13 priežasčių apsilankyti pas gydytoją

Vasarą turbūt rečiau varstėte poliklinikos duris: tai gydytojas atostogavo, tai jūs pati ruošėtės išvykti. Dabar pats metas rimčiau pasirūpinti savo sveikata, kad menki negalavimai neišaugtų į rimtą ligą.

1. Kraujuoja dantenos

• Tai galėtų būti: Parodontozė.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į stomatologą.

O gal tik nusipirkote naują dantų šepetuką, kuris jums per kietas? Vis dėlto verčiau nueikite pas stomatologą, nes kraujuojančios dantenos – taip pat ir parodontozės požymis. Nesigydant, galite prarasti ne vieną dantį!

2. Naktį atsibundi nuo skrandžio skausmo

• Tai galėtų būti: Opaligė.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į gastroenterologą.

Ar naktinis skausmas po duobute (ten, kur paprastai maudžia labai išalkus) praeina, kai ko nors suvalgai? Žinokite, kad tai gali būti pirmasis opaligės simptomas. Daugelis nekreipia į tai dėmesio, juolab kad skausmas taip lengvai numalšinamas. Verčiau nerizikuokite – išsitirkite ir, jeigu reikia, vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Mat negydoma liga dažnai paaštrėja tada, kai mažiausiai tikitės. Pavyzdžiui, patyrus stresą gali ūmiai atsiverti net kraujuojanti opa.

3. Visą laiką troškina

• Tai galėtų būti: Cukrinis diabetas.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į endokrinologą.

Cukriniu diabetu susergama per kelis mėnesius. Kol nėra komplikacijų, nieko neskauda. Todėl negalima numoti ranka į, rodos, nesvarbius dalykus: troškulį, dažną šlapinimąsi naktį, išsausėjusią odą. Nedelskite pasidaryti kraujo tyrimą. Nepamirškite, kad cukraligė – ne tokia liga, kuri praeina savaime.

4. Maudžia papilvę

• Tai galėtų būti: Gimdos priklausinių uždegimas.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į ginekologą.

Tai dažnas jaunų moterų negalavimas, medicinos terminais vadinamas adneksitu (arba salpingooforitu). Jis būna ūminis ir lėtinis. Jei nekreipsite dėmesio į pilvo apačioje juntamą maudimą ir pakitusias makšties išskyras (tai trunka tik vieną dvi savaites), liga taps lėtine. Beje, galbūt esate sveika, pilvo apačią maudžia tik prieš menstruacijas. Šiaip ar taip, vis tiek apsilankykite pas ginekologą – tegul specialistas išsklaido jūsų abejones.

5. Akivaizdžiai padidėjo apgamas

• Tai galėtų būti: Melanoma.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į dermatologą arba onkologą.

Melanoma – viena odos vėžio formų. Dažniausiai ji susiformuoja iš jau esančių apgamų. Iš pradžių apgamas tik nežymiai padidėja (tai gali trukti net penkerius metus). Svarbiausia – pastebėti, kada melanoma iš paviršinio plitimo fazės pereina į mazginę. Ypač dažnai tai atsitinka po vasaros. Jeigu apgamą pradėjo skaudėti, niežėti ar pasikeitė jo forma, skubėkite pas gydytoją!

6. Visą laiką norisi miego

• Tai galėtų būti: Hipotirozė.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į endokrinologą.

Hipotirozė (skydliaukės veiklos susilpnėjimas) neturi labai aiškių požymių, ypač kol liga lengvos formos. Tačiau vienas hipotirozės požymis moterims ypač nemalonus – be priežasties didėjantis svoris. Todėl tikrai verta išsitirti. Jeigu paaiškės, kad jūsų negalavimų priežastis – tikrai hipotirozė, gydymas bus nesudėtingas ir greitas.

7. Gelia sąnarius

• Tai galėtų būti: Reumatoidinis artritas.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į reumatologą.

Tai – ne artėjančios senatvės požymis. Atvirkščiai – reumatoidinis artritas vis dažniau kamuoja jaunus žmones. Moterys šia liga serga tris kartus dažniau nei vyrai. Dažniausia susergama, kai sumažėja organizmo atsparumas: peršalus, pervargus, po traumos. Tiesa, skausmas kamuoja ne visą laiką, o tarsi banguoja, atslūgus paūmėjimui savijauta vėl pagerėja. Tačiau tai – ne priežastis atidėlioti vizitą pas gydytoją. Vėliau už tokį atsainų požiūrį į savo sveikatą gali tekti brangiai sumokėti: nesigydant ilgainiui deformuojasi sąnariai, žmogui sunku judėti.

8. Patinęs veidas, ypač rytais

• Tai galėtų būti: Glomerulonefritas.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į urologą.

Jaunos moterys dažnai serga šia rimta inkstų liga. Ankstyvojoje stadijoje patinęs veidas ir išblyškusi oda būna bene vieninteliai simptomai. Laiku atkreipkite į juos dėmesį – negydoma liga gali rimtai pažeisti inkstus. Jeigu gydytojas jokių sutrikimų nenustatys – tuo geriau. Tada gydytis bus dar paprasčiau – tereikės vakarais gerti mažiau vandens.

9. Padidėjo kūno plaukuotumas

• Tai galėtų būti: Hormonų veiklos sutrikimas.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į endokrinologą.

Padidėjęs plaukuotumas (hirsutizmas), ypač neseniai atsiradęs, moterims dažniausiai prasideda dėl padidėjusios vyriškųjų lytinių hormonų gamybos, antinksčių žievės hiperplazijos, sutrikusios kiaušidžių veiklos. Tai turi išsiaiškinti specialistas. Jis ne tik paskirs atitinkamą gydymą, bet ir patars, kokiu būdu geriausia tuos plaukelius pašalinti.

10. Buvai apalpusi

• Tai galėtų būti: Anemija (mažakraujystė).
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į terapeutą.

Jei buvai apalpusi, nieko nelaukdama skubėk į polikliniką ir paprašyk, kad gydytojas paskirtų kraujo tyrimą (svarbu sužinoti hemoglobino kiekį kraujyje). Laiku nustačius hemoglobino trūkumo sukeltą mažakraujystę, ligą labai lengva išgydyti paprasčiausiais geležies ar vitamino B12 preparatais.

11. Maudžia ar diegia juosmenį (ties inkstais)

• Tai galėtų būti: Pielonefritas.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į urologą.

Tai – antra (po kvėpavimo takų ligų) pagal dažnumą pasitaikanti liga. Manoma, kad ja serga kas antra moteris. Kadangi, be maudimo, dažnai nebūna aiškių simptomų, daugelis apie savo ligą net nežino. Nesigydant vyresniame amžiuje (sulaukus 45-erių) gali išsivystyti labai sunki komplikacija – inkstų veiklos nepakankamumas. Tiesa, ne visiems. Bet kam rizikuoti?

12. Pradėjai prasčiau girdėti viena ausimi

• Tai galėtų būti: Sieros kamštis.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į otolaringologą.

Klausa gali pablogėti, jei ausyse susidarė sieros kamštis. Kartais taip atsitinka po skrydžio lėktuvu ar ilgų maudynių. Pati jo neišsikrapštysite, o specialistas išplaus ausį be jokio vargo.

13. Padažnėjęs širdies plakimas, permušimai

• Tai galėtų būti: Hipertirozė.
• Į kokį gydytoją kreiptis: Į endokrinologą.

Būtent į endokrinologą, o ne į kardiologą reikia kreiptis, jei širdies ritmo sutrikimus lydi padidėjęs jautrumas, verksmingumas, nemiga. Tai – pernelyg suaktyvėjusios skydliaukės veiklos požymis. Beje, šis sutrikimas ypač būdingas jaunoms moterims.