Kaip įveikti psichologinį nuovargį

Nuovargį pajuntame pačiu netinkamiausiu metu. Staiga pradeda erzinti aplinkiniai, nuo minties apie darbą ima pykinti, pradeda skaudėti galvą. Nepadeda jokios tabletės. Terapeutas tvirtina: „Jūsų nervai pakriko”, o psichologas diagnozuoja emocinio sudegimo sindromą.

Varginantis bendravimas

Kodėl taip nutinka? Ar mėgstamas darbas gali „sudeginti“? Atrodo, kasdien gauname daugybę teigiamų emocijų. Iš kur ta bloga energija, atimanti gyvenimo džiaugsmą ir bet kokį norą dirbti? „Sudegti” darbe galime visi, tačiau dažniausiai šio sindromo aukomis tampa tie, kurių darbas susijęs su žmonėmis: mokytojai ir psichologai. Įdomu ir netikėta? Taip jau yra, kad labiausiai mus išsekina bendravimas. Tokia pati bėda gresia pardavėjams, gydytojams, žurnalistams, verslininkams ir politikams. Jūs visą gyvenimą svajojote padėti artimiesiems ar tapti oratoriumi? Anksčiau ar vėliau persisotinsite bendravimu ir pajusite- „žvakelė gęsta”.

Specialistas sudega pamažu. Jis tarsi išgyvena tris išsekimo stadijas. Iš pradžių viskas klostosi lyg ir gerai. Jokių isterijų, nervinių protrūkių. Tačiau pamažu jausmai prigęsta, dingsta džiaugsmas, viskas aplink atrodo pilka ir niūru. Gyvenimas teka sena vaga, bet jums liūdna ir tuščia. Darbe plušate nenuilsdamas. o namuose iš visų jėgų tvardotės, kad nesunktumėte: ..Palikite mane ramybėje! Namiškiams šypsotės, bet pro sukąstus dantis.

„Sudegti” darbe galime visi, tačiau dažniausiai šio sindromo aukomis tampa mokytojai ir psichologai.

Toliau- dar blogiau. Iš proto varo artimieji ir pažįstami, nervina verslo partneriai. Siutina net praeivis, paklausęs, kiek valandų. Šiuo metu daugelis savo emocijas pradeda lieti ant klientų ir pavaldinių. Diplomatiškesnieji kiek įmanydami valdosi, tačiau jiems kalbant apie aplinkinius balse juntamas pasidygėjimas.

Kaip įmanydami mėginame kontroliuoti savo elgesį, tačiau vidinė įtampa auga. Pagaliau ateina momentas, kai pykčio lavina prasiveržia ant visiškai nekaltų žmonių.

Išpuolį keičia nenumaldomas kaltės jausmas. Tačiau kitą dieną situacija kartojasi. Blogiausia, kad sąžiningas darboholikas savo elgesio priežasčių negali suprasti. Jis nejaučia, jog tuoj galutinai „sudegs”, o sieloje liks tik mėgstamo darbo pelenai. Bendravimas nervina, žmonių buvimas šalia purto. Vieni nebegali kąsnio praryti, kiti vis kažką kramto ir jiems atrodo, kad maistu užpildys atsivėrusią vidinę tuštumą. Treti užgeria arba bėga į kazino. Tačiau kad ir ką darytų- pagerėjimo nėra.

Patekote į patį pragarą. Iš ten patiems išsikapstyti neįmanoma. Viduje- pyktis, žmogų valdo juoda energija ir atrodo, kad kelio atgal nėra. Laikas kreiptis pagalbos į specialistą.

Ar galima to išvengti? Ar įmanoma išmokti atsiriboti nuo žmonių, su kuriais bendrauti esate priversti? Padėti kitiems, bet išsaugoti savo nervus ir gyvybingumų.

Susipažinkime: mūsų didieji priešai- šiuolaikiniai mitai, stereotipai ir gyvenimo nuostatos, kurias patys susikūrėme.

Didvyrio tipas

Jis visada aukojasi dėl kitų. Tokiam asmeniniai interesai neegzistuoja. Didvyris nė už ką neprisipažins, kad pavargo, ne viską padaryti spėja ar sugeba. Darbų imasi su didžiuliu užsidegimu, jam iš viso nėra lygių. Aplinkiniai tokiu darbuotoju žavisi, jam paklūsta, tačiau vargu ar yra norinčiųjų į jį lygiuotis. Didvyrio energija baugina, kartais toks žmogus atrodo tarsi apsėstas demonų. Jis viską gali, sugeba. Šis herojus nejaučia tuoj tuoj „sudegsiąs“ ir iš viso jo entuziazmo beliks krūva pelenų. Šviesi energija, kuri veda į priekį, sunyks, ją pakeis tamsi ir visa naikinanti.

Nepamirškite- jūs žmogus, o ne Dievas. Turite pasirūpinti savimi, išmokite teisingai paskirstyti darbus. Jums reikia žmonių, kurie palaikytų, prieš kuriuos nevaidintumėte. Keiskite sau būti silpni ir pavargę, tada kitą dieną vėl jausitės stiprūs.

Gelbėtojo tipas

Toks žmogus gerai jaučiasi tik tada, kai padeda kitiems, dari labiau jam patinka gelbėti. Kai kurie jų tampa profesionaliais gelbėtojais, pedagogais, medicinos slaugytojomis, socialiniais darbuotojais. Kiti būtinai turi draugų nevykėlių. O tas nelaimėlis nė dienos negali ištverti be atsidavusio globėjo. Jis tarsi vampyras siurbia gelbėtojo energiją. O šiam patinka būti stipriam, nepakeičiamam, reikšmingam. Savo energiją būtinai nori atiduoti silpnesniam ir nė nepajunta, kaip ją iššvaisto.

Gyvendamas kitų gyvenimą, geradarys pamiršta, jog turi ir savąjį. Jis nepagalvoja. kad pirmiausia žmogus turi padėti sau. Vargu ar verta šokti į vandenį gelbėti kiekvieno, kuris pats gali išmokti plaukti. Bendraudami normaliai, su aplinkiniais pasikeičiate gerais energijos srautais. Nuolat tik gelbėdami kitus. iššvaistote savo jėgas ir vargu ar iš tikro kam nors padedate.

Visiems įtinkantis tipas

Jiems be galo patinka būti auksiniais. Gyvenime jiems svarbiausia- visiems įtikti. Aplinkiniams tokie žmonės patogūs, nes juos galima minkyti kaip plastiliną. Siekdami prisimeilinti, jie pasiruošę tapti jūsų šešėliu, pritariamai linguoti galvą ir daryti visa, ko paprašysite. Jie niekada nesako „ne“, nes bijo kitus supykdyti. Visiems įtinkančiais tampa labai paklusnūs vaikai. Jų supratimu, būti geram, vadinasi, visada paklusti.

pamenate Pelenę, ji angeliškai paklūsta piktajai pamotei.Fėja apdovanojo gerąją mergaitę, ir ji išteka už princo. tačiau tai pasaka. Gyvenime viskas atvirkščiai. Paklusnieji daro viską, kad tik įtiktų aplinkiniams, bet už tai niekas jų nevertina ir neapdovanoja. Pamažu tokių geruolių širdyse pradeda vešėti neapykanta, kauptis pyktis. Neigiamos emocijos, kurias įtinkantis tipas atkakliai slepia nuo aplinkinių, degina jį iš vidaus.

Tokie vyrai mėgina įtikti ir žmonoms, ir meilužėms, bijo supykdyti viršininkus. Todėl jie taip išsenka, jog gyvenimą gali baigti savižudybe. Žmonės pamiršta, jog neįmanoma visiems įtikti. Būtina išmokti pasakyti „Ne“. Pataikaudami nieko gero nenuveikiate, bet tampate kilimėliu po kitų kojomis. Visiems lankstotės, o iš tiesų jaučiatės labai nelaimingi.

Sizifo tipas

Jis nori pasiekti profesinių aukštumų. Pasiekęs vieną viršūnę, tuoj kopia į kitą. Pergalė, kurią ką tik pasiekė jo visai nedžiugina. Nesinori pailsėti. Švęsti, savo akmenį Sizifas stumia vis aukštyn, į naują, dar statesnį, kalną… Pasitiki tik savimi, pagalbos nepriima, net iš pačių artimiausių žmonių. Sizifas įsitikinęs, kad kiti su jo darbu paprasčiausiai nesusidoros.

Pažinti Sizifą lengva. Jis ilgai užtrunka darbe, vengia atostogauti. Kai kas nors priverčia tai padaryti, nuolat skambina bendradarbiams ir duoda nurodymus, kurių visai nereikia. Anksčiau Sizifai buvo tik vyrai. Šiandien pastebima ir daugybė tokių moterų. Geležinė ledi įsitikinusi, kad tik ji viena išmano verslą, gali vadovauti ir politikuoti. Sizifai yra patys didžiausi karjeristai, tačiau dažnai nurieda nuo paties aukščiausio kalno ir skaudžiai užsigauna.

Nepamirškite- esate ne mašina, 0 žmogus, kuriam būtinas poilsis. Kai išeinate iš darbo, ne tik šviesą užgesinkite, bet ir palikite biure visus darbo reikalus. Namuose iš karto palįskite dušu ir persirenkite. Tegul kasdienis ritualas tampa siena, skiriančia dvi jūsų gyvenimo sritis, dvi asmenybės dalis.

Susiraskite pomėgį, kuris visiškai neprimintų darbo. Paskirkite jam konkretų laiką. Išeinant iš darbo geležinėms ledi vertėtų pasikvėpinti naujais kvepalais. Geriausiai tiktų lengvas ir žaismingas kvapas. Jis pakeis jūsų vidinį nusiteikimą.