Kai sutrinka skydliaukės veikla: atpažinti simptomus ir laiku kreiptis pagalbos

Priaugote keletą kilogramų, praradote buvusią energiją, oda kelia vis daugiau rūpesčių, plaukai slenka, atmintis silpsta – jaučiatės prislėgta. Dažnai šie simptomai siejami su menopauze ir hormonų pokyčiais, tačiau kartais priežastis gali būti visai kita.

Kalti hormonai

Pastaruoju metu madinga kaltinti hormonus dėl visko, kas vyksta mūsų organizme. Bet šiuo atveju kaltinimai pagrįsti, nes kalbama apie hormonus, kuriuos gamina skydliaukė, pirmiausia – tiroksiną.

Ši medžiaga, panašiai kaip ir kiti hormonai, per kraują patenka į visas ląsteles. Tiroksinas būtinas normaliai viso organizmo ir nervų sistemos, ypač smegenų, veiklai. Jis reguliuoja kūno temperatūrą, medžiagų apykaitą ir turi didžiulės įtakos daugelio organų, įskaitant širdį, darbui.

Kai, nusilpus skydliaukei, šio hormono ima trūkti, atsiranda įvairių negalavimų. Kai kurie jų dažnai klaidingai įvertinami. Klysta net gydytojai, priskirdami simptomus menopauzei arba ilgalaikiam stresui.

Susilpnėjusios skydliaukės veiklos požymiai:

• Nuolatinis nuovargis, išsekimas, silpnumas.
• Jautrumas šalčiui, neatsparumas peršalimui, užkietėję viduriai, raumenų ir sąnarių skausmas.
• Lūžinėjantys ir slenkantys plaukai, šiurkšti ir blyški oda.
• Atminties sutrikimai, negalėjimas susikaupti, permainingos nuotaikos, polinkis į depresiją.
• Nereguliarios menstruacijos, išnykęs lytinis potraukis.
• Pastorėjęs balsas ir paburkęs veidas.
• Gūžys (matoma ir apčiuopiama padidėjusi skydliaukė).
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.

Kodėl skydliaukė pradeda gaminti per mažai hormonų?

Skydliaukės veiklos susilpnėjimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai liga prasideda:

• Kai organizmui trūksta jodo. Be šio mikroelemento skydliaukė negali gaminti hormonų.
• Kai sutrikusi imuninės sistemos veikla. Imuninė sistema pradeda elgtis su skydliauke kaip su svetimkūniu ir naikina jos audinius. Kuo daugiau liaukos audinių sunaikinama, tuo mažiau hormonų, tarp jų ir tiroksino, ji gamina.

Per mažas tiroksino kiekis kraujyje nėra pirmasis skydliaukės veiklos susilpnėjimo požymis. Apie sumažėjusį liaukos pajėgumą daug anksčiau signalizuoja per didelis kito hormono – tireotropino (TSH) – kiekis. Jį gamina hipofizė. Šio hormono „užduotis“ – skatinti skydliaukę gaminti tiroksiną. Jei kraujyje jo per mažai, hipofizė išskiria daugiau tireotropino. Pagal jo kiekį galima labai anksti nustatyti, kad nusilpo skydliaukės veikla.

Kaip nustatomas TSH kiekis?

Specialiu kraujo tyrimu galima labai tiksliai nustatyti šio hipofizės hormono kiekį. Deja, daugelis gydytojų neskuba jo atlikti. Dažnai šis testas skiriamas kaip vienas iš paskutinių tyrimų, po daugybės kitų sudėtingų diagnostikos procedūrų.

TSH testas gana paprastas, panašus į tuos, kurie atliekami nustatant cholesterolio kiekį kraujyje (abu tyrimus galima atlikti iš tų pačių kraujo mėginių).

Kam verta susirūpinti?

Skydliaukės sutrikimų pavojus didėja senstant (dažniausiai prasideda 40–60 gyvenimo metais). Tiesa, pastaruoju metu nuo šios ligos kenčia vis daugiau jaunų žmonių. Pagrindinė priežastis – jodo trūkumas maiste. Liga dažniausiai gresia moterims. Net 7 procentams 30–35 metų moterų skydliaukės veikla yra nusilpusi. Kai trūksta skydliaukės hormonų, sunkiau pastoti, dažnesni persileidimai. To galima išvengti, jei liga būtų laiku nustatyta ir imtasi priemonių tam trūkumui kompensuoti.

Be to, skydliaukės veiklos nepakankamumas gali būti paveldimas. Tiesa, dažniausiai nežinome savo šeimos sveikatos istorijos, tad nepakenktų pasitikrinti profilaktiškai.

Kada tyrimo negalima atidėlioti?

Tirtis reikia tik pajutus pirmuosius skydliaukės veiklos sutrikimo požymius. Žmonėms, kurie priklauso rizikos grupėms, kas keleri metai derėtų pasitikrinti profilaktiškai, net jei ir nejaučia ligos požymių.

Atsakykite į 9 klausimus:

1. Ar dažnai be jokios priežasties pasidaro karšta arba šalta?
2. Ar būna, kad nei iš šio, nei iš to pradedate dusti, sunku ką nors nuryti?
3. Ar miegas kelia rūpesčių: negalite užmigti, prabundate naktį?
4. Ar pastaruoju metu jūsų oda pasidarė labai sausa?
5. Ar be jokios priežasties sulysote, o gal atvirkščiai – priaugote porą ar daugiau kilogramų?
6. Ar dažnai rytais prabundate pavargusi, suirzusi, nors, rodos, gerai miegojote?
7. Ar pastaruoju metu viduriavote arba viduriai buvo užkietėję?
8. Ar neatrodo, kad širdis kartais plaka per greitai?
9. Ar dažnai apima apatija ir viskas erzina?

Jei nors į keturis klausimus atsakėte „Taip“, išsitirkite skydliaukę, šie nemalonumai gali būti nusilpusios ar, atvirkščiai, suaktyvėjusios skydliaukės veiklos požymiai.

Rizikos grupės:

• Vyresnės nei 50 metų moterys. Skydliaukės veikla dažnai sutrinka hormoninių pokyčių laikotarpiais, ypač per menopauzę. Maždaug 10 proc. penkiasdešimtmečių moterų yra padidėjęs tireotropino lygis. Todėl jos kraujo TSH testą turėtų atlikti kas treji metai.
• Vyresni nei 60 metų vyrai. Tiesa, vyrai skydliaukės veiklos susilpnėjimu skundžiasi rečiau nei moterys. Vis dėlto maždaug 9 proc. šešiasdešimtmečių turi per aukštą TSH lygį. Jiems kraujo TSH testą taip pat reikėtų daryti kas treji metai. Kartais pasitaiko, kad dėl atminties praradimo, nesugebėjimo susikaupti „kaltinama“ senatvė arba Alzheimerio liga, o iš tikrųjų kalta būna susilpnėjusi skydliaukės veikla.
• Nuolat vartojantys tam tikrus vaistus, dažniausiai – antidepresantus ir kai kuriuos vaistus nuo širdies. Ilgainiui jie sutrikdo skydliaukės veiklą. Pradėjus juos vartoti, po 6 savaičių reikia išsitirti TSH kiekį kraujyje, po to tyrimą pakartoti po trijų mėnesių, vėliau – kartą per metus.
• Asmenys, kurių artimi giminaičiai turi skydliaukės sutrikimų. Jei kas nors iš tėvų, brolis arba sesuo sirgo skydliaukės ligomis, TSH kiekį reikia tikrintis kas treji metai (nelygu amžius). Net jei TSH kiekis normalus, gydytojas gali skirti papildomą tyrimą skydliaukės antikūnams nustatyti. Jeigu jų bus rasta, tyrimą reikės kartoti kasmet ir vartoti atitinkamus vaistus.
• Sergantys autoimuninėmis ligomis – cukriniu diabetu, reumatinėmis ligomis (pvz., artritu), albinizmu arba ankstyvu pražilimu (nesulaukus trisdešimties). Tokiu atveju TSH kiekį reikia kontroliuoti kas dveji treji metai.
• Pacientai po švitinimo procedūrų. Po jų (ypač jei švitinama galvos ir kaklo sritys) skydliaukės hormonus reikia tikrinti kasmet.
• Turintys aukštą cholesterolio lygį. Nenustatyta skydliaukės liga gali niekais paversti visas pastangas sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Nustačius, kad nusilpusi skydliaukė, ir laiku pradėjus ją gydyti, galbūt nebereikėtų vartoti anticholesterolinių vaistų. Tinkamomis dozėmis paskirti skydliaukės veiklą skatinantys preparatai neturi jokio nepageidaujamo pašalinio poveikio (to negalima pasakyti apie cholesterolio kiekį mažinančius vaistus).

Svarbiausia – kad netrūktų jodo

Skydliaukės veiklos susilpnėjimo daugeliu atvejų galima išvengti. Paprasčiausiai reikia vartoti daugiau jodo.

Jodo trūkumas ypač pavojingas vaikams – gali sutrikti jų augimas, fizinis ir net protinis vystymasis. Kūdikiui reikia maždaug 50 mikrogramų (mcg) jodo per parą, vaikui, nelygu amžius, – nuo 70 iki 120 mcg, jauniems žmonėms – 150 mcg, suaugusiems – vidutiniškai apie 200 mcg. Nėščiai ir kūdikį maitinančiai moteriai jodo reikia dar daugiau – nuo 230 iki 260 mcg.

Geriausias jodo šaltinis – jūros kopūstai, žuvys, druska su jodu, jūros gėrybės, pieno produktai ir daržovės. Vaistinėse galima nusipirkti ir jodo tablečių. Jos parduodamos be recepto, tačiau nederėtų vartoti nepasitarus su gydytoju.