Sveikata

Pagerinkite sveikatą natūraliai

Daugelio gyvenimas panašus į ilgą atidėliojimą. Vakar diena praėjo, rytdiena dar neatėjo, teturime šiandieną. Tad žiūrėkime į rudenį kaip į apsvarstymų, apsisprendimų metą. Juo labiau kad priimant šiuos sprendimus nebūtina visiems apsiskelbti. Paprasčiausiai atsiverkime teigiamiems pokyčiams.

 Šį kartą pakalbėsime apie sveikatos gerinimo priemones, kurias suteikia mums pati Motina Gamta. Apie jas reikia žinoti, nes dėl nežinojimo kyla, galima sakyti, visos ligos. Daugybė studijų parašyta apie cheminių vaistų po­veikį. Bet ar daug mokslininkų tiria, ko­dėl žmogus neserga, yra laimingas? Me­dicinos tėvas Hipokratas teigė, kad kie­kvienos ligos pagrindas – priežastis, ku­rios nepanaikins jokie vaistai. Tad ar ne geriau būtų žinoti šias priežastis ir ben­drauti su sveikatos daktarais?

1. Saulės šviesa. Visa, kas gyva, energijos gauna iš saulės šviesos. Šiandien daug kalbama apie saulės žalą, tačiau ji – ne tik įdegis, bet ir nepamainoma sveikatinimo priemonė. Saulėje išnokę vaisiai ir daržovės- pati geriausia energija mūsų kūnui. Saulės energiją žmogaus kūnas verčia gyvybine energija.

Image by Freepik

2. Grynas oras. Gimę mes įtraukiame į plaučius pir­mą oro gurkšnį, o palikdami šį pasaulį – paskutinį. Tad visai su­prantama, kad gyvenimas priklau­so nuo kvėpavimo. Be šio nemato­mo „maisto” įmanoma išgyventi vos 5-7 minutes. Deguonis būtinas kie­kvienai ląstelei. Jis ne tik teikia gy­vybinės energijos, bet ir šalina iš organizme susidariusias kenksmingas medžiagas.

Kvėpuokite ramiai, giliai, nors keletą minučių per dieną darykite kvėpavi­mo pratimų. Tada organizmas gaus daugiau deguonies, o jūs nurimsite. Miegokite prie atviro lango, darbe darykite trumpas pertraukėles ir, jei tik įmanoma, išėję į lauką keletą kartų giliai įkvėpkite ir ramiai iškvėpkite. Kas dieną stenkitės bent 3 kilometrus nueiti pėsčiomis.

3. Švarus vanduo. Žmogaus organizme yra 70 procentų van­dens. Be maisto galima išgyventi net kelias savaites, o be vandens – vos keletą dienų. Organizmas labai jautriai reaguoja į vandens trūkumą, kamuoja troškulys, išdžiūsta oda, sumažėja sekrecija.

Mėgaukitės vandeniu maudydamiesi ežere, upėje, jūroje, baseine ar duše. Kai norite gerti, rinkitės tik švarų vandenį. Tegul tai tampa ritualu: stiklinė vandens ryte, pusė valandos prieš valgį ir pusė valandos prieš miegą. Vanduo nuo seno žinomas ne tik kaip maistas, jis gali padėti įveikti negalavimus. Niekas neabejoja tinkamu kontrastinio dušo poveikiu kūnui, pirčių – kūnui ir sielai, jūros – kūnui, sielai ir protui. Ne veltui sakoma: po maudynių jautiesi lyg naujai gimęs. Tiesa, valgydami per daug neprisikimškite, nes pusę skrandžio turi užimti maistas, ketvirtadalį vanduo ir ketvirtadalį oras.

4. Kasdienis valgymas. Tai – magiška ceremonija, nes maistas pereina į sveikatą, jėgą, meilę ir šviesą. Maistas, kad sveikatintų, teiktų ilgą gyvenimą ir darną, turi būti skanus, maistingas, malonus. Svarbu:

  • maitintis pagal sezoną ir gyvena­mąją vietą;
  • daugiau valgyti pirmoje dienos pusėje;
  • vakarienę valgyti iki saulės laidos;
  • maistą smulkiai sukramtyti.

Valgykite reguliariai ir tik liek, kad nejaustumėte alkio. Kuo daugiau maisto, tuo daugiau ligų. Valgykite su artimais arba mielais žmonėmis, jokių blogų jausmų ir minčių prie stalo.

5. Iškrova. Šį būdą žino net gyvūnai, juk jie neė­da, kai suserga. Jokiu būdu nesiimkite drastiškų priemonių. Pradėkite nuo vienos iškrovos dienos per savaitę. Patirtas geras jausmas galbūt paska­tins nepabijoti didesnių išmėginimų. Trumpalaikiai (24, 36 val.) bada­vimai nėra pavojingi, juos pripažįsta ir daugelis tradicinės medicinos dak­tarų. Žinoma, pati geriausia profilaktika- taisyklinga mityba, tačiau mums nesvetima viskas, kas žmogiška. Tad jei vis dėlto persivalgėte, sielos graužatį nugalėkite sumažinę maisto kiekį arba trumpam visai jo atsisakykite. Sugrįš ne tik kūno, bet ir sielos pusiausvyra.

6. Fiziniė veikla. Jokiu būdu neišbraukite mankš­tos iš savo dienotvarkės. Nesportuo­jantys žmonės nejaučia gyvenimo ri­tmo ir džiaugsmo. Jų kūnas suglebęs, lėta medžiagų apykaita. Kai sportuo­jame, kartu su prakaitu pašalinamos kūną sendinančios kenksmingos me­džiagos. Sportuodami galite dau­giau valgyti, nes daugiau suvartojate energijos. Visai nesvarbu, ką pasi­rinksite: gimnastikos pratimus, treni­ruoklius, plaukimą, aerobiką, jogą ar paprasčiausiai vaikščiosite (tai univer­saliausias sportas), svarbiausia, kad dirbtų raumenys, pagreitėtų kraujo apytaka, kvėpavimas taptų ritmingas ir gilus. Prieš atlikdami pratimus nepamirškite gerai išvėdinti kambario. Pradėkite nuo 15 min. pamažu ilginkite mankštos laiką iki 1 val. Kvėpuo­kite pro nosį,iškvėpimas turi būti šiek tiek ilgesnis už įkvėpimą.

7. Poilsis– kai ilsisi ne tik kūnas, bet ir protas. Sulėtinkite tempą, susiplanuoki­te dieną. Joje privalo atsirasti laiko poilsiui. Ir nesvarbu, kaip ilsėsitės – aktyviai ar pasyviai, o gal tiesiog pakeisite įprastinę veiklą. Nors trumpam atsitraukite nuo, tarkim, kompiuterių, ir pasidžiau­kite mėgstamu užsiėmimu. Taigi gal paskaitykite, pasiklausykite muzikos, pašokite, atlikite jogos pratimų, pamedituokite ar net pa­miegokite. Išmokite atsipalaiduo­ti, užmigti nors trumpam. Atsigul­kite ant nugaros, rankas delnais į apačią padėkite prie šonų, kojas ištieskite taip,kad neliestų viena kitos. Būkite atsimerkę, tačiau nežiūrėkite į vieną tašką, tegul akių obuoliai juda ratu. Akys pačios už­simerks. Sekdami obuolių jude­sius „paleiskite” mintis, tada atsipalaiduos visas kūnas.

8. Gera laiky­sena. Apsižiūrėkite veidrodyje, ar nesikūprinate. Pirmoji geros laikysenos sąlyga – tiesi nugara. Išmokite tiesiai stovėti, sėdėti ir vaikščioti. Tai nesun­ku. Jei dirbate monotonišką darbą, kas valandą atsistokite ir pamankš­tinkite stuburą. Užtenka uždėti rankas ant juosmens ir truputį atsilošti. Stuburas turi tarnauti visą gyvenimą. Tausokite jį. Pasirūpinkite patogia kėde darbe, gera sėdyne mašinoje.Tai labai svarbu, nes stuburas daugiausia kenčia sėdint. Todėl kai galite gulėti – nesėdėkite, kai galite stovėti – nesėdėkite.

9. Pozityvus mąstymas, vidinis nusiteikimas. Ne­leiskite blogiems jausmams gadin­ti savo gyvenimo. Pyktis, pavydas, baimė, gobšumas – tai sielą ardan­tys jausmai. Apie sveikatą mąstykite tik konstruktyviai. Neįsileiskite į savo kūną emocinės depresijos, antraip ji atims gyvenimo skonį ir džiaugsmą. Gyvenkite geriausiai, kaip galite, darykite geriausia, ką galite, mąstykite taip pozityviai, kaip galite.

Neatidėliokite, šiandien pradėkite ke­lionę link sveikesnės gyvensenos. No­rėdami pasiekti tikslą būkite kantrūs. Įsiklausę į šiuos gamtos dėsnius, pajusite di­džiulę naudą ir nugyvensite ilgą, sveiką ir laimingą gyvenimą.

Taip pat skaitykite
Close
Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker