Cukrinis diabetas- ką reikia žinoti

Grėsminga statistika

Cukrinis diabetas taip sparčiai plinta, kad jau pradėtas vadinti civilizacijos liga. Per pastaruosius penkiolika metų sergančiųjų diabetu pasaulyje padaugėjo daugiau nei dvigubai: 1990 m. juo sirgo maždaug 80 mln. žmonių, o pernai – jau apie 175 mln. Manoma, kad Lietuvoje cukriniu diabetu (daugiausia – II tipo) serga kas penkiasdešimtas žmogus. Blogiausia tai, kad apie pusė sergančiųjų net nežino apie savo ligą.

KODĖL KRAUJAS „APSĄLA“

Cukrinis diabetas yra medžiagų apykaitos liga. Organizmas nesugeba panaudoti angliavandenių, kuriuos gauna su maistu. Sveiko žmogaus organizme angliavandeniai paverčiami gliukoze ir patenka į kraują. Tuomet ją „sugauna“ insulinas – kasos gaminamas hormonas – ir siunčia į visas ląsteles, kurioms tai – būtinas energijos šaltinis. Sergančiųjų cukralige organizme insulino trūksta arba jis neatlieka savo funkcijų. Todėl ląsteles pasiekia per mažai gliukozės, o kraujyje jos lieka per daug. Atsiranda hiperglikemija. Jei tokia situacija išsilaiko ilgiau, pažeidžiamos kraujagyslės, užblokuojamos arterijos, kuriomis kraujas patenka į įvairius organus – širdį, smegenis, akis, inkstus. Deja, abiejų tipų cukrinis diabetas – liga visam gyvenimui. Tačiau tinkamas gydymas leidžia ligoniui normaliai gyventi.

HIPERGLIKEMIJA

Per didelė gliukozės koncentracija kraujyje – pagrindinis cukrinio diabeto požymis. Tačiau ji gali būti ir kitų endokrininių ligų simptomas. Be to, gliukozės kraujyje gali padaugėti ir dėl stipraus, ilgai trunkančio skausmo, galvos traumų, ilgalaikio kai kurių vaistų vartojimo (gliukokortikoidų, salicilo rūgšties preparatų).

II tipo diabetas. Nepriklausomas nuo insulino

Prasideda nepastebimai. Kraujyje insulino būna pakankamai, bet dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, kai kurių hormonų pertekliaus) jis neatlieka savo funkcijų. Kartais ši ligos forma vadinama suaugusiųjų diabetu, nes ja dažniausiai suserga vyresni nei 35 metų amžiaus žmonės. Beje, net 90–95 proc. visų diabetikų serga II tipo cukralige. Žmogus gali ilgai neįtarti sergąs, nes liga dažnai turi „nebylųjį“ periodą: nejaučiama jokių ryškesnių sveikatos sutrikimų. Pasitaiko, kad liga diagnozuojama visiškai atsitiktinai, tikrinant gliukozės koncentraciją kraujyje dėl kitų priežasčių.

Galite susirgti cukriniu diabetu, jei:

• turite antsvorio (kai svoris per didelis, organizmui gali nepakakti insulino, kurį gamina kasa. Todėl nutukusieji serga 2–3 kartus dažniau už normalaus svorio žmones);
• cukralige sirgo kas nors iš artimiausių šeimos narių (manoma, kad liga gali būti paveldima);
• nėštumo metu buvo didelis cukraus kiekis kraujyje arba pagimdėte didesnį nei 4 kg svorio kūdikį;
• esate vyresnė nei 45 metų;
• mėgstate nejudrų gyvenimą;
• sergate širdies ir kraujagyslių ligomis;
• sergate lėtine kepenų ar kasos liga.

Kartais pakanka tik dietos

Tinkamai sudarytas valgiaraštis – būtina sąlyga bet kuriuo būdu gydant cukraligę. Jei nustatyta labai ankstyva ligos stadija, kurį laiką dieta gali būti netgi vienintelė gydymo forma. Sergančiojo cukriniu diabetu maiste turi būti pakankamai vertingų baltymų (liesos mėsos, žuvies, varškės, kiaušinių) ir sudėtinių angliavandenių (kruopų, rupios duonos). Valgiaraštyje neturi trūkti daržovių ir vaisių. Tačiau sergantieji cukralige šiuos vertingus maisto produktus turėtų rinktis pagal kitus kriterijus nei sveiki žmonės.

Nerimą keliantys požymiai

• Padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis (beveik kas valandą);
• staigus svorio sumažėjimas;
• nuolatinis nuovargis, silpnumas;
• pykinimas, kartais – vėmimas;
• niežėjimas, ypač lytinių organų srityje (gleivinę dirgina šlapime atsiradęs cukrus);
• dažni bakterijų, grybelių sukelti makšties uždegimai, sutrikęs menstruacijų ciklas.

Pastebėjusi nors vieną išvardytų požymių, išsitirkite gliukozės kiekį kraujyje. Be specialisto konsultacijos neišsiversite: jis arba išsklaidys jūsų nerimą, arba paskirs tinkamą gydymą (kuo anksčiau, tuo geriau).

Kaip gaminti

Be tinkamai parinktų produktų, svarbu laikytis ir tam tikrų maisto gaminimo taisyklių:

• vengti keptų patiekalų. Maistą geriausia virti vandenyje arba garuose, kepti folijoje, troškinti;
• kuo mažiau vartoti druskos, gyvulinių riebalų, raudonos mėsos, aukščiausios rūšies miltų kepinių;
• košių ir daržovių nepervirti (per ilgai virtas maistas skatina cukraus kiekio kraujyje didėjimą);
• visiškai atsisakyti saldumynų (jų reikia tik tuo atveju, kai išryškėja cukraus trūkumo požymiai);
• valgyti šešis kartus per dieną, visuomet tuo pačiu laiku. Paskutinį kartą reikėtų užkąsti apie dešimtą valandą vakaro.

Mankštintis – būtina. Tačiau ne bet kaip

Sergantiesiems cukriniu diabetu mankšta ne mažiau svarbi nei dieta. Tačiau iš pradžių taip pat pravartu pasitarti su gydytoju, kad išvengtumėte hipoglikemijos (kai kraujyje staigiai sumažėja cukraus), galinčios atsirasti dėl didesnio fizinio krūvio. Tinkamai parinkti pratimai didina organizmo gebėjimą panaudoti insuliną (tada reikia mažiau injekcijų), mažina cukraus kiekį kraujyje, padeda sumažinti svorį. Sergant cukralige net keli numesti kilogramai – didžiulis laimėjimas. Mankštos intensyvumas turi būti toks, kad širdies ritmas pagreitėtų nežymiai. Tačiau mankštintis reikėtų ne trumpiau kaip pusvalandį ir ne rečiau kaip kas antrą dieną. Tik tada galima tikėtis, kad palaipsniui didės organizmo jautrumas insulinui. Jeigu tenka mažinti svorį, gerai būtų mankštintis kasdien.

Reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių, kad mankšta tikrai padėtų, o ne pakenktų:

• avėti tinkamą – patogią, pakankamai plačią – avalynę, kuri nespaustų pėdų (pėdos – ypač jautri sergančiųjų cukriniu diabetu vieta);
• nesimankštinti, kai liga paūmėja (kai padidėjęs cukraus kiekis.