Kaip ir viskas, kas patenka į organizmą, alkoholis daro poveikį bendrai sveikatos būklei. Vadovaudamiesi naujausiais tyrimais, specialistai pabrėžia, kad nedidelis alkoholio kiekis yra naudingas sveikatai, – pasirodo, saikingai vartojami svaigieji gėrimai tikrai mažina riziką susirgti širdies ligomis, kurios yra viena svarbiausių tiek vyrų, tiek moterų mirtingumo priežasčių. Tyrimai taipogi parodė, kad ypač saikingas baltojo arba raudonojo vyno vartojimas sveikatai yra greičiau naudingas negu kenksmingas.
Vynas skatina pasišalinti nereikalingus medžiagų apykaitos produktus, vyne esančios rūgimo rūgštys nuo kraujagyslių sienelių nuvalo nuosėdas, pagerėja kraujotaka, oda atrodo jaunesnė ir gaivesnė. Žinoma, viskas labai greitai apsiverčia aukštyn kojomis, kai po vienos taurelės išgeriama dar ir dar. Alkoholio perteklius, o ypač labai stipraus alkoholio (pavyzdžiui: degtinės, likerio) vartojimas akivaizdžiai gadina odą. Gali sutrūkinėti smulkiausios kraujagyslės, išsiplečia poros, oda atrodo riebi ir nešvari. Be to, dėl sutrikdytos kraujotakos atsiranda vandens sankaupų, vadinamųjų edemų, ir visų pirma dėl to veidas atrodo blyškus, papurtęs ir sudribęs.
Alkoholio poveikis
• Alkoholis skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, atimdamas iš ląstelių gyvybinę drėgmę. Dėl to gali atsirasti ankstyvo senėjimo požymių, tokių kaip sausa, pleiskanota ir raukšlėta oda.
• Alkoholis eikvoja organizmui gyvybiškai būtinas medžiagas, tarp jų – vitaminus A, B ir E.
• Alkoholis gali sustiprinti žalingą laisvųjų radikalų poveikį audiniams, atsiliepiantį ir odos išvaizdai bei struktūrai.
• Alkoholis išplečia kraujagysles- dėl to oda iš pradžių skaisčiai parausta. Tačiau per daug išgėrus sutrinka kraujotaka ir odos ląstelėms pritrūksta deguonies. Tai kenkia odai- dėl to pradeda trūkinėti kraujagyslės, padidėja rizika susirgti viena odos ligų- rožine.
• Alkoholis kartais atima apetitą ir dėl pablogėjusios mitybos oda nesveikai pagelsta.
Besaikis alkoholio vartojimas
Nors alkoholis daugeliu atžvilgių kenkia odai, nėra būtinybės apskritai jo atsisakyti ir neleisti sau šio malonumo jokia proga.
• Daugeliui žmonių nekenkia saikingai vartoti alkoholinius gėrimus – pavyzdžiui, išgerti vieną ar dvi taures vyno per dieną. Išgėrus daugiau alkoholis jau neduoda jokios naudos ir tik kenkia sveikatai.
• Alkoholio poveikis priklauso ne tik nuo išgeriamo kiekio, bet ir nuo to, per kiek laiko jis suvartojamas. Jeigu šiokiadieniais „sutaupytą” normą iškart įvykdysite per savaitgalio išgertuves, perkrausite kepenis ir užnuodysite organizmą toksinų pertekliumi. Beje, išgertas alkoholis net 24 valandas skystina kraują, stabdo krešulių susidarymą ir kartu gerina širdies veiklą, taigi geriausia svaigalų gerti dažniau, bet labai saikingai.
Kai kurie žmonės turi itin atsargiai vartoti alkoholį:
• Kepenų ligoniai.
• Praeityje smarkiai gėrę žmonės.
• Vartojantys vaistus, kurių sąveika su alkoholiu nepageidautina.
• Vairuotojai.
• Sudėtingų, galinčių sužeisti įrenginių operatoriai.
• Nėščios moterys – išvis nevartoti alkoholio.
• Moterys apskritai turi atsargiau vartoti svaigalus. Moterų kūno masė mažesnė negu vyrų, be to, jos turi palyginti daugiau riebalų ir mažiau raumenų, tad moters organizme mažiau fermentų, skaidančių alkoholį. Todėl moterys šiuo atžvilgiu labiau pažeidžiamos.
Vaistai ir oda
Nemažai ir gydytojo skiriamų, ir be recepto parduodamų vaistų gali turėti neigiamos įtakos jūsų odai:
• Antibiotikai gali sukelti bėrimą.
• Kontraceptinės tabletės ar pakaitinės hormonų terapijos preparatai gali sukelti jautrumą saulės šviesai, dėl kurio kartais sutrinka pigmentacija.
• Kai kurie žmonės gali būti alergiški ne patiems vaistams, o vaistų kapsulei ar dažomosioms jų medžiagoms.
Jei vartojant vaistus išbėrė odą ar pastebėjote alerginę reakciją, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Imdami receptą, paklauskite jį išrašiusio gydytojo, koks galimas šalutinis paskirtų vaistų poveikis, kuris gali atsiliepti ir jūsų odai.
