Atostogos Turkijoje- ką pamatyti?
Atostogaudama Pietvakarių Turkijoje- Marmaryje ar Antalijoje- gali ne tik lepintis šiuolaikiniuose kurortuose prie šiluma alsuojančios Viduržemio jūros. Gali prisiliesti prie kelių tūkstančių metų senumo istorijos, pačiupinėti du iš septynių pasaulio stebuklų.
Du pasaulio stebuklai
Yra toks kraštas, kuriame dar galima pamatyti stebuklų! Tiesiogine šio žodžio prasme… Pietvakarių Turkija didžiuojasi dviem iš jų: Artemidės šventykla Efese ir karaliaus Mauzoloso kapu Halikamase.
Artemidės šventykla, nors ir stebuklas, šiandien stūkso be stogo. Išlikusios tik kolonos ir sienų likučiai. Ką gi, kadaise šis statinys, matyt, darė įspūdį! Be šventyklos, Efese išlikusios daugiau nei 30 pastatų liekanos. Didžiausias yra bibliotekos fasadas. Šalia- teatras (jame tilpdavo 24 tūkstančiai žiūrovų), išsaugojęs puikią akustiką, pirtys ir… viešieji tualetai, t.y. akmeniniai suolai su skylėmis bei tai, ką šiandien pavadintume Raudonųjų žibintų kvartalu. Apie pastaruosius statinius, turbūt taikydamasis prie dabartinių turistų skonio, gidas pasakos išsamiausiai… Šiandien Efesas yra maždaug 1,5 km ilgio. Tai bene vienas geriausiai išsilaikiusių antikos miestų pasaulyje. Nuostabu, kad jis išliko kelis tūkstančius metų! Gal todėl, kad tai- šventųjų miestas? Gyvenimo rudenį čia praleido Jonas Evangelietis. Lankėsi ir šv. Povilas, kuris vietiniams krikščionims parašė „Laišką efesiečiams“, įtrauktą į Šventojo Rašto kanonus.
Būnant Efese verta aplankyti netoliese esantį šv. Mergelės Marijos namelį. Jame ji praleido paskutinius savo gyvenimo metus. Kuriai nereikia to, kas ten „dalijama“, meskite į mane akmenį! Paaukojusi pinigėlį ir uždegusi žvakelę gali tikėtis nuodėmių atleidimo už pastaruosius septynerius metus. Po to tokia- be nuodėmės- gali atsigerti iš stebuklingojo šaltinio. Šalia koplytėlės jų yra trys: gerumo, sveikatos ir turto. Įvairiomis pasaulio kalbomis šurmuliuojantys turistai kantriai mindžikuoja eilutėje, tikėdamiesi gurkštelėti iš visų trijų…
Kitas pasaulio stebuklas yra karaliaus Mauzoloso kapas, t.y… mauzoliejus. Būtent nuo šio statinio taip pradėti vadinti visi kapai- paminklai. Deja, iš senojo mauzoliejaus Halikamase teliko kolonų likučiai ir keletas bareljefų. Pasirodo, stebuklai nėra labai patvarūs!
Pakrantėje netrūksta antikos paminklų. Vietos, kurias verta pamatyti,- tai mitinė Troja, Pergamonas-miestas, kuriame išrastas pergamentas, bei Miletas, garsėjantis dideliu amfiteatru.
Ką ten amfiteatras! Toliau nuo pakrantės, Kapadokijoje, į išvysite pasakišką kraštovaizdį. Nevsehiro miesto apylinkėse, kiek akys užmato, plyti grybų ir kūgių formos uolos. Iš tolo jos atrodo kaip nykštukų buveinės- su langais ir durimis. Tai vandens darbas, žmonės apsigyveno jau gatavuose būstuose. Vėliau, plėsdami gyvenamąsias patalpas, sudarė ištisus labirintus. Požeminiai miestai buvo gyvenami iki pat XX amžiaus.
Pamukalė- gamtos stebuklas
Kai pavažiavus keliolika kilometrų į rytus nuo Denizlio prieš akis atsiveria akinamai baltų uolų kalnas, iš pradžių sunku patikėti, kad tai- ne sniegas. Bet negali būti- lauke tvyro 30 laipsnių karštis! Pasirodo, kalną baltu apvalkalu padengė kalcio oksidas, išsiskiriantis iš čia tekančio šaltinio. Iš po žemių trykšta 60°C karštumo vanduo. Anksčiau ant uolų susidariusiose įdubose net leisdavo maudytis. Vėliau turkai susigriebė: dabar leidžia tik vaikščioti, ir tai basomis. Kalkės kietos ir aštrios, todėl turistai stypčioja lyg gandrai. Tą reginį nuolat stebi policininkas: apsiausi- mokėsi baudą.
Daug kas į Pamukalę važiuoja gydytis. Nustatyta, kad kalkingas vanduo gydo širdies ir kraujagyslių ligas, aterosklerozę, nervų sutrikimus ir, kas be ko, gražina. Pasak legendos, viena labai negraži mergina, kurios niekas nemylėjo, iš nevilties nusprendė nusižudyti. Šoko nuo uolos ir… pūkštelėjo tiesiai į įduboje tyvuliavusį vandenį. Pati net nespėjo pastebėti, kad įvyko stebuklas- ji neįtikėtinai išgražėjo, o pro šalį atsitiktinai keliavęs princas iškart ją įsimylėjo! Pasiklausiusi tokių legendų nevalingai suki į šalia esantį Kleopatros baseiną. Jame- būtent toks vanduo…
Kurortų malonumai
Didžiąją Turkijos nacionalinių pajamų dalį sudaro du šaltiniai: nafta ir turizmas. Turkai neslepia, kad pirmasis sparčiai senka. Ir, kaip įmanydami, stengiasi išlaikyti bei puoselėti antrąjį. Turistai čia gerbiami- tai netrunki pajusti. Aptarnaujantis viešbučių personalas paslaugus, o vietiniai gyventojai malonūs, ypač moterims ir vaikams. Nėra nė kalbos, kad viena moteris ramiai pereis gatve- turkai iškart bandys flirtuoti!
Viešbučiuose „su maitinimu“ dažniausiai siūlomas „švediškas stalas“. Gali rinktis ką nori ir tiek, kiek telpa. Tačiau už gėrimus, taip pat ir vandenį, daugelyje viešbučių tenka mokėti (išskyrus vadinamuosius „all inclusive“, kuriuose net alkoholis patiekiamas be papildomo mokesčio).
Atvykus į viešbutį verta iš karto pasidomėti, kas siūloma jo svečiams. Nes apmaudu tik išvažiuojant sužinoti, kokiais nemokamais malonumais galėjai naudotis: turkiška ir suomiška pirtimi, teniso kortais, vandens sporto inventoriumi, kas rytiniais aerobikos, vandens gimnastikos užsiėmimais ir pan. Su vaikais Turkijoje patogiausia ilsėtis viešbučiuose, turinčiuose „animacines“ programas. Animatoriais turkai vadina… aukles (beje, dažniausiai – „auklius“). Šių žmonių prižiūrimi vaikai nuolat būna užsiėmę „savais reikalais“: maudosi, piešia, lipdo, vaidina. Tėvai gali jų nesusitikti visą dieną ir gyventi suaugusiųjų gyvenimą: leistis į raftingą (nelengvas, tačiau labai įspūdingas žygis plaustais sraunia upe), dalyvauti safaryje ar nuplaukti į Rodo salą Graikijoje (iš Marmario uosto- tik valanda kelio).
