7 žmonių psichotipai: pažink save ir kitus

Šiuolaikinis sąmoningumo (angl. mindfulness) ir savęs pažinimo siekis veda mus kilnaus tikslo link: pagaliau atrasti tvirtesnį ryšį su savimi – tiek fiziniu, tiek mentaliniu lygmeniu – ir stengtis geriau suprasti bei priimti kitus žmones, net tada, kai mūsų nuomonės, vertybės ar mąstymo būdas nesutampa. Tai padaryti kasdieniame gyvenime kartais būna labai sunku, bet tikrai įmanoma.

Vienas iš įrankių, galinčių padėti šiame kelyje – profailingas. Tai psichologinių metodų ir technikų visuma, leidžianti įvertinti ir prognozuoti žmogaus elgesį pagal jo būdingus bruožus, kalbą, išvaizdą, neverbalinius signalus.

„Profailingas padeda suprasti, kaip būtent mąsto konkretus žmogus ir kaip su juo kalbėti jam suprantama kalba. Šis metodas atsirado praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje ir iš pradžių buvo naudojamas kriminalistikoje, kad tyrėjams būtų lengviau nustatyti nusikaltėlius pagal jų elgesio modelius“, – pasakoja Jekaterina Sila, profailingo ir lyčių koučingo ekspertė. Šiandien profailingo metodai taikomi labai plačiai: nuo melo detekcijos iki personalo atrankos (pvz., nustatant tinkamiausius kandidatus ar net galimą baimę skraidyti aviacijoje) ar rinkodaros bei pardavimų.

Kas yra psichotipai ir kodėl juos naudinga žinoti?

Vienas pagrindinių profailingo įrankių – žmonių psichotipų (dar vadinamų radikalais) nustatymas. Pasak ekspertės, psichotipai padeda geriau suprasti žmogų ir jo poelgių motyvus. Jie dažnai skirstomi pagal įgimtus nervų sistemos ypatumus (jos stiprumą, mobilumą, pusiausvyrą) ir dominuojančias bazines emocijas.

Iš viso išskiriami septyni pagrindiniai psichotipai. Svarbu suprasti, kad „gryno“ vieno tipo žmonių beveik nebūna – kiekviename iš mūsų gali persipinti nuo trijų iki visų septynių tipų bruožai, tik vieni jų būna ryškesni, dominuojantys, o kiti – mažiau pastebimi. Taip pat reikia nepamiršti, kad mūsų asmenybę, be įgimto psichotipo, labai stipriai veikia ir kiti veiksniai – auklėjimas šeimoje, aplinka, kultūra, gyvenimo patirtys, patirtos psichologinės traumos.

Tad kaip atpažinti skirtingus psichotipus savyje ir kituose? Susipažinkime su 7 pagrindiniais tipais pagal Jekaterinos Silos apibūdinimus:

7 Pagrindiniai psichotipai (radikalai):

1. Isteroidinis: Šio tipo žmonės dažniausiai būna labai ryškūs, traukiantys aplinkinių dėmesį. Jie mėgsta atrodyti gražiai, efektingai, renkasi neįprastus, madingus drabužius, siekia išsiskirti iš minios. Tai gali būti žmogus, skiriantis daug laiko nepriekaištingam makiažui ryte, besirenkantis pačią madingiausią šukuoseną ir dar iš vakaro kruopščiai išlyginantis drabužius rytdienai.
   • Nervų sistema: Pasak ekspertės, ji paprastai silpna, bet labai mobili (lanksti). Tai reiškia, kad jų dėmesys ties viena užduotimi išsilaiko neilgai, jie gali lengvai išsiblaškyti, pavyzdžiui, kas pusvalandį išeiti parūkyti ar pasitikrinti socialinių tinklų.
   • Bruožai: Kalba greitai, emocingai, kalboje dažnai vartoja įvardį „aš“. Labai mėgsta komplimentus, dėmesį ir kai kiti pabrėžia jų išskirtinumą bei svarbumą.
2. Epileptoidinis: Apie šiuos žmones dažnai sakoma „pasakė – padarė“. Jiems būdingas struktūruotumas, tvarkos poreikis, nuoseklumas, užsispyrimas. Jie gali valandų valandas atlikti vieną užduotį, kol nepasiekia rezultato.
   • Nervų sistema: Ekspertė ją apibūdina kaip silpnesnę ir „stringančią“, nelanksčią. Dėl šios priežasties su jais kartais būna sunku susitarti, jie sunkiai priima pokyčius, labai nemėgsta, kai juos pertraukia ar su jais ginčijasi.
   • Bruožai: Dažnai atrodo mažai emocionalūs. Gali nesuprasti emocinių priekaištų, tokių kaip „tu manęs nemyli“ ar „skiri man per mažai laiko“, nes jiems svarbesni konkretūs veiksmai ir tvarka. Yra tvirtai įsitikinę savo teisumu ir sunkiai pripažįsta klystantys. Dažniausiai renkasi praktišką, sportinį aprangos stilių, tačiau jei aplinka reikalauja (pvz., oficialus renginys), laikysis aprangos kodo ir vilkės kostiumą ar suknelę.
3. Paranojinis: Jiems puikiai tinka posakis „matau tikslą – nematau kliūčių“. Tai ambicingi, valingi žmonės, kurie visada ras išeitį, reikiamus resursus ir galimybes savo tikslams pasiekti. Jiems nėra nieko neįmanomo.
   • Nervų sistema: Stipri, bet „stringanti“ ir mažai mobili, tačiau lankstesnė nei epileptoidų (su kuriais jie turi daug panašumų ir juos atskirti neprofesionalui gali būti sunku).
   • Bruožai: Skirtingai nei epileptoidai, paranojinio tipo žmonės dažniau turi didelių, globalių planų ir tikslų (pvz., karjeros, verslo). Jiems labai patinka, kai kiti pritaria jų idėjoms ir prisideda prie jų įgyvendinimo. Dažnai renkasi klasikinį, solidų aprangos stilių net ir neformalioje aplinkoje, pvz., einant pasivaikščioti į parką.
4. Šizoidinis: (Pavadinimas neturi nieko bendro su psichikos liga šizofrenija!). Tai intelektualūs, dažnai labai kūrybingi, nestandartiškai mąstantys žmonės. Gali turėti sunkumų užmezgant artimus socialinius ryšius ar bendraujant su didelėmis grupėmis žmonių.
   • Bruožai: Jų išvaizda gali atrodyti šiek tiek neįprasta, eklektiška – pavyzdžiui, maištingi, tarsi per dideli drabužiai, kuprinė ant klasikinio švarko, keistos kojinės su linksmais paveikslėliais. Jų mąstymas yra ypatingas, kartais jie gali sudaryti „ne šio pasaulio“, keistuolio įspūdį. „Kalbantis su jais, jei pats nesi šizoidas, gali net nesuprasti, ką jie nori pasakyti. Ryškus pavyzdys – Šeldonas Kuperis iš serialo „Didžiojo sprogimo teorija“, – sako J. Sila.
5. Hipertiminis: Ar pažįstate žmogų, kuriam nuolat kažkas nutinka, kuris visada kupinas energijos, optimizmo ir neįtikėtinų istorijų, nuo kurių jūsų akys darosi vis didesnės? Tikėtina, kad tai hipertiminio psichotipo asmenybė. Tai labai linksmi, socialūs, energingi žmonės, nuotykių ieškotojai, galintys spontaniškai išvykti į kitą šalį be cento kišenėje ar nuolat kažkur skubėti.
   • Nervų sistema: Stipri ir labai mobili. Jie gali ilgai išbūti įtampoje, daug dirbti, tačiau jiems sunku ilgai išlaikyti dėmesį ties viena konkrečia užduotimi.
   • Bruožai: Kalba greitai, gyvai, tačiau, skirtingai nei isteroidai, pasakoja ne tiek apie save, kiek įvairias istorijas, anekdotus, dalijasi įspūdžiais. Su jais retai būna nuobodu. Turi gerą humoro jausmą, aukštą socialinį intelektą (lengvai mezga pažintis), vertina komfortą ir malonumus.
6. Emotyvinis: Tai žmonės, kuriems dažnai kitų poreikiai ir jausmai yra svarbesni nei jų pačių. Jie pasižymi jautrumu, sentimentalumu, altruizmu, nuoširdumu, linkę aukoti savo interesus dėl kitų gerovės.
   • Nervų sistema: Neapibrėžto tipo, bet pasižyminti ypatingu jautrumu net silpniems signalams.
   • Bruožai: Jų mimika turtinga ir gyva, mąstymas – lankstus, sisteminis. Jie labai empatiški, tarsi intuityviai jaučia menkiausius kito žmogaus nuotaikos pokyčius ir į juos reaguoja. Išoriškai atrodo tvarkingai, harmoningai, paprastai turi gerą skonį. Jie yra puikūs klausytojai, tačiau patys kalba tyliai, ramiai. Labai nemėgsta grubumo, familiarumo, nepagarbos.
7. Nerimastingasis: Šio tipo žmonių nervų sistema silpna, mažai mobili. Jie yra linkę dažnai jausti nerimą, baimę, nesaugumą. Dažnai tikisi, kad nutiks kažkas blogo, todėl kituose žmonėse ir aplinkoje pirmiausia ieško saugumo ir patikimumo.
   • Bruožai: Nepaisant nerimo, jie gali būti labai geri ir atsakingi darbuotojai, ypač reikalaujančiose kruopštumo ir atidumo srityse, nes pastebi visas smulkmenas ir niekada nepraleis svarbaus punkto sutartyje, parašyto mažiausiu šriftu. Sakoma, kad krizių metu tai žmonės, kurie dažnai išgyvena lengviau už kitus, nes būna iš anksto apgalvoję įvairius blogiausius scenarijus ir pasiruošę planus „B“, „C“, „D“… Išoriškai dažnai atrodo nepastebimai, kukliai, renkasi neutralių, tamsesnių spalvų (juodus, pilkus) drabužius. Dažnai vengia prisiimti visą atsakomybę už projektą vieni, mieliau renkasi dirbti komandoje, kad atsakomybė pasiskirstytų.

Kodėl tai naudinga žinoti?

Ką mums duoda šis skirstymas į psichotipus? Pirmiausia – geresnį savęs ir kitų žmonių supratimą. Atpažinę dominuojančius bruožus savyje ir aplinkiniuose, galime lengviau suprasti savo ir jų elgesio motyvus, reakcijas, stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai padeda rasti tinkamesnį bendravimo būdą su skirtingais žmonėmis.

„Pavyzdžiui, tėtis, turintis ryškų epileptoidinį radikalą su jo „stringančia“ nervų sistema, jūsų sprendimą išeiti iš stabilaus darbo biure ir tapti laisvai samdomu darbuotoju galbūt supras ir priims tik tada, kai jam pateiksite aiškią statistiką, uždarbio grafiką ir konkrečius argumentus. Ir net tada jo reakcija, tikėtina, bus labai lakoniška, pavyzdžiui, „aišku, supratau“, – pateikia pavyzdį J. Sila.

Ekspertė taip pat mini, kad egzistuoja ir dar smulkesnis skirstymas į vadinamąją „51 metaprogramą“ – tai tarsi įgimti realybės suvokimo filtrai, kurie taip pat skiriasi pas skirtingus žmones. Pavyzdžiui, vieni žmonės natūraliai labiau orientuojasi į detales, smulkmenas, o kiti – į bendrą vaizdą, visumą. Šie skirtumai taip pat gali lemti nesusipratimus net kasdieniškiausiose situacijose – tarkime, renkantis tapetus remontui: vienam bus gyvybiškai svarbūs smulkūs rašto elementai ir rozečių dydis, o kitam tai atrodys visiškai nereikšmingos smulkmenos.

Kaip sužinoti daugiau apie save?

Norėdami geriau suprasti, kokie psichotipai ar bruožai dominuoja jūsų asmenybėje, galite ne tik paskaityti aprašymus ir save paanalizuoti, bet ir pasidalinti šia informacija su artimais draugais ar šeimos nariais ir paprašyti jų nuomonės – kokio tipo bruožų jie jumyse mato daugiausia? Kartais žvilgsnis iš šono gali padėti sužinoti apie save kažką naujo ir netikėto.

Pabaigai

Žmonių skirstymas į psichotipus – tai ne bandymas „sudėti į stalčiukus“ ar priklijuoti etiketes. Tai tiesiog vienas iš įrankių, padedančių geriau suprasti save ir kitus žmones, atpažinti mūsų elgesio modelius ir motyvus, rasti efektyvesnių bendravimo būdų. Juk kiekvienas žmogus – tai unikali ir nepakartojama įgimtų savybių, auklėjimo, patirčių ir sąmoningų pasirinkimų mozaika. Kuo geriau pažinsime save ir suprasime kitus, tuo lengviau bus kurti darnesnius ir pagarbesnius tarpusavio santykius.