asmenimis), ją turėtų vykdyti tik specialiai apmokyti specialistai (pvz., kineziterapeutai, psichologai) kartu su tam paruoštais gyvūnais.
Pabaigai
Nors kai kurie teiginiai apie ypatingas kačių galias gali skambėti kaip mitai, negalima paneigti akivaizdaus teigiamo jų poveikio mūsų emocinei ir net fizinei savijautai. Jų skleidžiama ramybė, švelnumas, unikalus murkimas ir tiesiog buvimas šalia išties gali praskaidrinti dieną, sumažinti juntamą stresą, vienišumo jausmą ir padėti pasijusti geriau. Felinoterapija, ar tiesiog nuoširdi meilė savo katei – tai dar vienas gražus pavyzdys, koks stiprus ir naudingas gali būti žmogaus ir gyvūno ryšys.