Skauda galvą- kaltos akys!

Kartais, kai gelia galvą, kaltinate visą pasaulį: ir bambeklę anytą, ir vakarykštę vyno taurę, ir pakilusį kraujospūdį… Tačiau ar žinote, kad skausmo priežastis gali būti tam tikros akių ydos, varginantis darbas kompiuteriu?

Kaip atpažinti astigmatizmą?

Gal ir jūs turite šią akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) ydą? Pradėkime nuo ragenos- skaidraus langelio akies priekyje. Ragena yra lygi ir vienodai apvaliai gaubta (visomis kryptimis!). Vaizdžiai tariant, normali ragena savo gaubtumu primena futbolo kamuolį. Jei žmogus- astigmatikas, jo ragena kuria nors kryptimi bus labiau išsigaubusi, o statmenai- plokštesnė. Astigmatiko ragenos forma primena ovalų regbio kamuolį.

Astigmatizmą dažniausiai lydi trumparegystė arba toliaregystė. Astigmatizmo laipsnis taip pat matuojamas dioptrijomis- parodomas skirtumas taip labiau išsigaubusios ir mažiau gaubtos ragenos dalies. Lęšiai astigmatizmui koreguoti liaudiškai vadinami cilindrais.

Daugelio žmonių akims būdingas nedidelis fiziologinis astigmatizmas (0,5 dioptrijos). Mat Žemės trauka kiek suploja akies obuolį. Didelio laipsnio astigmatizmas dažniausiai būna įgimtas ir nesikeičiantis- nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Nedidelio laipsnio astigmatizmas gali atsirasti gyvenimo eigoje ir kisti.

Kaip atpažinti astigmatizmą? Pirmasis simptomas- pradedame blogai matyti tiek iš toli, tiek iš arti. Norėdamas gerai matyti, žmogus prisimerkia, dažnai mirkčioja. Šitokiu būdu jis kompensuoja regėjimo trūkumą. Įgudęs akių gydytojas tokį „mirksnių” gali atpažinti netgi gatvėje. Astigmatinė akis, stengdamasi gerai matyti, greitai pavargsta, ypač jei daugiau skaitoma arba dirbama kompiuteriu. Tai viena dažniausių akių ir galvos skausmą sukeliančių priežasčių. Žmogus gali jaustis nuolat pavargęs.

Tarkim, astigmatikas yra trumparegis arba toliaregis, nešioja paprastus pliusinius arba minusinius akinius. Jie tik šiek tiek palengvina akių darbą. Paprastais lęšiais neįmanoma pagerinti matymo šimtu procentų!

Tinkami akiniai gali išvaduoti nuo galvos skausmo

Esant astigmatizmui, reikia sudėtingesnio stiklo su cilindru (beje, sudėtingesnio tik technine prasme, išoriškai jis nieko nesiskiria nuo paprastų stiklinių lęšių). Toks lęšis viena kuria nors kryptimi turi daugiau dioptrijų negu kita- taip kompensuojamos netolygios akies ragenos dioptrijos!

Jūs dažnai mirkčiojate, akys greitai pavargsta? Norite gerai matyti ir atsikratyti akių bei galvos skausmo? Pasitikrinkite akis optikoje, turinčioje kompiuterinį refraktorių- prietaisą astigmatizmui nustatyti.

Gerai parinkti akiniai astigmatikui gali ne tik sugrąžinti pilnaverti regėjimą, tačiau ir išvaduoti jį nuo akių nuovargio bei galvos skausmų. Dabar jau net ir labai nedidelis astigmatizmas koreguojamas cilindriniais akiniais, nes jie suteikia žmogui galimybę matyti labai gerai.

Žiūrėjimo į kompiuteri sindromas- kas tai?

Sunku įsivaizduoti gyvenimą be kompiuterio! Daugelis esame priverstos kasdien valandų valandas spoksoti į monitoriaus ekraną. Todėl nenuostabu, kad ilgas darbas kompiuteriu sukelia tam tikrų negalavimų. Okulistai jiems įvardyti netgi susikūrė specialų terminą „žiūrėjimo į kompiuterį sindromas” (ŽKS).

Kokie šio sindromo požemiai? Ogi įvairūs: akių skausmas, pablogėjęs matymas, laikinas spalvų juslės sutrikimas, vidutinis ar netgi sunkus galvos skausmai. Priežasčių šiems negalavimams rastis taip pat daug. Tai- nepatogi kūno padėtis, ekrano mirgėjimas ir atspindžiai nuo jo, netinkamai pasirinktas šriftas, akių koordinacijos sutrikimai. Beje, ar žinote, kad nugaros skausmus gali sukelti netinkamai nustatytas kompiuterio monitoriaus aukštis ar netgi blogai parinkta kėdė?

Taigi jei norite išvengti ŽKS, įsidėmėkite štai ką:

• Patogiau žiūrėti į monitorių, esantį šiek tiek žemiau akių aukščio (20- 30 laipsnių). Juk skaitydamos knygą nuleidžiame akis!
• Žmonės, dirbantys kompiuteriu, rečiau mirksi, todėl dažnai jaučia akių sausumą. Žemiau nuleistas monitorius gali šiek tiek sumažinti akių sausumą. Taip! Nesistebėkite, nes žiūrint žemyn išgaruoja mažiau ašarų. Išvengti sausumo padeda ir dirbtinės ašaros.
• Atspindžiai nuo ekrano- taip pat labai varginantis dalykas. Juos galima sumažinti pasukus kompiuterį nuo lango taip, kad ant jo ekrano kristų kuo mažiau tiesioginių šviesos spindulių. Padeda ir specialūs poliarizuoti filtrai, dedami ant ekrano. Ar žinote, kad dienos šviesos lempos sukelia daugiau atspindžių ant ekrano negu kitos rūšies apšvietimas? Ypač jautrūs šių lempų atspindžiams šviesaus gymio žmonės. Jie gali skųstis galvos skausmais. Todėl geriau tokias lempas išjungti.
• Jei dirbant kompiuteriu tenka dažnai žvilgčioti tai į lapą su tekstu, tai į ekraną, lapą reikia pasidėti virš klaviatūros (arba žemiau monitoriaus). Derėtų išmokti perkelti žvilgsnį nesukinėjant galvos.
• Kompiuterio ekrano tekstas yra mažesnio kontrastingumo negu spausdintos knygos, o teksto ženklai kraštuose- blyškesni. Tai irgi vargina akis. Pats geriausias raidžių dydis – 3- 3,5 mm, o tarpai tarp ženklų- 1 mm.
• Šviesios odos žmones žiūrėjimas į ekraną vargina labiau negu tamsiaodžius. Reikėtų vengti raudonos spalvos. Laikiną spalvų juslės sutrikimą (iki 2 val. po darbo) gali sukelti spalvotų ženklų naudojimas. Tačiau nuogąstauti nevertėtų, nes nuolatinis sutrikimas negresia.
• Reguliarus akių poilsis gali sumažinti žiūrėjimo į kompiuterį sindromą. Derėtų laikytis štai tokios taisyklės: po 2 val. darbo kompiuteriu būtina leisti akims pailsėti (15 min.). Efektyvus ir šis pratimas: 20 min. darbo ir 20 s. poilsio, žiūrint į tolį.
• Tarkim, jums reikia akinių, o jūs jų nenešiojate. Taigi dirbdama kompiuteriu labai alinate savo akis. Ypač tai liečia toliareges ir vyresnio amžiaus (per 40 metų) moteris. Mat šiame gyvenimo tarpsnyje susilpnėja akies lęšiuko tamprumas ir darosi sunku skaityti smulkų tekstą.
  Jei tenka daug dirbti kompiuteriu, verta įsigyti progresinius akinius. Su jais patogu žiūrėti ir į tolį, ir arti (taip pat tarpiniu atstumu).
• Akiniai su antirefleksine danga iki minimumo sumažina ekrano atspindžius. Taip pat galima dėvėti nedaug rusvai ar pilkai patamsintus akinius. Šis tamsinimas turėtų būti pereinama- viršutinėje dalyje tamsesnis, o apatinėje- šviesesnis.
• Kontaktiniai lęšiai irgi tinka. Tik juos nešiojančioms moterims (beje, kaip ir visoms kitoms) rekomenduojama 2- 5 kartus per dieną lašintis dirbtinių ašarų. Jos suvilgys akis ir panaikins diskomforto jausmą.

Jei jus toliaregė

Šiuo atveju šviesos spinduliai fokusuojami ne akies tinklainėje, o už jos. Todėl ir matote neryškų vaizdą. Kol žmogus jaunas, toliaregystę šiek tiek kompensuoja akies lęšiukas. Jis, keisdamas savo optinę galią, fokusuoja spindulius tinklainėje. Tačiau tada akis daugiau dirba, labiau nuvargsta. Po kurio laiko galite pajusti pervargusio lęšiuko sukeltas pasekmes: akys ims rausti, ašaroti, pradės skaudėti galvą, greičiau pavargsite.

Toliaregiams ypač sunku žiūrėti į smulkius daiktus ir tekstą. Beje, didesnio laipsnio toliaregiai gali blogai matyti ir į tolį. Mat lęšiukas jau nebesugeba kompensuoti akies optikos ydos. Geriausia pagalba toliaregiams – pliusiniai akiniai ar kontaktiniai lęšiai.

Jei jūsų toliaregystė nedidelio laipsnio, akinių gali prireikti tik skaitant ar vairuojant. Su amžiumi (sulaukus maždaug 40 metų) lęšiukas pradeda prarasti savo tamprumą ir sugebėjimą keisti dioptrijas, todėl akiniai darosi vis reikalingesni.

Progresiniai akiniai gali jūsų akims grąžinti jaunystę. Mat jie skirti žiūrėti visais atstumais (ir 40 cm, ir 1,2,3 m atstumu, ir į tolį). Viršutinė šių akinių dalis pritaikyta žiūrėti į tolį- joje yra reikiamos tolumo dioptrijos. Jos palaipsniui žemyn stiprėja iki skaitymo dioptrijų. Taigi su tokiais akiniais tikrai nevarginsite akių ir išvengsite galvos skausmo.

Jei jūs trumparegė

Esant šiai refrakcijos ydai, šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę, todėl toli esančių daiktų vaizdas neryškus. Tinklainėje gali susikirsti tik tie spinduliai, kurie sklinda nuo artimų daiktų. Jei jūsų trumparegystė nedidelė (iki -3 dioptrijų), akinių galima nuolat ir nenešioti, nes jie reikalingi tik žiūrėjimui į toli. Jei toliaregystė didesnio laipsnio (daugiau negu -3 dioptrijos), jums reikės nuolat nešioti akinius- ir iš toli žiūrėdama geriau matysite, ir paskaityti bus lengviau.

Trumparegystė taip pat gali išprovokuoti galvos skausmus (tačiau daug rečiau negu toliaregystė). Nuo dažno įtempto žiūrėjimo į tolį akys pavargsta, ima mausti galvą.

Ko gero, šiek tiek susipažinote su akių optinės sistemos ydomis? Kuo daugiau apie jas išmanysite, tuo sėkmingiau išvengsite galvos skausmo.