Depresija- kaip ją atpažinti ir gydyti

Jautiesi labai pavargusi. Net mažiausią ar nors truputį varginančią užduotį atidedi rytdienai, ir taip diena iš dienos. O paskui dar tas bjaurus nerimas, kad vaikas užtruko šiek tiek ilgiau mokykloje,- jis priveda beveik iki isterijos. O kur tie „puikūs” rytai, kai nebegali savęs priversti išlipti iš lovos! Nesi paralyžiuota, o, atrodo, krano reikia, kad iškeltų tave, nes antraip gulėtum ir žiūrėtum į lubas… nes stotis ir ką nors veikti nebėra prasmės.

Tokia būsena- tikrų tikriausia liga. Jokia tinginystė, nevalingumas, joks sulepšėjimas. Ji pasireiškia veiklos sulėtėjimu, miego sutrikimu, energijos netekimu, irzlumu, padidėjusiu jautrumu. Apima didžiulis liūdesys, atsiranda nereikalingumo ir savo vertės netekimo jausmas. Kančia- milžiniška. Depresija gali būti reakcinio pobūdžio- po artimojo mirties, skyrybų, ligos arba apnikti žmones, kurie, atrodo, turi viską, kad būtų laimingi. Kitaip tariant, kvailėja iš gero gyvenimo.

Verti dėmesio ir staigūs nuotaikos svyravimai: čia esi prislėgta viso pasaulio sielvarto, čia vėl grįžta begalinis gyvenimo džiaugsmas. Tokiose nuotaikų „sūpuoklėse” gali suptis ir kelias dienas, ir kelis mėnesius. Psichiatrai tokią būklę vadina „bipoliniu sutrikimu”. Knygelėje „Depresija -pagydoma liga” rašoma, kad bipolinis sutrikimas pažeidžia 1 iš 100 žmonių smegenis. Šis sutrikimas dažniausiai paveldimas, kaip paveldima akių ar plaukų spalva. Tačiau smarkius nuotaikos pokyčius gali sukelti galvos traumos, neurologinės ar kitos bendro pobūdžio ligos. (Apie 10- 15 % visų depresijų priežasčių būna skydliaukės liga, vėžys, neurologinės ligos, vaistai).

Pažįstami tie drąsos ir energijos netekimo momentai? Liūdesį keičiantis pesimizmas ir niūrumas? Dienos, kada viską matome tik juodomis spalvomis? Ar tai normalu? Jaustis truputį prislėgtai ir piktai, kai prarandi darbą,- tai visiškai suprantama ir normalu. Būti liūdnai, truputį nestabiliai keletą dienų, nesugebėti normaliai susikaupti ir dirbti po kokio nors sukrėtimo- tai žmogiška. Tačiau visiškai nesidomėti aplinka, prarasti norą linksmintis ir suteikti sau malonumo, visur matyti beprasmybę- tai mintys, verčiančios sunerimti. Izoliuoti save, nenorėti su niekuo kalbėtis ir nieko matyti, užsisklęsti savyje ir valandų valandas narplioti savo problemas – tai važiuoti greitkeliu depresijos link. Ieškoti ir prašyti pagalbos reikia tada, kai atrodo, jog „nėra žmonių – nėra rūpesčių”, tada, kai visiškai nesinori nieko matyti, su niekuo kalbėtis, kai svajoji, kad visi paliktų ramybėje ir nelįstų į akis.

Beje, tikėtina, kad susirgti depresija gali 20 % moterų ir 10 % vyrų. Taigi moterys serga dažniau. Taip jau yra, kad tris namų kertes savo „stipriais” pečiais laiko moteris. Dažniausiai ji nemiega naktimis, kai serga vaikai, ji padeda jiems ruošti pamokas, vaikšto į tėvų (tiksliau, mamų) susirinkimus ir t.t. Tačiau net ištvermingiausiai moteriai reikia dėmesio, paramos ir dėkingumo. O jeigu jos vaikai ir vyras namus laiko viešbučiu ir nesiima jokio darbelio, būti patenkintai gyvenimu labai sunku. Gerai, jeigu moteriai nereikia dirbti „valdiško” darbo, o namų ūkis gerai mechanizuotas. Maža to, reikia, kad vyras „šonais nevaikščiotų”, vaikai- šunkeliais,- tada ir apie puodus suktis smagu. Antraip kaupiasi apmaudas, pyktis. Neišlietas, o nukreiptas save, jis virsta depresija.

Taigi nieko nuostabaus, kad moterys turi didesnį polinkį reaguoti į nusivylimus depresiniais sutrikimais (depresija moteris apninka du kartus dažniau negu vyrus). Vyrai dažniau paguodos ieško aktyvioje veikloje arba alkoholyje. Beje, visiškai įmanoma, kad pažeidžiamumas priklauso nuo hormonų. Moterų nuotaikos svyravimai yra labai susiję su hormoniniais menstruacinio ciklo pasikeitimais.

Beje, tėvai, sergantys depresija, nerimauja, kad jų vaikai paveldės šią ligą. „Tyrimai rodo, kad 1 iš 7 vaikų, kurių vienam iš tėvų pasireiškė sunkūs didžiosios depresijos epizodai ar bipolis sutrikimas, gali išsivystyti depresija. Ir 1 iš 7 vaikų, kurio vienam iš tėvų pasireiškė bipolinis sutrikimas, irgi gali išsivystyti bipolinis sutrikimas”. („Depresija – pagydoma liga”).

Ne taip lengva atskirti paauglystės krizę nuo depresijos. Nepasitenkinimas, bloga nuotaika, virstanti per kraštus, nepaliaujama tėvų kritika- tai daugelio paauglių kasdienybė. Tai normali reakcija į sunkumus, apleidžiant vaikystės lizdą ir ieškant savo vietos suaugusiųjų gyvenime. Bet reikia būti dėmesingiems, jei ypač aktyvus jūsų sūnus vos pavelka kojas, o dukra, nuolat kuo nors besidominti, apleidžia savo mėgstamą veiklą. Pasidomėkite tokių permainų priežastimis. Nenumokite ranka, jei jūsų paauglys sūnus ar dukra užsidaro savo kambaryje ir nenori matyti ne tik jūsų, bet ir savo draugų. Smarkiai prastėjantys pažymiai- irgi pretekstas susimąstyti: galbūt tai nėra tik tinginystė? Mergaitėms dažnai sutrinka mityba, gali išsivystyti bulimija ar anoreksija. nuolat kamuoja pilvo, nugaros skausmai, kurie taip pat gali slėpti depresiją. Kilus įtarimui, nevenkite pasikonsultuoti su gydytoju.

Ligos požymiai

• netekote susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau džiugino, įskaitant lytinį gyvenimą;
• jaučiate liūdesį, nuovargį, nesugebate ramiai nusėdėti;
• kamuoja nepilnavertiškumo ar kaltės jausmas;
• kinta apetitas, didėja arba mažėja svoris;
• dažnai aplanko mintys apie mirtį ar savižudybę;
• sunku susikaupti, mąstyti, atsiminti, apsispręsti,
• kankina miego sutrikimai; nemiga, mieguistumas;
• išsenka jėgos, sumažėja energija, jaučiatės visą laiką pavargusi.

Kiti simptomai

• galvos skausmai;
• skausmai kitose vietose;
• virškinimo sutrikimai;
• lytinės problemos;
• pesimizmas, beviltiškumas;
• nerimas, rūpestis.

Jeigu jums pažįstami penki ar daugiau iš nurodytų simptomų (įskaitant bent vieną iš pirmųjų dviejų), kurie trunka mažiausiai 2 savaites, tikriausiai sergate dep­resija.

Kaip padėti sau pačiai?

Jei jus prislegia šeimos ar darbo rūpesčiai, beveik profesionalią pagalbą gali suteikti gera jūsų draugė, tiesiog išklausydama jus. „Garo nuleidimas” visada padeda- verčia pamąstyti. Nelikite viena. Kai būna blogai, labai norisi susitraukus į savo kiautą tiesiog išlaukti, vienai išgyventi visus nemalonumus. Tačiau gali prisieiti labai ilgai laukti. O kompanijoje laikas bėga greičiau. Priimkite visus kvietimus, kokius tik gausite, net jei labai knieti atsisakyti. Geri draugai, jauki aplinka ir puikiai praleistas laikas padeda atsitiesti ir vėl be didelių pastangų eiti aukštai iškelta galva.

Depresija yra gydoma vaistais(antidepresantais), psichoterapija, vaistais kartu su psichoterapija bei šviesos terapija (taikoma sergantiems lengva ir vidutine sezonine depresija).

Pasirūpinkite savimi: pasilepinkite, raskite laiko pasivaikščioti, maloniai paplepėti su drauge (o dar geriau- su draugu). Užuot po darbo tuoj pat puolusi į virtuvę, įlįskite į vonią, atsipalaiduokite. Svarbiausia pailsėkite. Lyginimas gali palaukti dar dvi dienas, kruopštus namų tvarkymas- taip pat. O jei gyvenate ne viena, galų gale bent kartą didžiuosius darbus gali nudirbti ir kas nors kitas. Koks malonumas iš įpročių, jei jų nelaužai? Keiskite įprastą tvarką. Jei savaitgaliai prabėgdavo bekuopiant namus, dabar tegu laikas eina pramogaujant. Jei visur važiuodavote tik su šeima, išsiruoškite kur nors viena. Keiskitės ir keiskite, net jei viskas atrodo beprasmiška.

Jei tokių mažų priemonių nepakanka atgauti ramybei ir miegui, reikia kreiptis pagalbos į psichologą ar psichiatrą. Jei reikės, jis paskirs antidepresantų. Net vartojant vaistus prireiks laiko, kad atsistatytumėte. Depresija išsivystė ne per vieną dieną, ne vienos dienos prireiks ir jai įveikti. Pirmiausia reikia pažinti, suprasti ir pripažinti tai, kas jums darosi. Jei atkakliai neigsite, kad sergate depresija, teigsite, jog jūsų prasta savijauta- tai blogai susiklosčiusių aplinkybių rezultatas, ir ji pagerės tik pasikeitus aplinkybėms, galite ilgai nesulaukti depresijos galo. Jei praradote darbą ir, tikėtina, kad dar negreit jį susirasite, jei išsiskyrėte su vyru (ko gero, „pasidraskę” teisme), gali prireikti net kelerių metų, kol emociškai atsigausite. Taigi aplinkybės gali būti prastos, tačiau reikia išmokti su jomis tvarkytis ir kiek įmanoma geriau jaustis. Vienai susitvarkyti sunku- nebijokite prašyti ir priimti pagalbos.

Kaip padėti kitam?

• Suprasti. Prislėgtas asmuo kenčia, jis neapsimeta esąs lėtas, nesugebantis nieko veikti. Sunku tai pripažinti, bet būtina.
• Nuraminti. Nuolat kartokite, jog esate tikra, kad depresija tuoj praeis ir kad ji nekeičia jūsų jausmų jam. Jog jam pagerės, jei jis priims pagalbą.
• Nekaltinti. Jo nuotaikos šuoliai susiję su jo būkle. Jūsų rūpestis turi būti malonus, bet ne slegiantis.
• Padrąsinti. Nereikia už jį visko spręsti. Atvirkščiai, skatinkite patį priimti sprendimus.
• Nesiūlykite alkoholio ar cigaretės- tai ne išeitis. Jei įpras ieškoti palengvėjimo alkoholyje, kils dar daugiau rūpesčių.

Profilaktika

Sunku kalbėti apie kelio užkirtimą depresijai. Tačiau keletas gerų įpročių leidžia apriboti depresijos atsiradimo riziką.

• Mokykitės atsipalaiduoti ir kiekvieną dieną tam skirkite šiek tiek laiko,
• Stresą puikiai pašalina fizinė veikla, pageidautina tokia, kad „išprakaituotumėt” visą negerą nuotaiką.
• Mokykitės į savo šeimos, darbo ir visokius kitokius rūpesčius pažvelgti tarsi iš šono. Jei pavyksta tai padaryti, dažniausiai viskas pasirodo nei taip sunku, nei taip baisu.
• Neužsifiksuokite prie tų pačių problemų. Nieko neveikiant, tik nuolat jas analizuojant, gali „stogas nuvažiuoti”. Praėjusią krizę pasistenkite paprasčiausiai pamiršti.
• Lepinkite save malonumais- tai geriausias depresijos priešnuodis. Kuri nesame kaip paguodos nusipirkusi kokio gražaus daikto ar bent jau plytelės šokolado? Suteikti sau malonumą yra gerai. Tai iš tiesų padeda bent šiek tiek pasikeiti nuotaiką po prastos dienos. Tačiau su valgymo ir pirkimo priepuoliais reikia elgtis atsargiai. Nes nuotaikos pasikėlimas valgiu gali greitai virsti bulimija, o pirkinių manija- šeimos biudžeto deficitu.